Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-589-926/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-03
Bylos Nr.
AN2-589-926/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00839-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aušra Vingilė (pirm.)
Pažeidėjas
A. G.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-589-926/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00839-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. (toliau – A. G.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko N. K. 2021 m. kovo 16 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas ir A. G. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko N. K. 2021 m. kovo 16 d. nutarimu A. G. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir nubausta 10 (dešimties) eurų bauda už tai, kad ji 2020 m. gruodžio 14 d., apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, atsižvelgdama į eismo intensyvumą nesilaikė tokio atstumo, kad spėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsitrenkė į priešais ta pačia kryptimi važiavusio ir sustojusio automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį, kurią apgadino. Automobilio „VW Sharan“ keleivei E. P. objektyviai jokie sužalojimai nenustatyti. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 127 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, A. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi A. G. skundas buvo netenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko N. K. 2021 m. kovo 16 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliantės teigimu, nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos ginčo dalyku vertinamu atveju buvo tai, kad negalima administracinio nusižengimo bylos teisena dėl mažai pavojingos veikos, procesiniai pažeidimai, nutarimo nemotyvuotumas, neišaiškintos reikšmingos aplinkybės, būtinojo reikalingumo įtaka, Kauno miesto savivaldybės pareigos užtikrinti saugų eismą nevykdymas, neteisingas protokolo surašymas bei netinkamas eismo įvykio fiksavimas.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu Kauno apylinkės teisme 2021 m. birželio 8 d. prasidėjo ūkio skyriaus teismo darbuotojams neleidžiant asmenims patekti į teismo rūmus ir tęsiamas 2021 m. liepos 13 d., teismo posėdžių sekretorei R. G. nurodant pasišalinti į teismo posėdį atvykusiems asmenims. Tokiu būdu, pasak apeliantės, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 6 straipsnis, kuriame nurodoma, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Be to, tokiais veiksmais buvo pažeistas ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis, kuriame įtvirtinta apeliantės teisė į bylos nagrinėjimą viešumo sąlygomis, Tarptautinio politinių ir pilietinio pakto 14 straipsnis bei ANK 570 straipsnio 1 dalis.

Atsiliepimas

3.3. Be to, pasak apeliantės, bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas ir rungimosi principas, kadangi pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Institucijos atsiliepime išdėstytais argumentais, o skundžiamą nutartį grindė savo paties susigalvotais motyvais. Pirmosios instancijos teismas, pasak A. G., netinkamai aiškino ir jos prisipažinimą bei padėjimą išaiškinti bylos aplinkybes, dėl ko, nepagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patrauktos apeliantės motyvą dėl mažai pavojingos veikos.

3.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog A. G. sukėlė eismo įvykį, kadangi ši aplinkybė nebuvo ginčo dalis.

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) V. L. (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2021 m. spalio 18 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas A. G. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar Kelių eismo taisyklių 9 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. A. G. apeliaciniame skunde nors ir teigiama, jog jos kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, nėra ginčo dalykas, tačiau vis tik nesutinkama tiek su Institucijos, tiek ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prašoma administracinio nusižengimo bylą A. G. atžvilgiu nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, apeliantės vertinimu, jai inkriminuotas eismo įvykis yra viso labo draudiminis įvykis ir administracinė atsakomybė jai neturėjo kilti, jos veiksmai buvo mažai pavojingi, todėl administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G., vairuodama transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, atsižvelgdama į eismo intensyvumą nesilaikė tokio atstumo, kad spėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsitrenkė į priešais ta pačia kryptimi važiavusio ir sustojusio automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį, kurią apgadino. Šių faktinių aplinkybių apeliaciniame skunde iš esmės A. G. neginčija. Tačiau, sutikti su jos motyvais, kad šios aplinkybės nėra pakankamos jos administracinei atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį kilti, nėra pagrindo, ką visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

