- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- I3-821-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02685-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. J. patikslintu skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2020-10-01 sprendimą Nr. (15.3)-AD5-17005 „Dėl skundo“ (b. l. 11-14).
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog su pareiškėjos valdomu sklypu (duomenys neskelbtini), besiribojančiame sklype (duomenys neskelbtini), visiškai prie pat pareiškėjos sklypo ribos, mažesniu nei 1 metro atstumu, veisiamos tujos, kurių aukštis siekia apie 4 metrus ir daugiau (rytinėje minėto gretimo sklypo dalyje). Šių tujų vieta ir aukštis įtakoja krentančias šakeles į pareiškėjos sklypą, mažą saulės spindulių kiekį, dažną pavėsį, kenkiantį augalams. Dėl to pareiškėja ne kartą kreipėsi į kaimynus, prašydama patrumpinti tujas, tačiau į prašymus nebuvo reaguojama.
Dėl šios situacijos pareiškėja kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybą (toliau – ir AAD Marijampolės valdyba), kurios pareigūnai atliko sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir nustatė, jog tujų gyvatvorė rytinėje sklypo dalyje yra apie 80 cm nuo pareiškėjos sklypo ribos, tujų aukštis apie 4 metrai. Tačiau jokių veiksmų nesiėmė, dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 281 straipsnio 2 dalyje, nepasisakė, padarė klaidingą išvadą, jog sklype veisiamoms tujoms negalioja Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. Dl-717 (toliau – ir Taisyklės), reikalavimai, kadangi tujų gyvatvorė, savininkų teigimu, buvo pasodinta 2008 metais, o reikalavimai ir privačioje žemėje laikytis Taisyklių reikalavimų buvo įtvirtinti tik 2016-08-24 Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-565 patvirtintoje šio teisės akto redakcijoje.
Pareiškėjos nuomone, Taisyklės galioja ne tik naujai veisiamiems medžiams ir krūmams, tačiau ir įveistiems anksčiau. Želdinių veisimas bei formavimas nėra vienkartinis veiksmas. Akivaizdu, jog krūmų ir gyvatvorių formavimas apima ir jų priežiūrą, nesibaigia pasodinimu, tai trunka ne vienerius metus. Želdinių savininkas privalo vykdyti jų priežiūrą laikydamasis šiuo metu galiojančių Taisyklių reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kada buvo pasodinti medžiai, krūmai ir gyvatvorės. Akivaizdu, kad tujų sodinimas 0,8 metro ir mažesniu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, pažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nepagrįstai konstatuoja, jog tujų gyvatvorė sklype (duomenys neskelbtini), buvo pasodinta 2008 metais, kadangi AAD Marijampolės valdybos pareigūnai vadovavosi tik sklypo savininkų paaiškinimu.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, priimto 2007-06-28, 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog privačioje žemės valdoje želdiniai turi būti tvarkomi nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. To paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad želdinių veisimą ir tvarkymą kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos. Remiantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) direktoriaus 2018-04-10 įsakymu Nr. AD1-6 patvirtintais nuostatais, atsakovas kontroliuoja, kaip Marijampolės savivaldybės teritorijoje fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nustato pažeidimus ir skiria administracines nuobaudas.
Šalies argumentai
Skunde atsakovui pareiškėja nurodė apie sklype (duomenys neskelbtini) daromus pažeidimus, veisiant, formuojant ir prižiūrint tujų gyvatvorę, įvardino, kas konkrečiai pažeidžia jos interesus ir daro žalą, prašė taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį. Tačiau atsakovas skundą išnagrinėjo neobjektyviai, neišsamiai, nesprendė prašymo taikyti administracinę atsakomybę gretimo sklypo savininkui. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime į (b. l. 23-25) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad AAD Marijampolės valdybos pareigūnai atliko valdos, esančios (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad valdoje apie 0,8 m atstumu nuo sklypo ribos auga apie 4 m aukščio tujų gyvatvorė. Sklypo savininkų teigimu gyvatvorė pasodinta 2008 m.
Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių (įsigaliojo 2008-01-06), 2 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimais vadovaujasi fiziniai ir juridiniai asmenys, veisiantys medžius ir krūmus, parenkantys vejų žolių ir gėlių asortimentą ir įrengiantys vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus ir įrengiamas vejas ir gėlynus. Taigi, Taisyklės nustatė reikalavimus valstybinėje žemėje veisiamiems medžiams ir krūmams. Tiek pagal gretimo sklypo savininko K. I., tiek pagal pareiškėjos paaiškinimus matyti, kad tujos buvo pasodintos 2008 arba 2012 metais privačioje namų valdoje, todėl Taisyklėse nustatyti medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimai tuo metu gretimo sklypo savininkui negaliojo.
Nauja Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių redakcija, įsigaliojo 2016-08-25, kurios 5.1, 5.5, 8.1-8.3 papunkčių ir 7 punkto reikalavimai jau taikomi ir veisiant medžius ir krūmus privačioje žemėje. Tačiau sąvokos „privati žemė“ ir „privati namų valda“ nėra tapačios, todėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimai privačiose namų valdose vis dar nėra taikomi. Esamų medžių ir krūmų priežiūra Taisyklėse (jų naujoje redakcijoje) nėra reglamentuota. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl AAD Marijampolės valdybos 2020-10-01 sprendimo Nr. (15.3)-AD5-17005 (b. l. 15) pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja 2020-09-15 kreipėsi į AAD Marijampolės valdybą su skundu, prašydama imtis priemonių sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), daromiems Taisyklių 5.5 punkto ir Taisyklių priedo lentelės 1 punkto pažeidimams pašalinti bei taikyti teisės aktų numatytą administracinę atsakomybę (ANK 281 str. 2 d.). Skunde nurodė, kad visiškai prie pat pareiškėjos sklypo ribos, mažesniu nei 1 metro atstumu, veisiamos tujos, kurių aukštis siekia apie 4 metrus ir daugiau (rytinėje minėto gretimo sklypo dalyje). Šių tujų vieta ir aukštis įtakoja krentančias šakeles į pareiškėjos sklypą, mažą saulės spindulių kiekį, dažną pavėsį, kenkiantį augalams. Dėl to pareiškėja ne kartą kreipėsi į kaimynus, prašydama patrumpinti tujas, tačiau į prašymus nebuvo reaguojama (b. l. 17-18, 27-28).
