- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- eI3-693-505/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03053-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. L., M. L.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. L. ir M. L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – V. Š., dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. L., M. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus (toliau – ir NŽT Varėnos skyrius) 2022 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-84040-(10.9E) (toliau – ir Tikrinimo aktas) ir 2022 m. spalio 26 d. raštą Nr. 3SS-6-(14.3.137E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti skyrių prašymą suderinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), kadastrinių matavimų bylą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai skunde nurodė, taip pat jų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 6,2500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams M. L., A. L. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š., kuri taip pat yra ir besiribojančio žemės sklypo bendraturtė. Žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atlikus preliminarius matavimus. Teigė, kad matininkas atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė kadastrinių matavimų bylą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai, Kadastro nuostatai), 32.1.1.2 papunkčiu, prieš atlikdamas žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą, matininkas 2022 m. birželio 14 d. visus suinteresuotus asmenis (žemės sklypo bendraturtę V. Š. ir gretimų žemės sklypų savininkus), informavo, kad 2002 m. birželio 25 d. 09.00 val. bus atliekamas žemės sklypo ribų ženklinimas, ir pakvietė dalyvauti žemės sklypo ženklinime. Taip pat matininkas paprašė apie priežastis, trukdančias dalyvauti ženklinime, informuoti likus ne mažiau kaip dviem dienoms iki darbų pradžios ir informavo, kad suinteresuotiems asmenims neinformavus apie neatvykimą darbai bus tęsiami. Pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apie neatvykimo priežastis neinformavo, žemės sklypo ženklinimo darbuose nedalyvavo. Matininkas, vadovaudamasis Nuostatų 32.1.1.3 papunkčiu, 2022 m. liepos 14 d. pranešimu apie žemės sklypo ženklinimą informavo suinteresuotus asmenis (žemės sklypo bendraturtę ir gretimų žemės sklypų savininkus) apie 2002 m. birželio 25 d. atliktus žemės sklypo ženklinimo darbus, su pranešimu pateikė žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą ir žemės sklypo plano fragmentą su koordinatėmis. Matininkas informavo, kad per 30 dienų nuo žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano fragmento gavimo dienos suinteresuoti asmenys gali pateikti pastabas ir kad negavus pastabų darbai bus tęsimi toliau. Akcentavo, jog per pranešime nustatytą terminą pastabos pateiktos nebuvo ir darbai buvo tęsiami. Pareiškėjai, matininkas NŽT Varėnos skyriui pateikė prašymus pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis ir patikrinti kadastrinių matavimų bylą. Kadastrinių matavimų byloje taip pat buvo pateiktas matininko 2022 m. birželio 25 d. aiškinamasis raštas, kuriame buvo nurodyta, kad žemės sklypo ploto paklaida atlikus kadastrinius matavimus yra didesnė, nei maksimaliai leistina. Teigė, kad NŽT Varėnos skyrius Tikrinimo aktu nustatė, jog neteisingai sudarytas žemės sklypo planas (Taisyklių 38.4.5 papunktis – žemės sklypas turi būti suderintas su visais savininkais); žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (Taisyklių 22 punktas – jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji ar būsimieji) savininkai (bendraturčiai)).
Paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjai kreipėsi su prašymu suderinti kadastrinių matavimų bylą, tačiau NŽT Varėnos skyrius 2022 m. spalio 26 d. raštu Nr. 3SS-6-(14.3.137E.) prašymą nepagrįstai atmetė, todėl raštas naikintinas ir prašymas suderinti kadastrinių matavimų bylą perduotinas nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad Tikrinimo akte nėra nurodytas atsisakymo derinti kadastrinių matavimų bylą teisinis pagrindas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės, Matavimo taisyklės), 19 punktu, kvietimo į žemės sklypo ribų ženklinimą forma pateikiama šių taisyklių 1 priede. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) ar naudotojas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys – gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkas, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorija arba jeigu matuojamas žemės sklypas yra joje (toliau – kviestiniai asmenys) ir matininkas. Visi žemės sklypo ženklinime dalyvavę asmenys žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą pasirašė. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. apie žemės sklypo parodymo-ženklinimo darbų atlikimo laiką buvo informuota, buvo pakviesta dalyvauti, apie priežastis, trukdžiusias dalyvauti, neinformavo. Ji buvo informuota apie atliekamus veiksmus ir kaip žemės sklypo bendraturtė, ir kaip besiribojančio žemės sklypo savininkė, tačiau žemės sklypo ženklinime nedalyvavo. Vadovaujantis Nuostatų 32.1.1.3 papunkčiu, jai buvo pateikta informacija apie žemės sklypo ženklinimą ir plano fragmentas, bet ji vėl jokių pastabų nepareiškė, kas prilyginama jos sutikimui su žemės sklypo ženklinimu. Ji buvo informuota apie atliekamus darbus ir neturi pretenzijų dėl jų rezultatų. Pabrėžė, kad įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį V. Š. pasirašyti kadastrinių matavimų bylos dokumentus pareiškėjai negali, o matininkas atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus dėl bendraturtės ir gretimo žemės sklypo savininkės informavimo apie atliekamus žemės sklypo matavimus ir jų rezultatus. Mano, kad reikalavimas priversti žemės sklypo bendraturtę pasirašyti kadastrinių matavimų bylos dokumentus yra nepagrįstas ir prieštarauja Kadastro nuostatuose imperatyviai aprašytoms procedūroms. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Nuostatais ir Taisyklėmis. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo atveju žemės sklypas yra valdomas bendrosios nuosavybės teisėmis trijų bendraturčių, tačiau tik du iš jų dalyvavo žemės sklypo ženklinime ir žymėjime, tik du iš bendraturčių (pareiškėjai) pasirašė žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą bei kadastriniais matavimais atliktame ir nubraižytame žemės sklypo plane. Bendraturtė V. Š., nepasirašydama žemės sklypo plano bei žemės ribų paženklinimo-parodymo akto, užkerta kelią NŽT Varėnos skyriui suderinti elektroninę kadastrinių matavimų bylą bei įregistruoti kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tikrinimo taisyklės), 9.8 papunkčiu, privaloma užtikrinti, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas būtų užpildytas vadovaujantis Taisyklių 19–22 punktais. Taisyklių 22 punkte nurodyta, kad jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai). Pabrėžė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, vengdamas pasirašyti dokumentus, bendradarbiauti, sąžiningai elgtis, tiesiogiai pažeidžia pareiškėjų teises, nors pareiškėjai pateiktame skunde teigia priešingai, kad trečiasis asmuo buvo tinkamai informuotas, pretenzijų per nustatytą terminą nepateikė, kas prilyginama, kad V. Š. su atliktais kadastriniais matavimais sutiko. Tačiau to pagal Taisyklių 22 punkto reikalavimus nepakanka, nes žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą turi pasirašyti visi sklypo bendraturčiai. Nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad jie negali priversti trečiojo asmens pasirašyti žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto ir atliktų kadastrinių matavimų plano, kas leistų suderinti atliktus kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad Tikrinimo taisyklių 9.5 papunktyje nurodyta, jog žemės sklypo planas turi atitikti Taisyklų 35–36 ir 38–40 punktų reikalavimus. Taisyklių 38.4.5 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypo plano 4 eilutėje nurodomas žemės sklypo savininkas (esamasis arba busimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas, kuris pasirašo, nurodydamas pasirašymo datą. Pasirašydamas žemės sklypo savininkas (esamasis arba busimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu.
Paaiškino, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis, užtikrinant stabilų ir ekonomišką bendro daikto valdymą, naudojimą, disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistųjų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktus, specialistų išvadas, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus. Pastebėjo, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai neturi galimybės tinkamai įgyvendinti žemės sklypo valdymo teisės derinant atliktus kadastrinius matavimus ir juos įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, kadangi nėra trečiojo asmens sutikimo, parašo, patvirtinančio kadastrinių matavimų dokumentus: sklypo paženklinimo-parodymą aktą, planą. Trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas informuotas apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus, juose nedalyvavo, atsakovei pateikus parengto žemės sklypo plano ištrauką ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, jokių pastabų nepareiškė, tačiau jų nepasirašė be jokių motyvuotų priežasčių, todėl pažeidžia bendraturtės interesų derinimo principą ir nepagrįstai trukdo pareiškėjams iki galo įgyvendinti savo teises. Mano, kad pareiškėjai, norėdami, jog būtų suderinti atlikti kadastriniai matavimai, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą civilinio proceso tvarka prašydami leisti Nacionalinei žemės tarnybai suderinti kadastrinius matavimus be bendraturtės V. Š. parašų. Prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Varėnos skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. KAM-84040-(10.9E) ir 2022 m. spalio 26 d. rašto Nr. 3SS-6-(14.3.137E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. kovo 1 d. išrašas patvirtina, kad 6,2500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams M. L., A. L. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š.. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. taip pat yra ir besiribojančio žemės sklypo bendraturtė. Žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjai 2022 m. sudarė darbų atlikimo sutartį su matininku J. J. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo.
Vadovaudamasis Nuostatų 32.1.1.2 papunkčiu, atlikdamas žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą, matininkas 2022 m. birželio 14 d. visus suinteresuotus asmenis (žemės sklypo bendraturčius ir gretimų žemės sklypų savininkus) informavo išsiųsdamas kvietimus, kad 2022 m. birželio 25 d. 8.00 val. bus atliekamas žemės sklypo ribų ženklinimas, ir pakvietė dalyvauti žemės sklypo ženklinime. Taip pat matininkas paprašė apie priežastis, trukdančias dalyvauti ženklinime, informuoti likus ne mažiau kaip dviem dienoms iki darbų pradžios ir informavo, kad suinteresuotiems asmenims neinformavus apie neatvykimą darbai bus tęsimi. Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. kvietimas įteiktas, tačiau ji apie neatvykimo priežastis neinformavo, žemės sklypo ženklinimo darbuose nedalyvavo.
Matininkas, vadovaudamasis Nuostatų 32.1.1.3 papunkčiu, 2022 m. liepos 13 d. pranešimu apie žemės sklypo ženklinimą informavo suinteresuotus asmenis (žemės sklypo bendraturtę ir gretimų žemės sklypų savininkus) apie 2022 m. birželio 25 d. atliktus žemės sklypo ženklinimo darbus, su pranešimu pateikė žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą ir žemės sklypo plano fragmentą su koordinatėmis. Matininkas informavo, kad per 30 dienų nuo žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano fragmento gavimo dienos suinteresuoti asmenys gali pateikti pastabas, o negavus pastabų, darbai bus tęsimi toliau. Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. pranešimas įteiktas.
Per pranešime nustatytą terminą pastabos pateiktos nebuvo, o darbai buvo tęsiami toliau. Pareiškėjai NŽT Varėnos skyriui pateikė prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, o matininkas J. J. – prašymą patikrinti kadastrinių matavimų bylą.
NŽT Varėnos skyrius 2022 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktu Nr. KAM-84040-(10.9 E) nustatė, kad neteisingai sudarytas žemės sklypo planas (Taisyklių 38.4.5 papunktis – žemės sklypas turi būti suderintas su visais savininkais (Tikrinimo akto 3.3 papunktis)); žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (Taisyklių 22 punktas – jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji ar būsimieji) savininkai (bendraturčiai)(Tikrinimo akto 3.4 papunktis)), ir pateiktos kadastrinių matavimų elektroninės bylos nederino.
Pareiškėjai, nesutikdami su Tikrinimo aktu, 2022 m. rugsėjo 26 d. su skundu kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, prašydami suderinti kadastrinių matavimų bylą, tačiau NŽT Varėnos skyriaus 2022 m. spalio 26 d. raštu Nr. 3SS-6-(14.3.137E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ skundas buvo atmestas.
Sprendime nurodoma, kad, vadovaujantis Tikrinimo taisyklių 9.8 papunkčiu, privaloma užtikrinti, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas būtų užpildytas vadovaujantis Taisyklių 19–22 punktu. Taisyklių 22 punkte nurodyta, kad jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai). Tikrinimo taisyklių 9.5 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypo planas turi atitikti Taisyklų 38–40 punktų reikalavimus. Taisyklių 38.4.5 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypo plano 4 eilutėje nurodomas žemės sklypo savininkas (esamasis arba būsimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas, kuris pasirašo, nurodydamas pasirašymo datą. Pasirašydamas žemės sklypo savininkas (esamasis arba būsimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu. Paaiškino, kad tik pagal teisės aktų reikalavimus parengtas žemės sklypo planas (patikrinus minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą šio žemės sklypo planą) galės būti derinamas NŽT Varėnos skyriuje.
Pareiškėjai, nesutikdami su Tikrinimo akto išvadomis bei Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti ginčijamus Tikrinimo aktą ir Sprendimą.
Jų įsitikinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. buvo informuota apie atliekamus veiksmus ir kaip žemės sklypo bendraturtė, ir kaip besiribojančio žemės sklypo savininkė, tačiau žemės sklypo ženklinime nedalyvavo. Vadovaujantis Nuostatų 32.1.1.3 papunkčiu, jai buvo pateikta informacija apie žemės sklypo ženklinimą ir plano fragmentas, bet ji jokių pastabų nepareiškė. Tai vertintina kaip jos sutikimas su žemės sklypo ženklinimu. Ji buvo informuota apie atliekamus darbus ir nepareiškė pretenzijų dėl jų rezultatų. Matininkas atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus dėl bendraturtės ir gretimo žemės sklypo savininkės informavimo apie atliekamus žemės sklypo matavimus ir jų rezultatus. Reikalavimas priversti žemės sklypo bendraturtę pasirašyti kadastrinių matavimų bylos dokumentus yra nepagrįstas ir prieštarauja Kadastro nuostatuose imperatyviai aprašytoms procedūroms.
Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. sausio 1 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teritoriniame padalinyje tikrinama vadovaujantis Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d.).
Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.
Nuostatų 32.1.1.4 papunktyje nurodyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai).
Taisyklių 19 punkte nustatyta, jog kvietimo į žemės sklypo ribų ženklinimą forma pateikiama Taisyklių 1 priede. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) ar naudotojas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys – gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkas, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorija arba jeigu matuojamas žemės sklypas yra joje (toliau – kviestiniai asmenys) ir matininkas.
Kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Nuostatų 65 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja kadastrinius matavimus atliekančio matininko veiklą nustatant kadastro duomenis ir juos fiksuojant, taip pat viešojo administravimo subjekto – žemėtvarkos skyriaus, veiklą tikrinant matininko nustatytus kadastro duomenis ir juos derinant.
Teritorinis skyrius patikrina, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Kadastro nuostatų 64 punkte, ar žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus ir (ar) žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti.
Vadovaujantis Tikrinimo taisyklių 9.8 papunkčiu, teritorinio skyriaus darbuotojas, gavęs tikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tikrinimo kameraliai metu nustato, ar žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas užpildytas vadovaujantis Nuostatų 32.1.1.4 papunkčio ir Matavimų taisyklių 19–22 punktų reikalavimais, išskyrus Nuostatų 32.1.1.6 papunktyje (jeigu žemės sklypo ribos netikslinamos (neatstatomos), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nerašomas ir kviestiniai asmenys nekviečiami. Šiuo atveju kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos tik pasikeitusios faktinės žemės naudmenos, nurodytos šių Nuostatų 32.1.3 papunktyje. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka, papildoma pagal šiuos Nuostatus jau parengta kadastro duomenų byla.) ir Matavimų taisyklių 231 punkte (Kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurio forma patvirtinta Taisyklių 2 priede, nepildomas. Kelio juostos plane 3-ioji lentelė, kurioje nurodomos gretimybės, nepildoma) nustatytus atvejus, kai šis aktas nėra surašomas.
Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad, jeigu žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai).
Tikrinimo taisyklių 9.5 papunktyje nurodyta, kad teritorinio skyriaus darbuotojas, gavęs tikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tikrinimo kameraliai metu nustato, ar žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 34–37 punktų ir Matavimų taisyklių 35–36 ir 38–40 punktų reikalavimus. Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad iš kadastrinių matavimų metu sukauptų ir iš turimos kartografinės medžiagos duomenų parengiamas Taisyklių 5 priede nustatytos formos žemės sklypo planas, kuris turi atitikti, be kita ko, ir Taisyklių 38.4.5 papunkčio reikalavimus, t. y. Taisyklių 5 priedo 5 lentelės pirmoje eilutėje nurodoma žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo data. Ketvirtoje eilutėje nurodomas žemės sklypo savininko (esamojo arba busimojo) vardas ir pavardė arba jo įgalioto asmens vardas ir pavardė, arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimas. Žemės sklypo savininkas (esamasis arba būsimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas pasirašo, nurodydamas pasirašymo datą. Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, čia YYYY – metai, MM – mėnuo, DD – diena. Ketvirtoje eilutėje pasirašydamas žemės sklypo savininkas (esamasis arba būsimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą–parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu; nurodyta, kad žemės sklypo plano 4 eilutėje nurodomas žemės sklypo savininkas (esamasis arba busimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas, kuris pasirašo, nurodydamas pasirašymo datą, pasirašydamas žemės sklypo savininkas (esamasis arba busimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu.
Taisyklių 40 punkte numatyta, kokie subjektai suderina parengtą žemės sklypo planą. Žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemės sklypo savininku ar naudotoju, bendraturčiu arba jų įgaliotu atstovu (Taisyklių 40.1 papunktis). Pastebėtina, kad Taisyklės buvo patvirtintos vadovaujantis, be kita ko, Nuostatais. Nuostatuose užsakovu įvardijamas nekilnojamojo daikto savininkas ar naudotojas arba jų įgaliotas asmuo (9.9 papunktis). Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančiuose Nuostatuose ir Taisyklėse nustatyta, kad su žemės sklypo bendraturčiais arba jų įgaliotu asmeniu turi būti suderintos žemės sklypo ribos ir parengtas žemės sklypo planas, kurie savo sutikimą patvirtina parašu.
Nuostatų 21 punkte numatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų ir riboženklių, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.
Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.
Atlikęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir nustatęs didesnę sklypo ploto paklaidą, nei leistina (pareiškėjai pateikė matininko J. J. 2022 m. birželio 25 d. aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo ploto paklaida atlikus kadastrinius matavimus yra didesnė, nei maksimaliai leistina (sklypo plotas plane 6,25 ha, atlikus kadastrinius matavimus, sklypo plotas 5,9365 ha), kaip tai numatyta Nuostatų 21 punkte, matininkas apie tai raštu turėjo informuoti užsakovą ir NŽT Varėnos skyrių pagal žemės sklypo buvimo vietą. Tačiau, atsakovės teigimu, matininkas NŽT Varėnos skyriui prašymo dėl išvados gavimo dėl tolimesnių žemės sklypo kadastrinių matavimų nepateikė.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčo aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria atsakovės pozicijai, kad žemės sklypo planas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas privalėjo būti pasirašytinai suderinti su visais šio žemės sklypo savininkais, nes yra nustatytas žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.
Pareiškėjai teigia, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. neatvykus į nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų nustatymo procedūrą, jai kilo Nuostatų 32.1.1.3 papunktyje numatytos pasekmės, t. y. jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų; kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai; be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Įvykdžius šiuos Nuostatų 32.1.1.3 papunktyje numatytus veiksmus, žemės sklypo planas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas neprivalėjo būti pasirašytinai suderintas su žemės sklypo bendraturte V. Š.. Tašiau šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes aptarta teisės norma reglamentuoja kviestinių asmenų pateiktų pastabų nagrinėjimo tvarką, ji nepaneigia teisės aktuose įtvirtintų kitų pareiškėjos pareigų nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ir todėl nekeičia anksčiau pateikto teisėjų kolegijos vertinimo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog, nesant visų žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir parašo dėl kitų žemės sklypo ribų (ploto) suderinimo / paženklinimo, NŽT Varėnos skyrius pagrįstai ginčijamu Tikrinimo aktu nederino žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, o Nacionalinė žemės tarnyba ginčijamu Sprendimu netenkino pareiškėjų skundo reikalavimo dėl NŽT Varėnos skyriaus Tikrinimo akto panaikinimo. Todėl šioje byloje nustatytų aplinkybių ir teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr(duomenys neskelbtini)) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Likusieji šalių argumentai laikytini neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96)).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo jų naudai iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjų skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir skundas atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjų naudai, todėl jiems patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų A. L. ir M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.