9. ANK IV skyriuje, kuriame numatytos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ir aplinkybė, kuomet veika pripažįstama mažai pavojinga. Konkretūs kriterijai, kuriais remiantis yra pagrindo administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką vertinti kaip mažai pavojingą, nėra apibrėžti ANK 12 straipsnyje, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje, kuris vertinamu atveju buvo inkriminuotas ir A. G., patenka. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 5-V-1102 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai nusižengimai, dėl kurių policijos pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, laikomi mažai pavojingais: 1.1.1. kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 1.1.2. administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą arba žala padaryta vairuojant transporto priemonę, kuri apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 1.1.3. nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors pagrindo abejoti tuo, jog A. G. transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei byloje nenustatytos jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vertinamu atveju A. G. nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, todėl pagrindo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl mažai pavojingos veikos, kai A. G. iš esmės neigė savo kaltę jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, vertinamu atveju nebuvo, ką visiškai pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nors apeliaciniame skunde A. G. teigia, jog jos kaltė nebuvo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos ginčo dalykas, tačiau su šiuo apeliantės motyvu, įvertinus jos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo motyvus, nesutiktina. Kaip matyti iš apylinkės teismui A. G. pateikto skundo motyvų, ji nesutiko su jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo vieta, ginčijo aplinkybę, jog ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nurodydama, kad nėra aišku, kokios tos atsargumo priemonės turėjo būti taikomos vertinamu atveju, teigė, kad nukentėjusio automobilio vairuotojas jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu negalėjo būti įvykio vietoje dėl COVID-19 taikytų judėjimo ribojimų, jis turėjo važiuoti arčiau dešinio krašto ir tokiu atveju eismo įvykis nebūtų kilęs (šiuo motyvu A. G. iš esmės savo kaltę perkėlė VW Sharan automobilio vairuotojui), kėlė versiją, jog nukentėjusiojo automobilio žibintai neveikė, dėl ko, ji negalėjo matyti, jog automobilis stabdomas ir pan. Analogiškas vertinamo įvykio aplinkybes A. G. nurodė ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

11. Esant šiems duomenims neabejotina, kad tiek skunde apylinkės teismui, tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. G. nesutiko su esminėmis jai inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinėmis aplinkybėmis, tokiu būdu nepripažindama savo kaltės dėl padaryto. Tuo tarpu asmeniui nepripažįstant savo kaltės, sprendžiant iš aukščiau aptartų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 5-V-1102 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ nuostatų, pripažinti tokio asmens padarytą administracinį nusižengimą mažai pavojingu, nėra juridinio pagrindo. Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys, o būtent: savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažinimas, užkerta kelią jo atžvilgiu taikyti ANK 12 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną kaip kad prašoma A. G. apeliaciniame skunde.

12. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir A. G. apeliacinio skundo motyvai dėl galimai netinkamo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 5-V-1102 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ 1.1.1. punkto lingvistinio aiškinimo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, aiškinant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 5-V-1102 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ 1.1.1. punkte numatytą sąlygą, iš asmens reikalaujama alternatyvaus asmens elgesio, apimančio kelias sąlygas: 1) asmuo turi pripažinti savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėtis, arba 2) asmuo turi pripažinti savo kaltę ir padėti išaiškinti administracinį nusižengimą. Tokiu atveju, nustačius, jog asmuo nepripažįsta savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, jo nuoširdus gailestis ar pagalba išaiškinant administracinį nusižengimą, nebeturi jokios juridinės reikšmės, kadangi asmens kaltės pripažinimas yra pagrindinė 1.1.1 punkto taikymo sąlyga, kurios A. G. elgesys, sprendžiant tiek iš aukščiau aptartų duomenų visumos, tiek iš jos apylinkės teismui pateikto skundo motyvų, analizuojamu atveju neatitinka. Būtent taip turi būti aiškinama jungtukų „ir“ bei „ar“ prasmė komentuojamame punkte. Kokiais objektyviais duomenimis remdamasi A. G. šią nuostatą aiškina kitaip, nėra aišku. Tuo tarpu vien tik jos subjektyvus vertinimas, nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis, nepaneigia jau ilgą laiką teismų praktikoje egzistuojančio jungtukų „ir“ bei „ar“ aiškinimo panašiose situacijose (pvz. dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinimo).

13. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizuojamoje situacijoje nevertino būtinojo reikalingumo įtakos, tačiau ir su šiais apeliantės motyvais nesutiktina. Kaip nustatyta ANK 16 straipsnio 1 dalyje, asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Kokio pavojaus analizuojamu atveju siekė išvengti A. G., dėl ko, jai buvo būtina atsitrenkti į VW Sharan automobilį, byloje nenustatyta. Būtinojo reikalingumo situacijos A. G. veiksmuose apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia. Vien tik faktas, kad eismo įvykį A. G. sukėlė važiuodama į COVID-19 punktą, siekdama pasidaryti COVID-19 testą, tokiu būdu, užkirsdama galimybę užkrėsti kitus asmenis, nesudaro pagrindo spręsti, jog eismo įvykis analizuojamu atveju įvyko dėl būtinojo reikalingumo situacijos. Akivaizdu, jog tam, kad COVID-19 testas A. G. būtų padarytas, jei nebuvo būtinybės sukelti eismo įvykio. Kitų duomenų, kuriems esant galima būtų svarstyti klausimą dėl būtino reikalingumo situacijos A. G. veiksmuose, nei apeliaciniame skunde, nei pirmosios instancijos teisme A. G. nenurodė.

14. Pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą nesudaro ir apeliantės motyvai dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos užtikrinti saugų eismą kelyje nevykdymo. Kaip nustatyta ANK 652 straipsnio 1 dalyje, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Minėta, jog skundžiama apylinkės teismo nutartimi A. G. skundas buvo netenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko N. K. 2021 m. kovo 16 d. nutarimą, kuriuo A. G. buvo pripažinta kalta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir nubausta 10 (dešimties) eurų bauda, paliekant nepakeistą. Vadinasi, šiuo atveju, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą tik šioje apimtyje, t. y. ar A. G. buvo pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir už šio nusižengimo padarymą nubausta pinigine bauda.

15. Tuo tarpu įvertinus tiek Institucijos nutarimo, tiek ir pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, abejonių A. G. kalte apeliacinės instancijos teismui nekyla. T. I., tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vertinamu atveju A. G., vairuodama transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, nesilaikė tokio atstumo, kad spėtų sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę ir atsitrenkė į priešais ta pačia kryptimi važiavusio ir sustojusio automobilio galinę dalį. Šių aplinkybių apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir pati apeliantė – nei vieno motyvo, kodėl vertinamu atveju ji buvo nepagrįstai pripažinta kalta jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, neskaitant jos teiginių dėl mažai pavojingos veikos ir būtinojo reikaligumo, apeliaciniame skunde A. G. nenurodo, išskirdama tik tam tikrus procesinius pažeidimus, apie kuriuos bus pasisakyta toliau. Esant šiems duomenims spręsti, ar Kauno miesto savivaldybė tinkamai vykdo savo pareigą užtikrinti saugų eismą mieste, ar Kauno miesto savivaldybės pasirinktas COVID-19 mobilaus punkto ženklinimas atitinka saugaus eismo mieste reikalavimus, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra pagrindo. Nagrinėjamas eismo įvykis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kilo ne dėl netinkamo Kauno miesto savivaldybės pasirinkto kelio ženklinimo, bet dėl A. G. neatidumo ir Kelių eismo taisyklių ignoravimo, dėl ko, ji buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Neabejotina, kad asmuo, ketinantis vykti automobiliu į jam nežinomą vietą, gali pasitikrinti savo maršrutą navigacijoje, taip pat nustatytu maršrutu gali vykti navigacijos pagalba. Neturint navigacijos, saugiausią, greičiausią ir patogiausią maršrutą galima pasitikrinti ir specialiai tam skirtuose internetiniuose šaltiniuose, todėl vien tai, kad vertinamu atveju, A. G. teigimu, ji nežinojo, kur važiuoti, todėl dairėsi, ieškodama jai reikiamo adreso, tokiu būdu, neabejotinai eisme dalyvaudama neatidžiai, jos administracinės atsakomybės nešalina. Nesutikdama su Kauno miesto savivaldybės pasirinktu kelio ženklinimu A. G. įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į Lietuvos Respublikoje veikiančius specializuotus administracinius teismus, prašydama nustatyti ar Kauno miesto savivaldybė tinkamai vykdo savo pareigas nustatydama vienokį ar kitokį COVID-19 mobilaus punkto ženklinimą. Šis klausimas šioje administracinio nusižengimo byloje negali būti sprendžiamas ir Kauno apygardos teismo kompetencijai nepriklauso.

