Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Deimantė Montvydaitė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta N. A., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „E.“ (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu; 2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 60 parų areštu; 3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams; 4) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. liepos 9 d baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu, bausmės atliktos, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2025 m. rugpjūčio 15 d., apie 18.00 val., N. A., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė tris kartus ant fotelio sėdinčiai sutuoktinei D. B. į veidą, pataikydamas į kairę akį ir kairės rankos plaštaką, kuria ji dengėsi veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą.

E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

E. B., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Parodė, kad jau nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. pradėjo gerti alkoholį ir jį gėrė iki sekmadienio. Alkoholį kartu su juo gėrė ir D. Kadangi alkoholį jau gėrė keletą dienų ir jį gėrė gan daug bei visas tas dienas buvo stipriai apgirtęs, negali pasakyti, kelintą valandą rugpjūčio 15 d. tarp jo ir D. įvyko konfliktas. Alkoholį tą dieną vartojo kambaryje ir konfliktas prasidėjo jiems būnant kambaryje. Atsimena, kad su D. susipyko dėl jam atsiųstos SMS žinutės iš banko. D. pradėjo domėtis, klausinėti ir priekaištauti dėl visokių nesąmonių. Kadangi buvo stipriai girtas, jį apėmė pyktis. Dėl tuo metu buvusio girtumo kai ko ir neatsimena. Jis neatsimena, kur tą dieną sėdėjo D., taip pat neatsimena, kaip jis jai sudavė smūgius, bet neneigia, kad smurtavo prieš D. ir neneigia, kad sudavė smūgius, nurodytus pranešime apie įtarimą. Tą vakarą jie nuėjo miegoti ir atsibudęs pamatė, jog D. nėra namuose. Rado bute pusę butelio degtinės, visą išgėrė ir toliau gėrė alkoholį iki sekmadienio. Į namus sekmadienį grįžo D.. Pamatė, jog D. dešinė akis su kraujosruva. Suprato, kad tai jis padarė, todėl jos atsiprašė, jie susitaikė. Sekmadienį ir toliau dviese gėrė alkoholį. Pokalbio metu jis D. sakė, kad ji tą dieną išvedė jį iš kantrybės. D. jam priekaištavo jau keletą dienų ir dėl tokio jos nuolatinio priekaištavimo jį apėmė pyktis, o alkoholis taip pat turėjo tokiam jo poelgiui įtakos. Kai jis ir D. būna blaivūs, ji taip pat jam dažnai priekaištauja, tačiau jie tik susipyksta, smurto prieš ją nenaudoja. Alkoholį geria retai, bet jį geria iki savaitės laiko. Problemų dėl to neturi. Su D. kaip sutuoktiniai gyvena 5-6 metus, o kaip pažįstami 12 metų. Yra ir anksčiau smurtavęs prieš D.. Dėl tokio poelgio labai gailisi (e. b. l. 129-132).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 15 d. su sutuoktiniu E. B. nuo ryto vartojo alkoholį. Išgėrė vieną butelį degtinės. Abu buvo girti. Atsimena, kad pradėjo su E. diskutuoti apie kažką, kas jam nepatiko. Neatsimena, kelinta buvo valanda, bet buvo pavakarys, lauke dar buvo šviesu, galėjo būti apie 18.00 val. Konfliktas vyko kambaryje, ji sėdėjo ant fotelio, kai E. tris kartus kumščiu smogė jai į dešinę akį. Ji rankomis dengėsi veidą, dėl to E. pataikė jai ir į dešinę ranką. Dėl suduotų E. smūgių jai buvo sukeltas skausmas, bet nestiprus, gal dėl to, kad buvo išgėrusi alkoholio. Daugiau jokių smūgių nesudavė. Po to E. aprimo ir pasakė, kad „einam miegoti“. K. E. užmigo, ji išėjo pas mamą į svečius, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Dešinė akis buvo ištinusi, palietus skaudėjo. Taip pat pamėlo dešinės rankos plaštaka. Tą vakarą nuėjusi pas mamą pasiliko pas ją miegoti. Ji policijos pareigūnų net nenorėjo kviesti, jie patys moka išspręsti savo problemas. Kitą dieną, t. y. 16 d., nuėjo iki M. B. paprašyti, kad šis pakrautų jos mobiliojo ryšio telefoną. M. pamatęs jos patinusią akį, galimai suprato, kad ją sumušė E., todėl paskambino pagalbos numeriu. M. dar sakė, kad neskambintų, kad jai jokios pagalbos nereikia, tačiau jis neklausė. P. M. namuose jai paliko bloga, ji apsivėmė, bet ne dėl to, kad buvo E. sumušta, o dėl to, kad per daug buvo išgėrusi alkoholio, dėl pagirių. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie paprašė išeiti į lauką pasikalbėti. Ji jiems sakė, kad jai jokios pagalbos nereikia, bet jie pasakė, kad gautas pranešimas apie smurtą ir jie turi reaguoti. E. tą dieną kojomis jos nespardė, o tik kumščiu sudavė į veidą. Gal ji ne taip suprato arba policijos pareigūnai ir M. ne taip ją suprato, nes ji sunkiai girdi ausimis. Kitą dieną, t. y. 17 d., ji grįžo namo. E. buvo blaivus, atsiprašė. Ji jam atleido. Jiedu su E. susitaikė. Civilinio ieškinio neteiks (e. b. l. 67-70).

