Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-10-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1752-230/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-10-16
Bylos Nr.
2S-1752-230/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07832-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
J. J.
Suinteresuotas asmuo
V. P., D. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1752-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07832-2014-7;Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.13; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11682-475/2014 pagal pareiškėjos J. J. prašymą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. P., D. P., išvadą duodančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriui, dėl fizinio asmens A. A. P. pripažinimo neveiksnia.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti savo motiną A. A. P. neveiksnia. Nurodė, kad jos 78-erių metų amžiaus motina dėl diagnozuotos neurologinės ir psichinės ligos nesiorientuoja vietoje, laike ir savyje.

Pareiškimo reikalavimų įvykdymui užtikrinti pareiškėja prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti A. A. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą; paskirti Aldonos A. P. turto laikinuoju administratoriumi pareiškėją. Nurodė, kad jos brolis, A. A. P. sūnus, V. P., naudodamasis senatvės ir ligų nulemta motinos bejėgiška būkle, tyčia naudoja prieš ją psichinį ir ekonominį smurtą, siekdamas ekonominės naudos sau ir tuo pačiu sukeldamas motinai tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Gyvendamas kartu su motina, pareiškėjos brolis nuolatiniu psichologiniu spaudimu, gąsdinimu ir įtikinėjimu priverčia motiną perduoti jam pinigines lėšas, neteisėtai naudojasi jos mokėjimo kortele išgrynindamas motinos pinigus iš bankomatų, vedasi ją į bankų skyrius, kad galėtų išsiimti grynų pinigų. Didelę A. A. P. piniginių lėšų dalį jis naudoja savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes motina nesugeba vesti pinigų apskaitos ir kontroliuoti sūnaus atliekamų piniginių operacijų. Pareiškėjos turimais duomenimis nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. ir 2014 m. kovą brolis išgrynino mažiausiai 17 055,90 Lt, ir tai yra žymiai didesnė suma, nei motina pati viena išleisdavo per trumpesnį nei dešimties mėnesių laikotarpį, kai sugebėdavo pati tvarkyti savo finansus. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad brolis gali ir toliau savintis motinos pinigines lėšas, jos vardu imti greituosius vartojimo kreditus, neatlygintinai perleisti jam turtą arba jį įkeisti ar net perleisti tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo A. A. P. vardu registruotam turtui: (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje prašymo netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškime išdėstyti argumentai leidžia manyti, kad galimai yra pažeidžiamos A. A. P. teisės ir teisėti interesai. Todėl siekiant juos apsaugoti taikytinos CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas šioje proceso stadijoje, kol nėra atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, pareiškėjos prašymo paskirti ją turto administratoriumi netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas skirti ją prašomo pripažinti neveiksniu asmens turto administratoriumi ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti visiškai.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai argumentavo skundžiamą nutartį. Apeliantės vertinimu, teismo psichiatrinė ekspertizė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui nėra reikšminga. Pagal CPK 466 straipsnio 1 dalį teismo psichiatrijos ekspertizė paprastai skiriama tik pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, jei jų buvo prašoma, jau turi būti išspręstas, ir nereikalaujama turėti teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą jau kreipiantis į teismą, net jei kartu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, medicininius dokumentus, kuriuose įvardintos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, neurologinės ir jų sąlygotos psichikos ligos. Pareiškėja taip pat stengėsi pagrįsti, kodėl kartu su nekilnojamojo turto areštu reikia taikyti ir kitą laikinąją apsaugos priemonę – paskirti pareiškėją asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turto administratore, bet galimai pateikė teismui per mažai duomenų ir argumentų, kad ši priemonė būtų pritaikyta. Pareiškėja nurodo, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi ne tik nekilnojamojo turto, su kuriuo susijusius interesus teismas apsaugojo pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, bet ir piniginių lėšų. Todėl nepritaikius CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino turto administravimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas tuo mastu, kuriuo nebūtų apginti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turtiniai interesai ir kuriuo dėl asmens piniginių lėšų praradimo iki sprendimo priėmimo ir vėliau nebebūtų tenkinami to asmens fiziologiniai, higieniniai, buitiniai ir, kiek leidžia sveikata, aukštesni poreikiai. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kokį pavojų A. A. P. turtiniams interesams kelia kartu su ja gyvenantis ir niekur nedirbantis bei jokių savarankiškų pajamų neturintis jos sūnus V. P., be jokios atskaitomybės disponuojantis motinos pinigais. Be to, apeliantės manymu, teismas neįvertino tai, kad turto administravimas reikalingas ir rūpinantis A. A. P. nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, mokant už jį žemės mokestį, tuo tikslu gaunant duomenis, įgyvendinant kai kurias jos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkės, teises ir vykdant atitinkamas pareigas ir pan. Kad motina būtų rūpinamasi profesionaliai, kad jai būtų teikiama ir medicininė priežiūra, pareiškėja pasamdė UAB „Privati slaugos tarnyba“, su kuria sudarytos Slaugos ir socialinės priežiūros paslaugų teikimo sutarties daliniam finansavimui turėjo būti naudojama motinos gaunama slaugos pašalpa. Pareiškėja priversta iš savo asmeninių lėšų pirkti motinai maistą, vaistus, higienos prekes, mokėti komunalinius mokesčius už motiną ir už motinos bute gyvenantį brolį, kai šis motinos pinigus panaudoja savo asmeninėms reikmėms.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos. Asmeniui, kuris pripažįstamas neveiksniu ir turi turto, gali būti skiriamas turto administratorius, tačiau šiuo atveju asmuo dar nėra pripažintas neveiksniu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju byloje pagal pareiškėjos paduotą pareiškimą sprendžiamas klausimas dėl A. A. P. pripažinimo neveiksnia. Pareiškėja paduodama pareiškimą pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti asmens, prašomo pripažinti neveiksniu, nuosavybės teise priklausantį turtą ir skirti laikiną turto administratorių. Teismui netenkinus prašymo dėl turto administratoriaus paskyrimo, apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti ir įstatymo numatytos bei teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių pagalba siekiama apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai atsirasti. Bylose dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 5 punktas), laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ­– būtinybė iki sprendimo priėmimo apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau. Kadangi globėjas gali būti skiriamas tik asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjimo metu asmens, turinčio nuolatinės globos poreikį, teisėti interesai gali likti neįgyvendinti, o jo teisės neapsaugotos. Taigi tam tikrais atvejais teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių prašomam pripažinti neveiksniu asmeniui gali atsirasti neigiamų pasekmių. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti prašomos pripažinti neveiksnia A. A. P. turto saugumą, pagrįstai taikė jai priklausančio nekilnojamojo turto areštą, ši nutarties dalis byloje dalyvaujančių asmenų nėra apskųsta. Tačiau pareiškėja, prašydama pripažinti savo motiną neveiksnia, prašo paskirti ją laikina savo motinos turto administratore motyvuodama tuo, kad būtina užtikrinti motinos turimų piniginių lėšų tinkamą naudojimą ir išsaugojimą, nes pareiškėjos brolis, gyvendamas kartu su motina ir pasinaudodamas motinos nesugebėjimu kontroliuoti savo veiksmus, jos lėšas naudoja asmeniniams poreikiams, kai pareiškėja savo lėšomis turi pasirūpinti motinos globa.

Pagal Civilinio proceso kodeksą, turto administratoriaus paskyrimas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę tuo pagrindu, kad dar nėra atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė ir nenustatytas A. A. P. neveiksnumas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šiuo metu jau yra paskirta Aldonos A. P. psichiatrijos ekspertizė, kuri nustatys, ar tikrai A. A. P. nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad vien tik apeliantės nurodomi argumentai, kad jos motina nesugeba pasirūpinti savimi ir yra fiziškai priklausoma nuo kitų asmenų, dar nereiškia, kad A. A. P., esant jos valiai ir atitinkamam norui, negali suteikti teisės pareiškėjai ar kitiems nurodomiems asmenims (savo sūnui) naudotis jai priklausančiomis lėšomis. Be to, pareiškėja, teigdama, kad motinos valia dėl jai priklausančių piniginių lėšų panaudojimo yra įtakojama kartu gyvenančio sūnaus (pareiškėjos brolio), jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikia. Tai, kad pareiškėjos nurodomu laikotarpiu buvo išgrynintos tam tikros A. A. P. banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos (b. l. 18–24) nepatvirtina fakto, kad jos nebuvo panaudotos jos reikmėms ir jos interesais. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, kad ji išleidžia atitinkamas lėšų sumas savo motinos reikmėms, tačiau šios aplinkybės teismo vertinimu sprendžiamam klausimui įtakos neturi, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vaikų pareigą globoti savo tėvus senatvėje (38 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos pateikti įrodymai (b. l. 76–98) patvirtina jos išlaidas po to arba visai prieš pat kreipiantis į teismą dėl A. A. P. pripažinimo neveiksnia (byla iškelta 2012-04-25), o pagal pateiktus čekius įgytos prekės galėjo būti panaudotos pačios pareiškėjos šeimos reikmėms. Teismas, pripažinęs fizinį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, savo iniciatyva pradeda bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatyto, globėjo, rūpintojo, turto administratoriaus paskyrimo nagrinėjimą (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 505 straipsnio 1 dalis). Būtent sprendžiant klausimą dėl globėjo, turto administratoriaus paskyrimo pareiškėjos nurodomos aplinkybės turės reikšmės ir turės būti įrodytos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu, nesant sprendimo dėl A. A. P. pripažinimo neveiksnia, netenkintinas prašymas dėl turto administratoriaus paskyrimo. A. A. P. interesus šioje stadijoje pakankamai gali apsaugoti draudimas perleisti turimą turtą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl turto administratoriaus paskyrimo. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė