- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- 2A-512-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-01128-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- UAB „Vytautas ir Kęstutis“
- Ieškovas
- S. Š., A. Š.
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2012 m. rugpjūčio 16 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vytautas ir Kęstutis“ apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovui UAB „Vytautas ir Kęstutis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Vytautas ir Kęstutis“ priešieškinį S. Š. ir A. Š. dėl sumokėtų mokesčių grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 27 460 Lt įsiskolinimą už negyvenamųjų patalpų nuomą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog remiantis su atsakovu UAB „Vytautas ir Kęstutis“ 2005-12-01 ir 2009-06-01 sudarytomis negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis, atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį pagal 2005-12-01 sutartį po 5 000 Lt ir pagal 2009-06-01 sutartį po 2 500 Lt nuomos mokestį, tačiau atsakovas nurodytų sutarčių tinkamai ir sąžiningai nevykdė, dėl ko liko skolingas 27 460 Lt.
Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš S. Š. 26 714,43 Lt skolos ir iš A. Š. 10 057,50 Lt skolos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas jo naudai. Nurodė, kad su S. Š. pirmą 143,43 kv.m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui sudarė 2002-01-01. Pagal sutarties 4 p. buvo įsipareigojęs mokėti po 500 Lt už patalpų nuomos mėnesį. Patalpų nuomotojas buvo informuotas, kad nuo 500 Lt turės atskaičiuoti 20 proc. fizinių asmenų pajamų mokestį. Nuomotojas prašė neatskaičiuoti fizinių asmenų pajamų mokesčio ir išmokėti jam 500 Lt. Nurodė, kad pajamų mokesčius susimokės pats. Mokesčių inspekcijoje buvo paaiškinta, kad įmonė privalo iš nuomotojo atskaičiuoti nuo jam išmokamų sumų fizinių asmenų pajamų mokestį. Apie tai S. Š. buvo informuotas. Jis sutiko už jį sumokomą fizinių asmenų pajamų mokestį grąžinti vėliau, ar sumokėtai sumai nereikalauti nuomos mokesčio. Be to, jis buvo informuotas, kad privalo mokėti nuomojamų patalpų nekilnojamojo turto mokestį. Su juo buvo sutarta, kad nekilnojamojo turto mokestį sumokės įmonė, o jis sumokėta suma sumažins nuompinigių sumą. 2003-02-27 su S. Š. buvo sudaryta 295,43 kv.m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis penkerių metų laikotarpiui, kuri įsigaliojo 2003-03-01. Pagal sutarties 4 p. įsipareigojo mokėti po 1 000 Lt už patalpų nuomos mėnesį. 2005-12-01 su S. Š. ir A. Š. buvo sudaryta 540 kv.m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis penkerių metų laikotarpiui, kuri įsigaliojo 2005-12-01. Pagal sutarties 4 p. buvo įsipareigota ieškovams mokėti po 5 000 Lt už patalpų nuomos mėnesį. 2009-06-01 su S. Š. ir A. Š. buvo sudaryta 298,3 kv.m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis vienerių metų laikotarpiui, kuri įsigaliojo 2009-06-01. Pagal sutarties 4 p. ieškovams įsipareigojo mokėti po 2 500 Lt už patalpų nuomos mėnesį. Atsižvelgiant į sudarytas nuomos sutartis iš viso už S. Š. Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėta 4 119,43 Lt nekilnojamojo turto mokesčio ir 20 095 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, o už A. Š. – 2 807,50 Lt nekilnojamojo turto mokesčio ir 7 250 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio. Be to, pagal 2010-05-03 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3476612 S. Š. buvo parduoti baldai už 2 500 Lt, už kuriuos jis iki šiol neatsiskaitė. Todėl prašė iš S. Š. priteisti (4 119,43 + 20 095 + 2 500) 26 714,43 Lt ir iš A. Š. (2 807,50 + 7 250) 10 057,50 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Zarasų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš UAB „Vytautas ir Kęstutis“ 24 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 337 Lt bylinėjimosi išlaidų S. Š. ir A. Š. Teismas konstatavo, kad šalys neginčija pačių sutarčių sudarymo ir galiojimo fakto, todėl teismas pripažino, jog tarp šalių yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai, kurių pagrindu šalys privalėjo vykdyti savo teises ir pareigas (CK 6.530 - 6.535 str.). Šioje byloje kilęs ginčas dėl ieškovams nesumokėtos skolos dalies už nuomą priteisimo bei atsakovų reikalavimas priteisti iš ieškovų už juos sumokėtus fizinių asmenų (gyventojų) pajamų, nekilnojamojo turto mokesčius ir nesumokėtą skolą už parduotus baldus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2010-03-01 UAB „Vytautas ir Kęstutis“ direktorius V. Č. išdavė ieškovams pažymą, jog už patalpų nuomą, už 2009 metus įmonė yra skolinga atsakovams 24 000 Lt, pažyma galiojanti ir nenuginčyta. Teismo posėdyje atsakovo atstovai pripažino, jog esant sunkmečiui nuomos mokesčio nemokėjo. UAB „Vytautas ir Kęstutis“ direktoriaus V. Č. surašytą pažymą, kuria pripažįstama 24 000 Lt dydžio skola už patalpų nuomą, teismas laikė vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str.), kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Iš tokio sandorio atsiranda prievolė (pareigos) jį sudariusiam asmeniui. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, jog ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovams priteistina 24 000 Lt skolos už patalpų nuomą, o dėl likusios 3 460 Lt skolos ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 177, 178 str.). Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovų už juos sumokėtus fizinių asmenų (gyventojų) pajamų, nekilnojamojo turto mokesčius ir nesumokėtą skolą už S. Š. parduotus baldus pagal 2010-05-03 PVM sąskaitą-faktūrą. Teismas konstatavo, kad šalys sudarė 2002-01-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kiekvieną mėnesį turėjo būti mokamas valstybei fizinių asmenų pajamų mokestis. Tuo metu galiojusiame 1990 m. spalio 5 d. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo Nr. I-641 33 str. 1 d. numatyta, kad bendrosios pajamos už turto nuomą bei kitos pajamos, neišvardytos šio įstatymo II, III ir IV dalyse bei šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą, o šio įstatymo 34 str. 2 d. numatyta, kad tais atvejais, kai šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytas pajamas mokėtojas gauna iš įmonių, įstaigų ir organizacijų arba per jas, pajamų mokestį išskaito ir sumoka į biudžetą šios įmonės, įstaigos ir organizacijos. Analogiškai sudarius 2003-02-27, 2005-12-01, 2009-05-01 ir 2010-03-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nuostatas atsakovui kilo pareiga išmokant nuomos mokestį kas mėnesį sumokėti valstybei pajamų mokestį iš išmokamo nuomos mokesčio. Tai reiškia, jog gyventojas užsiimdamas neindividualios veiklos turto nuoma, gavęs pajamų už patalpų nuomą iš juridinio asmens pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 str. 2 d. nuostatas tokios iš Lietuvos vieneto gautos pajamos pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką, priskiriamos A klasės pajamoms. Priskyrimas A klasės pajamoms įpareigoja nuomos pajamas išmokantį asmenį, apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio įmokas, taip pat išmokėtas išmokas, išskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius deklaruoti mėnesinėje bei metinėje pajamų mokesčio deklaracijose. Ginčo šalių sudarytose nuomos sutartyse aptarti tik civilinio teisinio pobūdžio santykiai, jose nėra jokių sąlygų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl viešosiose teisės normų, t.y. mokesčių įstatymų, pagrindu kylančių prievolių vykdymo. Kadangi kitokio gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo būdo įstatymai nenumato, todėl teismas sprendė, kad atsakovų priešieškinyje pareikštas reikalavimas dėl sumokėto fizinio asmenų (gyventojų) pajamų mokesčio priteisimo iš ieškovų atmestinas. Taip pat atmestini atsakovo reikalavimai priteisti iš ieškovų už juos sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį pagal sudarytas 2002-01-02, 2003-02-27, 2005-12-01, 2009-05-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. 1994-07-20 Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. I-565 (galiojusį nuo 1995-01-01 iki 2006-01-01) 3 str. numatė, kad mokestį moka juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje. Ieškovams priklausantis nekilnojamas turtas buvo išnuomotas ilgesniam kaip 1 mėnesio terminui juridiniam asmeniui, todėl pagal 2005 m. birželio 7 d. Nekilnojamojo turto mokesčio Nr. X-233 4 str. 1 d. 1 p. ieškovams nekilo pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo S. Š. 2 500 Lt už parduotus baldus pagal 2010-05-03 PVM sąskaitą-faktūrą, nes pagal ją neatsiskaityta. S. Š. neigia įsigijęs baldus, pripažino, kad buvo kalba apie patalpose paliktas žaliuzes, tai patvirtino ir UAB „Vytautas ir Kęstutis“ atstovė V. Č., buhalterė V. A. Tokiu būdu teismas laikė, jog atsakovas neįrodė ieškovo S. Š. skolos pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą, dėl to šis reikalavimas netenkintinas. Ieškovai prašė taikyti priešieškiniui senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 1.131 str. 1 d. numatyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nagrinėjamu atveju, esant pastoviems sutartiniams santykiams, Fizinių asmenų (gyventojų) pajamų mokestis bei nekilnojamojo turto mokestis valstybei mokamas kas mėnesį, todėl šie mokesčiai laikytini periodinėmis išmokomis. Todėl taikytinas CK 1.125 str. 9 d. numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas ir tuo pagrindu priešieškinio reikalavimai dėl fizinių asmenų (gyventojų) pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių už 2002-2005 metus netenkintini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Vytautas ir Kęstutis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovų regreso tvarka nekilnojamojo turto mokestį už 2006-2010 metus ir gyventojų pajamų mokestį už 2006-2008 metus bei dalinai patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą apeliantei atsakovei UAB „Vytautas ir Kęstutis“ iš atsakovų priteisti regreso tvarka už ieškovus sumokėtą valstybinei mokesčių inspekcijai 3 378,66 Lt nekilnojamojo turto mokesčio sumą, 17 500 Lt už ieškovus sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai gyventojų pajamų mokesčio sumą, o ieškovų ieškinį ir patenkintoje dalyje atmesti. Priteisti apelianto turėtas teismo ir advokato pagalbos išlaidas. Pirmos instancijos teismas, netenkindamas bendrovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovų už juos sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį bendrovės lėšomis, nepagrįstai nesirėmė CK 3.112 str. l d. nuostatomis, suteikiančiomis teisę bendrovei regreso tvarka reikalauti sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio kompensavimo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino 2005 m. birželio 7 d. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 str. l d. 1 p. išsakytą nuostatą, kad jeigu nekilnojamas turtas išnuomotas ilgesniam kaip 1 mėnesio terminui juridiniam asmeniui, tai jo savininkui nekyla pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį, kaip teisės normą, privalomą šalims besąlygiškai vykdyti. Teismas nepagrįstai nesirėmė CK 6.156 str. (Sutarties laisvės principas) 5 d., kur pasisakyta, kad, jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Šalys 2005 m. gruodžio l d., 2009 m. birželio 1 d., 2010 m. kovo 1 d. sutartimis (4 p.) sutarė, kad nekilnojamojo turto mokestį moka Nuomotojas. Vien tai, kad UAB „Vytautas ir Kęstutis“ nesilaikydama šios sutarčių sąlygos sumokėjo nekilnojamojo turto mokestį už nuomotoją, nepanaikina jos teisės regreso tvarka reikalauti iš nuomotojo kompensuoti sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo regreso tvarka iš ieškovų priteisti apelianto už juos neišskaičiuotas iš nuomos mokesčio sumokėtas fizinių asmenų (gyventojų) pajamų mokesčio sumas. Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, reikėtų suprasti, apeliantė (atsakovė) privalėjo sumokėti ieškovams visą sutartyse nurodytą nuomos sumą, tai yra neišskaičiuoti iš ieškovams išmokamos sumos gyventojų pajamų 15 proc., o gyventojų pajamų 15 proc. sumokėti savo lėšomis. Apeliantas nesilaikydamas minimo įstatymo nuostatų vietoje to, kad ieškovams priklausančias išmokėti nuomos mokesčio sumas paskirsčiusi atitinkamai ieškovams 75 proc., o biudžetui 15 proc., ieškovams sumokėjo 100 proc. nuomos mokesčio sumą, o biudžetui 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio už ieškovus sumokėjo iš savo lėšų, tačiau tai nepanaikina jo teisės iš ieškovų regreso tvarka reikalauti kompensuoti už juos sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo iš ieškovų priteisti 2 500 Lt už ieškovų perimtą pagal 2010 m. gegužės 3d. PVM sąskaitą-faktūrą serija IND Nr. 3476612 likusią po nuomos pasibaigimo jų patalpose prekybinę įrangą, baldus, stalus, lentynas, kurių vertė su PVM 2 500 Lt. Vien tai, kad šioje sąskaitoje-faktūroje nebuvo nurodyta, kad be prekybinės įrangos buvo parduota ir žaliuzės nedaro šios sąskaitos negaliojančia. UAB „Vytautas ir Kęstutis“ neatimta teisė pateikti ieškovams ir PVM sąskaitą už žaliuzes. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai tenkino ieškovų ieškinio reikalavimus ir iš UAB „Vytautas ir Kęstutis“ priteisė 24 000 Lt skolos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Dėl ieškinio
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-05-29 nutartimi ieškovai ir atsakovas buvo įpareigoti pateikti byloje papildomus įrodymus dėl aplinkybės, kiek nuomos mokesčio sumokėjo atsakovas UAB „Vytautas ir Kęstutis“ ieškovams už laikotarpį, už kurį prašoma priteisti nesumokėtą nuomos mokestį. Šį įpareigojimą įvykdė tik ieškovų pusė.
Ieškovų atstovė pateikė prašymą prijungti byloje naujus įrodymus, pateikdama metinių pajamų mokesčio deklaracijų kopijas, kuriuose nurodytos sumos, kurias ieškovai gavo kaip nekilnojamojo turto nuomos pajamas. Deklaracijoje už 2005 metus, pateiktoje ieškovo S. Š., matyti, jog jis gavo per 2005 metus 40 000 Lt pajamų, apmokestinamų 15 procentų tarifu, 2006 metais gavo tokių pajamų 25 000 Lt, o ieškovas A. Š. gavo 25 000 Lt tokių pajamų, 2007 metais S. Š. gavo tokių pajamų 22 500 Lt, A. Š. - 22 500 Lt. Be to, ieškovų atstovė pateikė trečiųjų asmenų mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis apie pajamas ir pajamų mokestį už 2008 metus, pagal kuriuos UAB „Vytautas ir Kęstutis“ sumokėjo S. Š. 10 000 Lt nuomos mokesčio, išskaičiavusi 1500 Lt mokesčio sumą, 2008 metais išmokėjo A. Š. 10 000 Lt nuomos mokesčio, išskaičiavusi 1500 Lt mokesčio sumą, o už 2010 metus pateiktuose duomenyse nurodyta, kad S. Š. nuomos mokestį mokėjo kitos bendrovės, pažymoje nenurodyta, jog tokį mokestį mokėjo UAB „Vytautas ir Kęstutis“ . Prašyme ieškovų atstovė nurodė, jog neteikia pajamų mokesčio deklaracijų už 2009 metus, nes atsakovas ieškovams nuomos mokesčio nemokėjo.
Atsakovė prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus – nekilnojamojo turto mokesčio paskaičiavimą už nuomojamą turtą ( b.l.271-275), tačiau prašymas prijungti šiuos įrodymus netenkintinas, nes byloje reikšminga aplinkybe yra ne tai, kokio dydžio nekilnojamojo turto mokestį turėjo mokėti ieškovai už turimą nuosavybėje nekilnojamąjį turtą, o aplinkybė, ar atsakovė yra apmokėjusi už ieškovus šį mokestį. Pateikti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina, todėl nesusiję su nagrinėjimo dalyku apskaičiavimai nėra reikšmingi bylai, nes ginčo dėl nekilnojamojo turto mokesčio dydžio byloje nėra. Teigdama, kad nekilnojamojo turto mokestį sumoje 3378,66 Lt sumokėjo už ieškovus atsakovė UAB „Vytautas ir Kęstutis“, ji turėjo pateikti šio mokesčio mokėjimo įrodymus, tačiau tokių duomenų nepateikta. Be to, šiuos įrodymus atsakovė galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, nesant duomenų, kad šiuos įrodymus pateikti būtinybė iškilo vėliau, atsisakytina juos priimti CPK 314 straipsnio pagrindu.
Ieškovams teigiant, kad atsakovas nesumokėjo jiems nuomos mokesčio už 2009 metus, teismas turėjo padaryti išvadą, kokio dydžio nuomos mokestis turėjo būti sumokėtas už šiuos metus. Pagal nuomos sutartis matyti, jog iki 2009 m. birželio mėn. 1 d. atsakovė turėjo mokėti nuomos mokestį, nurodytą 2005-12-01 sutartyje, t.y. po 5000 Lt per mėnesį. Nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. birželio 1 d. . t.y. už 5 mėnesius atsakovė turėjo sumokėti 25000 Lt nuomos mokesčio, o nuo 2009 m. birželio mėn. 1 d. iki 2009 m. gruodžio mėn. 31 d. – 17500 Lt nuomos mokesčio. Tai, kad už 2008 metus atsakovė teikė duomenis apie mokėta ieškovams nuomos mokestį, matyti iš ieškovų pateiktų VMI duomenų. Aplinkybę, kad atsakovė mokėjo nuomos mokestį 2009 metais, ji turėjo galimybę įrodyti pažyma iš mokesčių inspekcijos, tačiau jai tokių duomenų nepateikus, priimtinas ieškovų paaiškinimas, kad atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio 2009 metais. Pripažintina, kad atsakovės direktoriaus pasirašyta pažyma ( b.l.4) , jog ji skolinga atsakovams 24000 Lt nuomos mokesčio už 2009 metus, atitinka kitiems įrodymams byloje, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai įrodė, jog atsakovė nevykdė pareigos mokėti sutartyje numatytus nuomos mokesčius, pagrįsta.
Dėl priešieškinio
Atsakovė, prašydama priteisti už S. Š. sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokestį, nurodė, jog už 2002 metus už jį sumokėjo 1120 Lt šio mokesčio ir 186 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, už 2003 metus - 1850 Lt fizinių asmenų pajamų ir 186 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, už 2004 metus – 2400 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 186 Lt – nekilnojamojo turto mokesčio, ir taip toliau iki 2009 metų imtinai, viso nurodydama, kad už S. Š. sumokėjo 4119,43 Lt nekilnojamojo turto mokesčio ir 20 095 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, už A. Š. - 2807,50 Lt nekilnojamojo turto ir 7250 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio. Reikalavimo pagrindu atsakovė nurodė tai, kad buvo susitarusi su ieškovu S. Š., jog nekilnojamojo turto ir fizinių asmenų pajamų mokestį už ieškovus sumokės atsakovė, o ieškovas sumokėta suma sumažins nuompinigių sumą. Atsakovės pareiga buvo pateikti byloje įrodymus, kad nuompinigių suma buvo sumokėta visa, neišskaičiavus mokesčių, kuriuos už ieškovus sumokėjo valstybei atsakovė. Tokių įrodymų nepateikus, atsakovei, teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus, pripažinęs, kad pareiga įrodyti visą sumokėtą nuomos mokesčio sumą už nuomos laikotarpį teko atsakovei, nes ji, kaip juridinis asmuo, privalėjo buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyti sumokėtas nuomos mokesčio sumas, tačiau tokių dokumentų apie visą sumokėtą sumą atsakovei nepateikė. Be to, nepateikus argumentų, dėl kokios priežasties ji mokėjo ieškovams nuomos mokesčio sumą, nesumažinusi jos sumokėtomis mokesčių už ieškovus sumomis, kaip buvo susitarusi su ieškovais, darytina išvada, kad ieškovams atsakovė sumokėjo nuomos mokestį, išskaičiavusi iš jo sumas, kurias mokėjo už ieškovus valstybei. Vilniaus apygardos teismo 2012-05-29 nutartimi atsakovei buvo pasiūlyta pateikti įrodymus aplinkybei apie sumokėtą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2005 metų iki 2009 metų įrodyti, tačiau tokių įrodymų byloje atsakovė pateikė.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl reikalavimo priteisti iš ieškovo S. Š. 2500 Lt už įsigytus baldus, netinkamai įvertino įrodymus, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas CPK 185 straipsnio pagrindu. Atsakovės įrodymas, patvirtinantis reikalavimą šioje dalyje yra 2010-05-3 PVM sąskaita faktūra ( b. l. 140) , kurioje nurodyta, jog prekes priėmė S. Š., jis buvo prekių - baldų, stalo, lentynos pirkėju, parašu patirvino, kad prekes priėmė. Ieškovo paaiškinimas, kad jis neįsigijo baldų, negali būti priimtas, atmetant rašytinį byloje esantį įrodymą, nes šis įrodymas turi didesnę galią, palyginus su asmens paaiškinimu. Be to, atsiliepime į priešieškinį (b. l. 125- 131) ieškovai nenurodė argumentų, kodėl priešieškinys šioje dalyje turėtų būti netenkintinas, todėl pripažintina, kad atsakovė įrodė savo reikalavimą šioje dalyje ir ieškovas S. Š. , kaip priėmęs baldus, turi už juos apmokėti sąskaitoje nurodytą 2500 Lt sumą atsakovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė , pateikdama priešieškinį, sumokėjo patenkintų reikalavimų dalyje 75 Lt žyminio mokesčio ( b.l.55) , tokio pat dydžio žyminį mokestį šioje dalyje sumokėjo ir už apeliacinį skundą ( b.l.268) , todėl ieškovas S. Š. turi jam atlyginti 150 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti turėtų išlaidų. Atsakovė turėjo išlaidų ir atstovo pagalbai apmokėti ( b.l.269- 270) , šios išlaidos priteistinos dalinai, nes patenkinta tik dalis apeliacinio skundo, nustatant, kad atstovavimo išlaidos šioje dalyje sudarė 300 Lt. Priteistina bendra 450 Lt bylinėjimosi išlaidų suma atsakovei.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą pakeisti.
Atsakovo UAB „Vytautas ir Kęstutis“ priešieškinį patenkinti dalinai ir priteisti atsakovui UAB „Vytautas ir Kęstutis“ 2500 Lt iš ieškovo S. Š. už parduotus baldus.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Vytautas ir Kęstutis“ iš ieškovo S. Š. 450 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.