L. M. B. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d., apie 14.00 val., į svečius atėjo pažįstama D. B., kuri buvo išgėrusi. Su ja pažįstami seniai, jos mama gyvena kaimynystėje. Pastebėjo ant D. veido po kaire akimi didelę mėlynę, ji net atsimerkti negalėjo. Paklausė, kas nutiko. D. atsakė, kad ją prieš parą laiko sumušė jos vyras E.. Vyras ją mušė kojomis ir rankomis, tačiau nežino, kiek kartų mušė, ji neminėjo. Tuomet jis paskambino policijos pareigūnams. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, D. paliko bloga ir ji vėmė, pastebėjo, kad jai iš burnos bėgo kraujas. Nežino, dėl ko bėgo kraujas, bet lyg tai pastebėjo D. prakirstą lūpą vidinėje pusėje, burnoje. D. jam nesakė ir jis nežino, kodėl D. iš karto tą pačią dieną nesikreipė į policijos pareigūnus (e. b. l. 75-77).

2025 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad pranešimo vietoje D. B., kuriai nustatytas 2,05 promilių girtumas, paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 15 d., šviesiu paros metu, dieną, galėjo būti apie 14.00 val., jos sutuoktinis ir ji vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu sutuoktinis be priežasties tapo agresyvus ir pradėjo ją mušti iš rankų kumščių, suduodamas jai ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą, galvą, nugarą. Po suduotų smūgių D. B. šalinosi iš buto, tačiau sutuoktinis ją laiptinėje pagavo ir laikydamas už plaukų partempė atgal į butą, kur vėl jai sudavė iš rankos nenustatytą kiekį smūgių. Po smurto E. B. nuėjo miegoti, dėl ko nukentėjusioji sugebėjo iš buto pasišalinti. Moteris aiškino, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant jos veido, po kaire akimi, matėsi hematoma, ant kairės rankos plaštakos matėsi patinimas ir pamėlynavimas. Moteris sakė, kad jai skauda sužalotas vietas. Taip pat sakė, kad jaučia fizinį skausmą galvos plaukuotoje dalyje ir nugaroje. Ant galvos plaukuotos dalies ir nugaros sužalojimų nesimatė. D. B. iš pradžių sakė, kad prieš ją vyras smurtavo rankomis ir kojomis, tačiau vėliau aiškino, kad tik kumščiais. E. B. namuose nerastas, jam girtumas nenustatytas, jis neapklaustas (e. b. l. 17-20, 60).???

2025 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d., 15.45 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pas pranešėją atėjo kaimynė, kurią sumušė jos sugyventinis. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 15 d., 14.00 val., namuose E. B., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė sutuoktinę D. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (e. b. l. 21-22).???

2025 m. rugpjūčio 16 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus D. B., po kaire akimi matoma hematoma, ant kairės rankos išorinės plaštakos dalies matosi pamėlynavimas, ant nugaros jokių sužalojimų nestebima (e. b. l. 23-29).

2025 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Matome 5 aukštų daugiabutį namą, kuris stovi galais į šiaurę ir pietus. Įėjimas į namą yra namo vakarinėje pusėje, ketvirta laiptinė nuo šiaurės. Lipant laiptais tarp antro ir trečio aukšto, kuriuose nukentėjusioji nurodė, kad prieš ją buvo smurtauta, jokių nusikalstamos veikos požymių nesimato. Trečiame aukšte, tiesiai matome šviesiai rudas, medines duris, kurios yra užrakintos, o bute yra tylu. Butas, kuriame buvo smurtauta, neapžiūrėtas. Prie minėtų durų, ant žemės, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nesimato (e. b. l. 45-51).

2025 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) informacinėje sistemoje užfiksuota, jog 2025 m. rugpjūčio 16 d., 15.42 val. įraše girdėti, kaip M. B. pranešė, jog jo kaimynę sumušė jos vyras (e. b. l. 78-80).

2025 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas 2025 m. rugpjūčio 16 d., 16.01 val., įvykusio įvykio adresu (duomenys neskelbtini), darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matoma D. B., stovinti šalia policijos pareigūnų automobilio. Moteris pasakoja, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis E. B..

Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis E. B. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui – žmonai D. B. fizinį skausmą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokuroras prašo pripažinti sunkinančia aplinkybe faktą, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuojama, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, t. y. esant išnykusiam teistumui. Esant šiai aplinkybei, kaltinamasis nepripažintinas recidyvistu ir jam netaikytina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo E. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis laikomas neteistu, dirba, administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 89-100, 105-106, 107-110). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam E. B. skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam bausmės vidurkiui. Kaltinamasis laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigotinas pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančias medžiagų (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką, kurią kėsinamasi į asmens sveikatą, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6, 9 punktai, 3 dalis, 71 straipsnis, 72² straipsnis).

Iki bausmės vykdymo pradžios E. B. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo metu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo metu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 71 straipsniu, E. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti E. B., kad įmoką privalo sumokėti per šešis mėnesius pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Išaiškinti E. B., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis E. B., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Kaltinamajam E. B. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.