AAD Marijampolės valdyba ginčijamu 2020-10-01 sprendimu pareiškėjos skundo netenkino, kadangi žemės sklypo savininkas ar valdytojas, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdinius, kurie nėra priskirtini saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeisdamas kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų ar valdytojų interesų. Veisdamas medžius ir krūmus privačioje žemėje, žemės sklypo savininkas ar valdytojas turi laikytis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 5.1, 5.5, 8.1-8.3 papunkčių ir 7 punkto reikalavimų. Reikalavimai, kurių reikia laikytis veisiant medžius privačioje žemėje, nustatyti 2016-08-24 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-565 patvirtintoje taisyklių redakcijoje, todėl jie netaikytini ankščiau pasodintiems želdiniams. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augančios tujos pasodintos 0,8 m atstumo nuo sklypo ribos, yra apie 4 m aukščio, sklypo savininko teigimu, jos pasodintos 2008 metais (b. l. 15).
Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu (toliau – ir VAĮ)) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka.
Ginčijamas AAD Marijampolės valdybos sprendimas yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, kuriam turi būti taikomos VAĮ nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinat ir taikant teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 d.), yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (žr., pvz., LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis ginčo teisinius santykius, t. y. nenurodytas tokio sprendimo teisinis pagrindas, jis neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nors pareiškėja informuojama, jog veisdamas medžius ir krūmus privačioje žemėje, žemės sklypo savininkas ar valdytojas turi laikytis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 5.1, 5.5, 8.1-8.3 papunkčių ir 7 punkto reikalavimų, kad šie reikalavimai nustatyti 2016-08-24 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-565 patvirtintoje taisyklių redakcijoje, tačiau jie netaikytini ankščiau pasodintiems želdiniams. Tuo tarpu patikrinimo metu nustatyta, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augančios tujos pasodintos 0,8 m atstumo nuo sklypo ribos, yra apie 4 m aukščio, sklypo savininko teigimu, jos pasodintos 2008 metais. Iš sprendimo turinio nėra aišku, kokios teisės aktų normos taikytinos šioje ginčo situacijoje, nepateiktas motyvuotas ir pagrįstas atsakymas į konkrečius skundo reikalavimus.
Iš pareiškėjos 2020-09-15 skundo turinio galima daryti išvadą, kad ji siekia konkretų fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn (išaiškinti ir įvertinti gretimo sklypo savininko veiksmus). Atsakovas sprendime nurodęs tik tai, kad šis ginčas gali būti sprendžiamas civiline tvarka, atsiliepime į skundą atskleidė ANK 281 straipsnio turinį ir nurodė, kad atsakomybė numatyta tik už medžių ir krūmų veisimo taisyklių pažeidimus (ANK 281 str. 3d.), o pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį gretimo sklypo savininko patraukti atsakomybėn nėra pagrindo. Tokių motyvų ir skundo nagrinėjimo metu nustatytų (nenustatytų) aplinkybių ginčo sprendime nurodyta nebuvo, todėl teismas konstatuoja, jog ginčo sprendimas yra neišsamus ir nepakankamas.
Pastebėtina, kad pagal ANK 589 straipsnio 31 punktą administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 251¹, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346 straipsniuose, 369 straipsnio 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – ir dėl šio kodekso 491 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų.
Dėl to akivaizdu, kad priimdamas procesinį sprendimą dėl pareiškėjos skundo atsakovas privalėjo vadovautis ne tik VAĮ bet ir ANK nuostatomis. Vada spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo buvo pareiškėjos skundas (kreipimasis į AAD Marijampolės valdybą), kuriuo prašoma išaiškinti ir įvertinti skunde nurodytų asmenų veiksmus ir jų teisėtumą.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, neatliko jokių ANK reglamentuotų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti pažeidimo įvykį, galimai administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino teisiškai reikšmingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes iš esmės netinkamai spręsdamas skundą ir tokiu būdu pažeidė VAĮ reglamentuojamas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą.
VAĮ individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų pažeidimai yra esminiai ir sudaro pagrindą ginčijamą AAD Marijampolės valdybos 2020-10-01 sprendimą Nr. (15.3)-AD5-17005 pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir jį naikinti, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (ABTĮ 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas įpareigotinas iš naujo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos I. J. 2020-09-15 skundą, priimant motyvuotą, faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą.
Primindama VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjos skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Pastebėtina, kad LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji tiek pareiškėjos, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo 30 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas yra tenkintinas, iš atsakovo pareiškėjos naudai priteistinas 30 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas 2020-11-26 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2020-10-01 sprendimą Nr. (15.3)-AD5-17005 „Dėl skundo“.
Įpareigoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybą I. J. 2020-09-15 skundą išnagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjai I. J. iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 30 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.