- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-18
- Bylos Nr.
- I-7700-661/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 10-12), kurį patikslino (b. l. 3-6; 16-19; 24-27), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (1.35)-7R-4613 ir priteisti iš Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio m. VPK) 4 741 Lt turtinę žalą ir 5 000 Lt neturtinę žalą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. sausio 8 d. Panevėžio m. VPK pareigūnų buvo neteisėtai sulaikytas 48 valandoms ir patalpintas į areštinę, po sulaikymo 2007 m. sausio 9 d. buvo apklaustas, vežiojamas į Panevėžio priklausomybės ligų centrą, kur prievarta buvo paimta jo šlapimo tyrimo pavyzdžiai, buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, privalėjo vykti į Panevėžį apklausoms, po to į Rokiškio rajono policijos komisariatą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir teismą dalyvauti bylos nagrinėjime. Teigė, kad dėl neteisėtų Panevėžio m. VPK policijos pareigūnų veiksmų patyrė 4 741 Lt turtinę žalą. Neturtinė žala atsirado dėl jo patirtų išgyvenimų, susijusių su pareigūnų neteisėtais veiksmais. Paaiškino, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 14 d. nutarime nustatyta, jog paimant mėginius narkotinei priemonei nustatyti buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 10.3 punkto nuostatų, be to Panevėžio m. VPK pareigūnai jį sulaikė ne savo veiklos zonoje, nutarė patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44 straipsnio 2 dalį. Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnas 2006 m. kovo 6 d. surašė protokolą ir perdavė bylą teismui. Teigė, kad šis procesas buvo neteisėtas, pareigūnai veikė pažeisdami įstatymus. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) pareigūnai privalėjo visą medžiagą vertinti kompleksiškai, reikiami dokumentai buvo pateikti, o ne formaliai išnagrinėti jo prašymą. Pažymėjo, kad Teisingumo ministerija esant prašymui pati turėjo trūkstamus dokumentus išsireikalauti, remėsi sprendime ne šiam ginčui taikytinu pavyzdžiu.
Atsiliepimas
Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 37-38) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo nurodyta, jog pateiktuose procesiniuose sprendimuose nenustatyti pažeidimai, kuriuos galimai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras, priimdami sprendimus dėl sulaikymo ir kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskyrimo. Teismo nutartis nutraukti administracinę bylą, atsižvelgiant į teismų praktiką, nelaikoma sprendimu konstatuojančiu pareigūnų pažeidimus. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 14 d. nutarime nurodyta, kad administracinė byla Nr. A.2.1-267-620/2007 nutraukta, nesant pareiškėjo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties. Tai, kad nutarime konstatuota, jog paimant mėginius narkotinei priemonei nustatyti buvo nesilaikyta nustatytų reikalavimų, dėl ko buvo atliktas nepilnas tyrimas, nesuponuoja išvados, jog visi kiti ir konkrečiai šis ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmas buvo neteisėti ir dėl jų pareiškėjui atsirado žala. Nenustačius pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui žalą ne teismo tvarka.
Atsakovas Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b.l. 65-64) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2007 m. spalio 8 d. 16 val. Panevėžio m. VPK pareigūnų Ukmergės mieste buvo sulaikytas pareiškėjas kartu su kitais asmenimis. Pareiškėjui vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu buvo surašytas įtariamojo laikinojo sulaikymo protokolas, supažindintas pasirašytinai, apie sulaikymą buvo pranešta pareiškėjo žmonai. 2007 m. sausio 9 d. pareiškėjas, dalyvaujant advokatui S. K., buvo apklaustas įtariamuoju pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį. Sulaikymo metu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, 2007 m. sausio 9 d. jis buvo nuvežtas į Panevėžio priklausomybės ligų centrą, atlikus narkotikų vartojimo testą, šlapime buvo rasti kanapių pėdsakai. 2007 m. sausio 15 d. Panevėžio apygardos prokurorui priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir panaikinus kardomąją priemonę, pareiškėjas turėjo būti apklaustas liudytoju.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. sprendimu (b. l. 85-88) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnis nustato, jog asmuo turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 str. 1 d.) ne teismo tvarka ne vėliau kaip per 3 metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad įstatymų nustatyta tvarka nustatyta, jog nuteisimas, kardomasis kalinimas (suėmimas), sulaikymas, procesinių prievartos priemonių pritaikymas ar administracinės nuobaudos - arešto paskyrimas, yra neteisėti. Šio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prie Teisingumo ministerijai teikiamo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, taip pat žalos dydį patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjo pateiktuose procesiniuose sprendimuose - nutraukti baudžiamąją bylą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nėra nustatyti pažeidimai, kuriuos galimai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras, priimdami sprendimus dėl sulaikymo ir kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, paskyrimo. Teismas konstatavo, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybinės valdžios institucijų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 91-92) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti nauja sprendimą –patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai neįžvelgė Panevėžio m. VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų.
2. Teismas neįvertino pareigūnų veiksmų viseto, nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 97-98) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismo nutartis nutraukti administracinę bylą atsižvelgiant į teismų praktiką, kurioje suformuota nuostata, jog netgi išteisinamasis teismo nuosprendis savaime nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2001), nelaikoma sprendimu konstatuojančiu pareigūnų pažeidimus. Šios nuostatos laikomasi ir vėlesnėje teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007. Teisingumo ministerijos nuomone, 2007 m. spalio 8 d. sulaikydami pareiškėją policijos pareigūnai laikėsi procesinių normų (Baudžiamojo proceso kodekso 140 str.) ir pagal faktines aplinkybes turėjo pagrįstą įtarimą, jog rasti daiktai galėjo priklausyti pareiškėjui. Faktas, kad vėliau administracinė byla buvo nutraukta, neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, dėl kurio pareiškėjui atsiranda teisė į žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Kokias bylas turi spręsti administraciniai teismai, išvardinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Jų tarpe ir bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Šioje administracinėje byloje prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (1.35)-7R-4613 ir priteisti iš Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato 4 741 Lt turtinę žalą ir 5 000 Lt neturtinę žalą. Padarytos žalos atlyginimas kildinamas iš pareiškėjo neteisėto sulaikymo, neteisėtos procesinės prievartos priemonės pritaikymo, pareigos vykti į apklausas, t. y. iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (Civilinio kodekso 6. 272 str.), o Teisingumo ministerijos sprendimas skundžiamas dėl to, kad ši institucija atsisakė patenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl teismo prašomos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymą (b.l. 40-42). Taigi akivaizdu, kad viso ginčo pobūdis tik išoriškai, turint omenyje, kad skundžiamas viešojo administravimo sistemai priklausančio subjekto sprendimas, patenka į administracinių ginčų sąrašą, priskirtų nagrinėti administraciniams teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią – jis prašo atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kurios atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6. 272 straipsnis, nepatenkantis į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu apibrėžiamą sritį. Reikalavimas naikinti Teisingumo ministerijos sprendimą – išvestinis reikalavimas iš pagrindinio. Būdamas atsietas nuo reikalavimo dėl žalos atlyginimo nesukels pareiškėjui tiesioginių siekiamų pasekmių – galimo žalos atlyginimo. Taigi byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Juk administraciniams teismams paprastai priskiriamos bylos, kurių išnagrinėjimas nėra susijęs su tolesnio civilinio teisinio pobūdžio ginču (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v Neringos savivaldybės taryba ir kiti.). Šiuo atveju byloje yra pareikštas civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlyginimo (Civilinio kodekso 6. 272 str.), kuris ir yra esminis. Civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas nėra visiškai priklausomas nuo reikalavimo dėl Teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo išsprendimo.
Esant tokioms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad buvo pažeistos rūšinį bylų teismingumą reglamentuojančios taisyklės, kas yra absoliutus priimtų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 2 d. 1 p.), skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui. Tokią poziciją įtvirtina ir jau pirmiau suformuota administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5 – 1198/2006; procesinio sprendimo kategorija 42.2; 66.2; Administracinių teismų praktika Nr. 10).
Perduodant bylą bendrosios kompetencijos teismui vadovautinas bendrąją teismingumo taisykle, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos (nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerijos, kaip valstybinio administravimo institucijos) buveinę. Pastarojo aspekto kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi apie pareiškėjo teisę pareikšti ieškinį ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Tokia teisė numatyta Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 7 dalyje (ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo perduoti Vilniaus miesto 2 - jam apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.