16. Be aukščiau aptartų duomenų A. G. apeliaciniame skunde keliamas ir tam tikrų procesinių pažeidimų klausimas, iš esmės tvirtinant, jog jų visuma lėmė netinkamo procesinio sprendimo jos atžvilgiu priėmimą. Tačiau, įvertinęs nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas jokių procesinių pažeidimų, padarytų A. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nulėmusių neteisėtos bei nepagrįstos nutarties priėmimą, neįžvelgia. A. G. teigimu, administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta pažeidžiant bylų nagrinėjimo viešumo principą, kadangi bylos nagrinėjime negalėjo dalyvauti tretieji asmenys, jie iš teismo posėdžio buvo pašalinti teismo posėdžių sekretorės. Atsakant į šiuos apeliantės motyvus visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 24:00 val. buvo paskelbtas karantinas, kurio metu teismų darbas buvo organizuojamas laikantis tam tikrų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisėjų tarybos patvirtintų rekomendacijų, viena kurių įpareigojo teismus organizuojant teismo posėdį jame leisti dalyvauti tik asmenims, kurių dalyvavimas procese yra būtinas (nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, Institucijos atstovas bei teismo kviesti liudytojai), tokiu būdu, kaip įmanoma labiau sumažinant posėdžio dalyvių skaičių. Nors nuo 2021 m. liepos 1 d. karantinas Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas, tačiau ekstremalioji situacija vis dar galioja. Jos metu taip pat taikomi tam tikri ribojimai organizuojant teismų darbą, pvz. numatytas įpareigojimas teismams aktyviai naudotis teisės aktuose numatytomis galimybėmis teismo procesą organizuoti rašytinio proceso tvarka, žodinio proceso metu proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinti nuotoliniu būdu (centralizuota teismų sistemos vaizdo konferencine įranga, vaizdo konferencijų programomis (pvz., Zoom); nesant galimybės žodinio proceso metu užtikrinti proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdyje nuotoliniu būdu, iš anksto numatyti posėdyje dalyvausiančius asmenis ir šaukti tik tuos, kurių dalyvavimas tame teismo posėdyje būtinas.

17. Esant šiems duomenims, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje susiklosčiusią ekstremalią situaciją dėl COVID-19 pandemijos, neabejotina, kad Kauno apylinkės teismas, neleisdamas teismo posėdžiuose dalyvauti tretiesiems asmenims (iš anksto nesusitarus su teismo administracija), nuosekliai laikėsi teismams ir jų veiklai nustatytų rekomendacijų karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu, todėl tvirtinti, jog tokiais savo veiksmais Kauno apylinkės teismas pažeidė bylos nagrinėjimo viešumo principą, nėra pagrindo. Tuo tarpu A. G., pageidaudama, kad teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama jos administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme, dalyvautų ir tretieji asmenys, galėjo pateikti prašymą teismui ir nurodyti kviestinus asmenis, tačiau to nepadarė.

18. Kaip nepagrįsti atmestini ir A. G. apeliacinio skundo motyvai dėl galimo rungimosi principo pažeidimo pirmosios instancijos teisme. Nors ANK nėra tiesiogiai įtvirtintas rungimosi principas, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir rungimosi principo; asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT- 20/2013, 2AT-9/2014, 2AT-45/2014, 2AT-11/2015). Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsnyje, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (1 dalis); kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (2 dalis). Iš pirmosios instancijos teismo proceso, užfiksuoto teismo posėdžių protokoluose, matyti, kad proceso metu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, rungimosi principo įgyvendinimas buvo užtikrintas tinkamai, apeliantė pasinaudojo teise teikti įrodymus byloje, naudojosi visomis, jos supratimu, reikalingomis priemonėmis, gintis nuo pareikšto kaltinimo – reiškė nušalinimą jos bylą nagrinėjusiai teisėjai. Tuo tarpu Institucija, pasinaudodama jai suteiktomis teisėmis, iširdama byloje surinktus įrodymus, įvertindama A. G. poziciją (2020 m. gruodžio 14 d. A. G. rašytinis paaiškinimas), bylą išnagrinėjusi teismo posėdyje dalyvaujant A. G., pripažino ją kalta padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Šios bylos nagrinėjime ir teismas buvo pakankamai aktyvus, siekdamas nustatyti tiesą byloje, t. y. savo iniciatyva kvietė liudytojus byloje, pripažino T. B. nukentėjusiuoju, tenkino pareiškėjos prašymą užklausti policijos įstaigą, ar buvo užpildyti papildomi dokumentai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas rungimosi principas, nėra pagrindo.

19. Nors apeliaciniame skunde A. G. rungimosi principo pažeidimą sieja su tuo, kad Institucija 2021 m. birželio 2 d. atsiliepime nepasisakė apie A. G. skundo argumentus ir teismo posėdyje nedalyvavo, o apylinkės teismas savo nutartį grindė savo asmeniniais argumentais, bet ne pateiktais Institucijos, tačiau, kokiu būdu šie duomenys susiję su rungimosi principo, numatančio, jog kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, pažeidimu, nėra aišku. Juo labiau, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje dalyvavo liudytoja J. G., A. G. administracinio nusižengimo byloje atlikusi tyrimą, kurios apklausos metu buvo sprendžiami A. G. skunde kelti klausimai, susiję su tinkamu administracinio nusižengimo įforminimu. Šiame kontekste atkreiptinas A. G. dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš aptarto seka, kad teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, nėra saistomas pateikto atsiliepimo motyvais. Bylą jis nagrinėja vadovaudamasis įstatymu ir vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą. Tokiu būdu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. G. administracinės atsakomybės klausimą, nepasisakė apie Institucijos atsiliepime išdėstytus motyvus, skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nemenkina. Juo labiau, kad skundžiama nutartimi buvo priimtas toks procesinis sprendimas, kurio buvo prašoma Institucijos atsiliepime.

20. Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal A. G. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

21. Tenkinti A. G. prašymą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti, ar Kelių eismo taisyklių 9 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsniui, nėra pagrindo.

22. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnį Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

23. Kaip nustatyta Kelių eismo taisyklių 9 punkte, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. balandžio 2 d.). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 punktas numato, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Tvirtinti, kad Kelių eismo taisyklių 9 punktas yra nelogiškas, nenuoseklus, nesuprantamas, netikslus, neaiškus ir dviprasmiškas, įvertinus tiek komentuojamo punkto turinį, tiek jo ryšį su kitais Kelių eismo taisyklių punktais, nėra pagrindo. Analizuojant Kelių eismo taisyklių tekstą matyti, kad Kelių eismo taisyklių punktas yra įtrauktas į skyrių „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“, vėliau jis sukonkretinamas kituose Kelių eismo taisyklių punktuose. Kiekvienas asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, tokiu būdu išlaikęs tiek teorinį, tiek praktinį transporto priemonių vairavimo egzaminą, yra tinkamai supažindintas tiek su bendrosiomis (įtvirtintomis Kelių eismo taisyklių 4-13 punktuose), tiek ir specialiosiomis Kelių eismo taisyklėmis, žino jų tarpusavio ryšį ir gali paaiškinti jam, kaip vairuotojui, nustatytas bendrąsias pareigas, nurodant, kuo jos siejasi su specialiosiomis pareigomis.

24. Atsižvelgiant į A. G. veiksmus analizuojamoje situacijoje (nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio), įvertinus eismo įvykio kilimo priežastis, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo pagrįstai nustatyta, kad vertinamu atveju A. G. be Kelių eismo taisyklių bendrojo 9 punkto pažeidė ir specialiuosius 126 ir 127 punktus, numatančius, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip (Kelių eismo taisyklių 126 punktas), bei vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (Kelių eismo taisyklių 127 punktas), tokiu būdu, tinkamai sukonkretinant A. G. inkriminuotą Kelių eismo taisyklių 9 punktą. Esant šiems duomenimis, tenkinti A. G. prašymą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Kelių eismo taisyklių 9 punkto atitikties Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui, nėra pagrindo. Bendrosios vairuotojui nustatytos pareigos, įtvirtintos Kelių eismo taisyklių 4-13 punktuose, negali būti vertinamos savarankiškai, ignoruojant specialiąsias kituose Kelių eismo taisyklių punktuose numatytas vairuotojų pareigas, kas vertinamu atveju daroma A. G. prašyme. Apie tai ji, kaip asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, tokiu būdu, išlaikiusi tiek teorinį, tiek praktinį vairavimo egzaminą, yra informuota tinkamai. Įvertinus Kelių eismo taisyklių 9 punktą kitų A. G. inkriminuotų Kelių eismo taisyklių punktų plotmėje, ką A. G. akivaizdžiai ignoruoja, jokie neaiškumai dėl jos veiksmų teisinio vertinimo, tuo pačiu ir dėl jos netinkamo bendrųjų vairuotojo pareigų laikymosi, aukštesniajam teismui nekyla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį nepakeistą ir A. G. apeliacinį skundo netenkinti.

Netenkinti A. G. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė