Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas J. Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-401/07

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

2007 m. vasario 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, išteisintajai I. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-23 nuosprendžio, kuriuo I. Š. išteisinta pagal LR BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., nenustačius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). UAB ,,Tele-2“ pareikštas civilinis ieškinys 8401,94 Lt sumai atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. 2003 m. vasario 4 d. dirbdama vadybininke UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės atstovybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, suklastojo tikrą dokumentą – mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tele2“ su D. Š., įrašydama neteisingus duomenis apie D. Š. gyvenamąją vietą, darbovietę bei suklastojo jos parašą, patvirtinantį, kad nukentėjusioji D. Š. šią sutartį sudarė.

Šie I. Š. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 300 str. 1 d.

Be to, I. Š. tuo pačiu metu, 2003 m. vasario 4 d. dirbdama vadybininke UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės atstovybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodama pačios suklastotą mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą D. Š. vardu, pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – UAB „Tele2“ mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“, 394 litų vertės.

Šie I. Š. veiksmai kvalifikuojami LR BK 183 str. 1 d.

Kauno miesto apylinkės teismas 2006-11-23 I. Š. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant nusikaltimus, numatytus LR BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. (BPK 303 str. 5 d., 2 p.). Nuosprendyje nurodyta, kad nepakanka surinktų įrodymų, patvirtinančių I. Š. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kauno apygardos teismo 2005-07-05 nuosprendžiu I. Š. buvo pripažinta kalta už analogiškas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už analogiškų dviejų sutarčių suklastojimą 2003-02-04 UAB „Stateta“ atstovybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, o šioje byloje I. Š. kaltinama, kad 2003-02-04, t.y. tą pačią dieną, pavaduodama atostogaujančią darbuotoją, suklastojo sutartį UAB „Stateta“ atstovybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune. Apylinkės teismo nuomone, nėra duomenų, patvirtinančių jos darbą nurodytoje atstovybėje, byloje esanti mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija neinformatyvi, nėra galimybės procesiniu veiksmu nustatyti sutarties surašymo autorių, bei nėra jokių duomenų, kad I. Š. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą -mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, priklausantį UAB „Tele2“.

Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-23 išteisinamąjį nuosprendį, prašo jį panaikinti, I. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nubausti ją pagal LR BK 183 str. 1 d. laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal LR BK 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 ir 9 d., bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Paskirtąją bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apygardos teismo 2005-07-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams. Tenkinti UAB ,,Tele2“ pareikštą civilinį ieškinį 8401,94 Lt sumai.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nors I. Š. Kauno apygardos teismo 2005-07-05 nuosprendžiu buvo nuteista už veikas, kurios buvo padarytos 2003-02-04 jai dirbant UAB (duomenys neskelbtini) atstovybėje, (duomenys neskelbtini), Kaune, t.y. suklastojant sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. vardu bei sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. Z. vardu, tačiau iš šių sutarčių matyti, kad G. B. vardu suklastotos sutarties numeris yra ne R(duomenys neskelbtini), t.y. šios sutarties kodas yra ne R214, kaip nurodyta 2005-07-05 nuosprendyje, o R21 ir tai rodo, kad sutartis buvo sudaryta UAB „Stateta“ atstovybėje, esančioje ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), Kaune. Tai, beje, pažymėta ir ant pačios sutarties virš numerio (duomenys neskelbtini), „IKI", Kaunas“. Analogiška situacija yra ir su V. Z. vardu suklastota sutartimi. Tik ši sutartis yra sudaryta ne 2003-02-04, kaip nurodyta aukščiau minėtame nuosprendyje, bet 2003-02-07.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja L. P. nurodė, kad UAB „Stateta“ dviejų Kaune esančių atstovybių kodai yra skirtingi, atstovybės (duomenys neskelbtini) kodas yra (duomenys neskelbtini) ir kur sudaryta sutartis matosi būtent pagal šį kodą. Tai kad atstovybių kodai yra skirtingi patvirtino ir liudytoja A. Č., taip pat ir pati I. Š.. Tačiau šių įrodymų teismas nevertino ir nemotyvavo dėl kokių priežasčių juos atmetė.

Tai, kad I. Š. laikotarpyje nuo 2003-02-03 iki 2003-02-10 pavadavo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkę L. P. ir dirbo (duomenys neskelbtini), Kaune, atstovybėje ikiteisminio tyrimo bei teisme parodė liudytoja L. P., kuri paaiškino, kad būtent I. Š. savo atsakomybėn perėmė iš jos visas šioje atstovybėje buvusias prekes bei sutarčių blankus. Tai patvirtino ir liudytoja A. Č.. I. Š. darbą šiuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gatvėje įrodo ir teismui pateikta PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) (b.l. 62), iš kurios matyti, kad 2003-02-04 tiekėjas-UAB „Sanitex“, bendrovės „Stateta“ atstovybei į (duomenys neskelbtini), Kaune pristatė prekes – „Tele2 Pildyk“ korteles, kurias pasirašė tuo metu atstovybėje dirbusi vadybininkė I. Š.. Tai patvirtina ir UAB „Stateta“ 2006-08-07 raštas (b.l. 57). Liudytoja A. Č. teisme parodė, kad ,,Tele2 Pildyk“ korteles su pakuotėmis UAB „Sanitex“ visuomet pristatydavo tiesiai į bendrovės atstovybes, o ne per centrinę atstovybę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Tačiau šių įrodymų teismas taip pat nevertino ir nemotyvavo dėl kokių priežasčių juos atmeta.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos bei liudytojų parodymų matyti, kad mobilaus ryšio paslaugų sutartis, sudaryta nukentėjusios D. Š. vardu, buvo suklastota su vieninteliu tikslu - pasisavinti mobilaus ryšio telefoną. Tai galėjo padaryti tik tuo metu atstovybėje dirbanti vadybininkė, šiuo atveju I. Š., kuri buvo atsakinga už mobiliųjų telefonų apskaitą. Be to, tik atstovybėje dirbantis vadybininkas turėdavo seifo raktą, kuriame būdavo laikomi mobilaus ryšio telefonai. Liudytoja L. P. parodė, kad grįžusi iš atostogų sutikrino su ją pavadavusia I. Š. visas sudarytas sutartis ir mobiliuosius telefonus. Trūkumų nebuvo. Tai įrodo, kad mobilusis telefonas pagrobtas nebuvo, o buvo pasisavintas sudarius sutartį D. Š. vardu. L. P. parodė, kad su I. Š. dirbo vienoje darbovietėje, dažnai bendravo, kasdien važiuodavo į Savanorių pr. esančią bendrovės atstovybę faksu perduoti sudarytas sutartis UAB „Tele2“ atstovybei Vilniuje, kad pagal sutartis būtų aktyvuotos mobilaus ryšio paslaugos, todėl ne kartą yra mačiusi I. Š. raštą ir teisminio nagrinėjimo metu ji patvirtino, kad atpažino I. Š. raštą mobilaus ryšio paslaugų sutartyje, sudarytoje D. Š. vardu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas, priimdamas I. Š. išteisinantį nuosprendį, rėmėsi Kauno apygardos teismo 2005-07-05 nuosprendžiu toje dalyje, kad I. Š. buvo pripažinta kalta už dviejų sutarčių suklastojimą 2003-02-04 UAB ,,Stateta“ atstovybėje, esančioje Savanorių pr. 237, Kaune. Teismas padarė išvadą, kad I. Š. tą pačią dieną negalėjo sudaryti sutarties D. Š. vardu ,,Tele-2“ atstovybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, pavaduodama atostogaujančią darbuotoją L. P., kadangi kaip nurodyta Kauno apygardos teismo 2005-07-05 nuosprendyje, dirbo atstovybėje, esančioje Savanorių pr. 237, Kaune.

UAB ,,Stateta“ dvejų atstovybių, esančių Kaune, kodai yra skirtingi: atstovybės, esančios (duomenys neskelbtini) kodas – (duomenys neskelbtini), o atstovybės, esančios (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarčių, sudarytų su G. B. ir V. Z., matyti, kad šių sutarčių numeriuose kodas įrašytas (duomenys neskelbtini). Šis kodas nurodo, kad sutartys buvo sudarytos būtent UAB ,,Stateta“ atstovybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune. Be to, G. B. vardu sudarytoje sutartyje virš sutarties numerio ranka įrašyta: ,, (duomenys neskelbtini) ,,IKI“ Kaunas“. Taigi, Kauno apygardos teismo 2005-07-05 nuosprendyje (1 t., b.l. 99) buvo padaryta klaida, nurodant G. B. ir V. Z. sutarčių kodus (R214), todėl ir padaryta neteisinga išvada, kad I. Š. tuo metu dirbo atstovybėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat klaidingai nurodyta ir sutarties, sudarytos su V. Z. data – 2003-02-04, nes iš byloje esančios sutarties kopijos matyti, kad sutartis su ja sudaryta 2003-02-07 (1 t., b.l. 79).

Pirmos instancijos teismas remdamasis tik Kauno apygardos teismo 2005-07-05 nuosprendžiu, kuriame buvo padarytos, visiškai neanalizavo bei nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų.

Iš 2003 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė L. P., dirbanti Kauno filiale, (duomenys neskelbtini), atostogavo 2003-02-03 – 2003-02-09 laikotarpiu (1 t., b.l. 53).

Liudytoja L. P. patvirtino, kad ją atostogų metu pavadavo I. Š., jos duoti parodymai nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo (1 t. b.l. 23-25; 2 t. b.l. 8-10). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. Č., kuri davė analogiškus parodymus (1 t., b.l. 155-157; 2 t. b.l. 10-11).

Tai, kad 2003-02-04 bei 2003-02-07 I. Š. pavadavo atostogaujančią vadybininkę L. P. ir dirbo UAB ,,Stateta“ atstovybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 62), iš kurių nustatyta, kad 2003-02-04 ir 2003-02-07 tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K. bendrovės „Stateta“ atstovybei į (duomenys neskelbtini), Kaune pristatė prekes - ,,Tele2 Pildyk“ korteles, kurioje pasirašė tuo metu atstovybėje dirbusi vadybininkė I. Š.. Tai patvirtina ir UAB „Stateta“ 2006-08-07 raštas (b.l. 57).

Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad apie jos vardu sudarytą mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį su ,,Tele2“ ji sužinojo atsitiktinai parduotuvėje Trakuose, norėdama išperkamosios nuomos būdu įsigyti baldus. Jokios sutarties su bendrove „Tele2“ dėl mobiliojo ryšio paslaugų teikimo ji niekada nesudarinėjo, sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) teisingai nurodytas jos vardas, pavardė, asmens kodas, tačiau tokiu adresu, koks nurodytas sutartyje, ji niekada negyveno. Sutartis užpildyta ne jos ranka ir parašas yra ne jos.

Liudytoja L. P. parodė, kad tik atstovybėje dirbantis vadybininkas turėdavo seifo raktą, kuriame būdavo laikomi mobilaus ryšio telefonai. Grįžusi iš atostogų, prieš pradėdama darbą kartu su ją pavadavusia I. Š. sutikrino visas sudarytas sutartis ir mobiliuosius telefonus, jokių trūkumų nebuvo. Be to, liudytoja L. P. teisme patvirtino, jog atpažįstanti I. Š. rašyseną mobilaus ryšio paslaugų sutartyje, sudarytoje su D. Š., kadangi buvo mačiusi eilę sutarčių užpildytų I. Š. ranka.

Liudytoja A. Č. parodė, kad ,,Tele2 Pildyk“ korteles su pakuotėmis UAB „Sanitex“ visuomet pristatydavo tiesiai į bendrovės atstovybes, o ne per centrinę atstovybę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apklaustas liudytojas A. K. patvirtino nurodytas aplinkybes ir parodė, kad pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą 2003-02-04 „Tele2 Pildyk“ korteles jis nuvežė į bendrovės „Stateta“ atstovybę (duomenys neskelbtini), Kaune. Perdavus korteles ant PVM sąskaitos faktūros apie jų gavimą pasirašė tuo metu ten dirbusi vadybininkė.

Šių, vienas kitą papildančių įrodymų visetas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. Š. 2003-02-03 – 2003-02-09 laikotarpiu pavadavo atostogaujančią vadybininkę L. P. ir dirbo UAB ,,Stateta“ atstovybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, kur dirbdama suklastojo mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tele2“ su D. Š. ir pasisavino mobilųjį telefoną ,,Nokia 3310“.

Baudžiamajame įstatyme numatyto turto pasisavinimo (BK 183 str.) subjektu gali būti tik asmuo, kuris turi tam tikrus įgalinimus svetimo turto atžvilgiu. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Š. pagal darbo sutartį 2002-01-07 buvo priimta dirbti į UAB ,,Stateta“ vadybininke (1 t., b.l. 45-46), su ja buvo sudaryta tipinė visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis (1 t., b.l. 47). Su šios sutarties sąlygomis ji buvo supažindinta pasirašytinai. Sutartyje nurodyta, kad darbuotojas, einantis vadybininkės pareigas, arba dirbantis darbą, betarpiškai susijusį su mobiliųjų telefonų, jų priedų, SIM kortelių saugojimu, pardavimu, piniginių lėšų ir SAD blankų saugojimu bei išdavimu, darbu su kasa prisiima visišką materialinę atsakomybę, ir ryšium su tuo įsipareigoja: tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams įmonės, įstaigos, organizacijos materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai; laiku pranešti įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugojimui; tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius. Jeigu dėl darbuotojo kaltės nebuvo užtikrintas jam patikėtų materialinių vertybių saugumas, tai įmonei padaryta žala nustatoma ir atlyginama pagal įstatymus. Šių sutarčių pagrindu UAB ,,Stateta“ patikėjo ir perdavė I. Š. savo turtą – mobilaus ryšio telefonus, jų priedus ir SIM kortelės. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. I. Š., suklastojusi mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį D. Š. vardu, pasisavino mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 3310“ 394 litų vertės. Kadangi realiai D. Š. šio telefono neįsigijo, apie tokį pirkimo-pardavimo sandėrį net nežinojo, I. Š. galėjo laisvai juo disponuoti, naudotis savo nuožiūra. Tokie I. Š. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 1 d.

I. Š. buvo kaltinama pasisavinusi mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 3310“ 499 litų vertės, tačiau iš patikslinto ieškininio pareiškimo nustatyta, kad atskaičiavus PVM mokestį ir sudarant sutartį sumokėtus 29 litus šis telefonas kainavo 394 litus, todėl tikslintina telefono vertė ir konstatuotina, kad I. Š. pasisavino mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 3310“, kurio vertė 394 litai (2 t., b.l. 15).

Svetimą turtą I. Š. pasisavino suklastojusi mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) D. Š. vardu (1 t., b.l. 34). Tokiu būdu, I. Š., dirbdama UAB ,,Stateta“ vadybininke, be D. Š. išreikštos valios sudaryti mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį su ,,Tele2“, 2003-02-04 savavališkai suklastojo mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama D. Š. asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą bei suklastodama jos parašą. Tokia I. Š. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d.

Skiriant bausmę I. Š., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais LR BK 54 str. I. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas ir nors jos priskiriamos nesunkiems (LR BK 11 str.) nusikaltimams, tačiau abi veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, siekiant turtinės naudos, nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. I. Š. savo kaltės nepripažino, neigė 2003-02-04 dirbusi UAB ,,Stateta“ atstovybėje Varnių g. 38A, Kaune, suklastojusi sutartį bei pasisavinusi mobilaus ryšio telefoną, bendrovei padarytos žalos neatlygino, todėl jai skirtina griežčiausia LR BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmė-terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad abi nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, nėra I. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės minimumui (LR BK 50 str. 2 d.).

Nors I. Š. už analogiškus nusikalstamus veiksmus Kauno apygardos teismo 2005-07-05 nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal LR BK 183 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., kurie buvo kvalifikuoti kaip du tęstiniai nusikaltimai, tačiau nėra pagrindo nusikaltimų, už kuriuos ji nuteisiama šiuo nuosprendžiu, laikyti tęstine nusikalstama veika. Tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato. Byloje nėra duomenų, kad šie nusikaltimai sudarytų vieno nusikaltimo atskiras grandis, už kuriuos ji nuteista Kauno apygardos teismo 2005-07-05 nuosprendžiu. I. Š. savo kaltę neigia, ir nenurodo, kad ji siekė vieningo ir konkrečiai apibrėžto rezultato bei nėra kitų tai patvirtinančių duomenų. Šiuos nusikaltimus ji padarė praėjus tam tikram laikui, dirbdama kitoje UAB ,,Stateta“ atstovybėje, kur pavadavo kitą darbuotoją. Iš anksto ji negalėjo numatyti, kad bus paskirta dirbti kitoje atstovybėje, ir kad ten dirbdama galės tęsti nusikalstamą veiką, t.y. negalėjo būti susiformavusi jos vieninga tyčia siekti konkretaus rezultato. Šios aplinkybės ir tai, kad I. Š. tik supratus, kad tokios galimybės yra ir naujoje darbo vietoje, kolegijos nuomone ją paskatino daryti naujus nusikaltimus, todėl konstatuotina, kad jos tyčia daryti vieną nusikaltimą jau buvo pasibaigusi ir buvo pradėtas daryti nauji savarankiški nusikaltimai, kurie negali būti vertinami kaip tęstinės veikos epizodai.

Nurodytus nusikaltimus I. Š. padarė iki 2005-07-05 nuosprendžio priėmimo, šie nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 11), t.y. nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, priskiriamos skirtingoms kategorijoms, todėl 2005-07-05 nuosprendžiu paskirtos bausmės, bendrintinos su šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 9 d., apėmimo būdu.

Šioje byloje UAB ,,Tele2“ yra pareiškusi civilinį ieškinį bendroje sumoje – 8401,94 Lt už padarytą žalą. Patikslintame civilinio ieškinio pareiškime nurodyta, kad dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos (duomenys neskelbtini), Kaune tarp UAB ,,Tele-2“ ir D. Š. įsipareigojimų nevykdymo, UAB ,,Tele2“ patyrė žalą: 394 Lt už telefono aparatą ,,Nokia 3310“; 7950,19 Lt už panaudotą eterio laiką ir 57,75 Lt valstybei sumokėtų mokesčių 2003-05-01 – 2005-02-01 laikotarpiu už minimalius mėnesinius sutarties mokesčius (2 t., b.l. 15). Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančia medžiaga (1 t., b.l. 16-21). UAB ,,Tele2“ turtinė žala atsirado dėl I. Š. padarytos nusikalstamos veikos suklastojus mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. R21/A-67447544/404 ir pasisavinus mobilaus ryšio telefono aparatą ,,Nokia 3310“, todėl esant priežastiniam ryšiui tarp veikos ir dėl jos kilusių padarinių, nusikalstamais veiksmais padaryta žala turi būti išieškota iš veiką padariusio asmens. I. Š. klastodama mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį ir pasisavindama mobilaus ryšio telefono aparatą, pagal savo užimamas vadybininkės pareigas suvokė tikslinę telefono aparato panaudojimo paskirtį ir žinojo, jog jis bus naudojamas būtent pokalbiams eteryje. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB ,,Tele2“ neatjungė skolininko numerio nuo savo ryšių tinklo, nes bendrovė buvo įsitikinusi sutarties su vartotoja D. Š. teisingumu. D. Š. kategoriškai patvirtino, jog niekada nesinaudojo ,,Tele2“ teikiamomis mobilaus ryšio paslaugomis, todėl I. Š. savo veiksmais sukėlė visas civiliniam ieškovui, šiuo atveju UAB ,,Tele2“, atsiradusias nusikalstamas pasekmes – turtinės žalos atsiradimą už mobilaus ryšio telefono aparatą ,,Nokia 3310“, už panaudotą eterio laiką ir už valstybei sumokėtus mokesčius, bendroje sumoje 8401,94 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 2 p.,

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-23 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti.

I. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nubausti:

pagal LR BK 183 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal LR BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., paskirtąsias bausmes, apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes, subendrinti su 2005-07-05 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį Kauno apygardos teismo 2005-07-05 nuosprendį.

Civilinį ieškinį tenkinti. Civiliniam ieškovui UAB ,,Tele-2“ priteisti iš I. Š. 8401,94 Lt už padarytą turtinę žalą.