Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant kaltinamajai G. M. L., jos gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui, nukentėjusiajai J. B., jos atstovui advokato padėjėjui Tadui Račiui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. L. 2012 m. rugpjūčio 25 d. apie 10 val. parduotuvėje „Maxima“, V. K. g. 66, Šakiuose, sekiodama paskui J. B. išsakė jos atžvilgiu tikrovės neatitinkančius faktus - vadino įžeidžiančiais vardais, užgauliojo, tokiu būdu padarė BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

G. M. L. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad tai buvo rugpjūčio 25 diena ji su draugu nuvažiavome apsiprekinti į Maximos parduotuvę. Draugas liko mašinoje, o ji nuėjo į parduotuvę. Parduotuvėje prie kosmetikos skyriaus išgirdo, kad kažkas lyg ją kalbina ir „ sako še, še žiūrėk ta sterva“. Ji atsisuko ir pamatė J. ir D.. Supratau, kad tie žodžiai buvo skirti jai. Ji labai susijaudino ir nuėjo į pieno skyrių, ten vėl sutiko Janiną, kuri ir vėl pakartojo: „Še,še žiūrėk ta sterva kuprota vėl vaikšto“. Parduotuvėje sutiko pažįstamą moterį Ž. kuri paklausė kas atsitiko, kad visa drebanti. Tada ji paaiškino, kad marčiukė ją labai gražiai pavadino. Ji nesekiojo paskui, kaip kiti tvirtina. Ji tik rinkosi prekes ir matę, kad vaikščioja J. ir dar kitas žmogus, kurių ji nepažinojo ir nežinojo, kas vaikščioja. Paskui ji nuėjo prie kasų, kur ją pamatė K., mano dukros pažįstama. Ji priėjo ir paklausė kas atsitiko, o J. einant lauk iš parduotuvės pro šalį pasakė „sterva kuprota“. K. visa tai girdėjo. Paskui ji apsiprekino ir išėjo į lauką, atėjusi į automobilį draugui pasakė, kad už visus gerus nuopelnus marčiukė ją gražiai vadina ir užgaulioja. Kai ji sėdo į automobilį, tai Janina praeidama dar pasakė: „Rėk, rėk myšt nereiks“. Skunde prirašyta visokių žodžių, tačiau ji nežino, ką tokie žodžiai reiškia, ji tokių nevartoju.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad G. M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Tuo tarpu nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais. Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant.

Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už BK 154 str.1 d. nustatė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimą svarbu nustatyti, ar kaltinamas asmuo paskleidė informaciją ir ar tai neperžengė leistinų ribų. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Pažymėtina, kad šmeižimas pagal BK 154 straipsnį - tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyviai ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t. y. tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo.

Paskleidimas - tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės, t. y. skleidžiama informacija turi būti žinomai melaginga. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio mėn. 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-668-238-2012). Šmeižimo objektas, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame teismo nuosprendyje, yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.

Įžeidimas, pagal BK 155 straipsnį, tai neigiamas, nepadorus, užgaulus kito žmogaus įvertinimas. Pagal teismų praktiką įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti ar įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinė byla Nr. 2K-421/2007). Šmeižimas nuo įžeidimo yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad įžeidimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Taigi visais atvejais, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta konkreti nusikalstama veika, atitinkanti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius. Pagal BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Reikšmės neturi, ar toks įvertinimas atitinka tiesą. Pagal susiformavusią ir taikomą teismų praktiką įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojamas atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes (baudžiamoji byla 2K-269/2005). Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

Privati kaltintoja J. B. kaltina M. G. L., jog ši 2012 m. rugpjūčio 25 d. nukentėjusiajai su kitais asmenimis vaikštant po parduotuvę Maximą, G. M. L. vaikščiojo iš paskos ir plūdo ją necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Tokiu būdu ji padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. B., J. U., G. U., O. U. nurodė, jog jie kartu su J. B. buvo parduotuvėje. Vis patvirtino faktą, kad jiems būnant parduotuvėje jiems iš paskos vaikščiojo G. M. L., kuri užgauliais žodžiais įžeidinėjo J. B.. Šių liudytojų parodymai iš esmės sutampa ir patvirtina, jog įžeidinėjimo faktas buvo, teismas laiko įrodytu, jog G. M. L. parduotuvėje „Maxima“ išsakė įžeidžiančius žodžius J. B. atvžvilgiu. Tačiau teismas turi įsitikinti, jog jos veiksmai atitinka visus BK 154 str. 1 ir 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymius. BK 154 str. 1 d. reikalaujama, kad būtų paskleista tikrovės neatitinkanti informacija. Iš bylos duomenų matyti, kad parduotuvėje G. M. L. išsakė žodžius: „utelienė“, išsižergėlė“ ir kt. Kad šiuos žodžius girdėjo ir kartu buvę asmenys – D. B., J. U., O. U., G. U., liudytojai patvirtino teismo posėdžio metu. Taip pat šie liudytojai nurodė, jog dėl tokio kaltinamosios elgesio jie jautėsi nejaukiai, norėjo greičiau išeiti iš parduotuvės. Išsakyti įžeidžiantys žodžiai akivaizdžiai yra neatitinkantys tikrovės, nes J. B. nėra asociali, netvarkinga, ji gyvena visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą, augina vaikus. Tai leidžia daryti išvada, kad kaltinamosios išsakyti žodžiai yra tikrovės neatitinkanti informacija. O tai, kad tuos žodžius girdėjo ir kiti buvęs asmenys leidžia daryti išvadą, kad ši informacija buvo paskleista, nes kaip jau buvo nurodyta, šią informaciją turi sužinoti bent vienas žmogus.

BK 155 str. 1 d. nurodoma, kad žmogus turi būti viešai pažemintas. Teismas konstatuoja, jog kaltinamosios išsakyti žodžiai yra įžeidžiantys. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Žodžius, užgauliai žeminančius J. B., kaltinamoji pasakė kitų žmonių akivaizdoje, tuo labiau viešoje vietoje – parduotuvėje, kur aplink yra daug pašalinių asmenų. Aptarti nusikaltimo sudėties, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje, požymiai ir G. M. L. elgesys, rodo, kad nuteistosios veika atitinka įžeidimo, numatyto BK 155 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausti liudytojai Z. J. Š., A. K., M. O. Ž. nepatvirtino įvykio aplinkybių. Z. J. Š. nurodė, jog jis apskritai parduotuvėje nebuvo, A. K. teigė, jog ji tik pamačiusi kaltinamąją labai susijaudinusią, tačiau, kas vyko parduotuvės salėje, ji nemačiusi, o M. O. Ž. tik nurodė, jog girdėjusi, kad J. B. savo dukrai pasakiusi negražius žodžius apie kaltinamąją. Taigi teismas negali remtis šiais įrodymais, nes jie nei patvirtina, nei paneigia įvykio aplinkybių, nes asmenys tiesiogiai įvykyje nedalyvavo. Taigi teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog G. M. L. veiksmuose yra požymiai nusikaltimų, numatytų BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. Šios veikos padarytos tais pačiai kaltinamosios veiksmais, tad laikytinos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai.

Kaltinamosios G. M. L. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. kadangi ji tyčia, suvokdama savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, išsakė įžeidžiančius žodžius ir tokiu būdu paskleidė tikrovės neatitinkančia informaciją. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai G. M. L. teismas visų pirma atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti nesunkūs nusikaltimai; taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikalstama veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai. Teismas laiko, jog skiriant bausmę šiuo atveju būtina atsižvelgti į kaltinamosios asmenybę – ji yra senyvo amžiaus, sunkios sveikatos, turi neįgalumą (b.l. 25). Nors jos nusikalstamos veikos ir yra padarytos tiesiogine tyčia ir ji norėjo įžeisti savo buvusią marčią, tačiau teismas mano, jog dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės ji negalėjo tinkamai įvertinti savo veiksmų pasekmių. Nukentėjusioji buvo jos sūnaus žmona, vaikų skyrybos, kaltinamajai sukėlė daug neigiamų emocijų, kurios paskatino G. M. L. įvykdyti neteisėtus veiksmus. Anksčiau kaltinamoji nei teistas, nei administracine tvarka nebausta, kas leidžia daryti išvadą, kad šie nusikalstami veiksmai buvo padaryti emocionaliai, dėl tuo metu susiklosčiusių aplinkybių, tai nebuvo planuoti veiksmai. Šios aplinkybės parodo kaltinamosios nedidelį pavojingumą, todėl teismas mano, jog jai tikslingiausia skirti laisvės apribojimo bausmę ir jos dydį nustatyti mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis.

Nukentėjusioji J. B. pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji J. B. dėl nusikalstamų G. M. L. veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl reikalavimas tenkinti civilinį ieškinį yra pagrįstas, tačiau sprendžiant priteistinos sumos dydžio klausimą atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiosios patirtas stresas ir neigiami išgyvenimai buvo trumpalaikiai. Nors pareiškime ji nurodoma, kad ji girdėjo įvairių abejonių jos ir jos dukrų atžvilgiu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, nenurodė asmenų, kurie jai išsakė šias abejones. Taip pat teismas laiko visiškai nepagrįstais argumentus, kad nukentėjusioji visą gyvenimą patirs neigiamus dvasinius išgyvenimus. Pirmiausia teismo posėdžio metu buvo apklausti kartu buvę asmenys, iš kurių nei vienas nepatvirtino, jog dėl G. M. L. žodžių, jie suabejojo jos ir jos dukrų reputacija. Antra, teismo posėdžio metu tiek pati nukentėjusioji, tiek kartu su ja buvę asmenys, teigė, jog parduotuvės salėje jie nepastebėjo pažįstamų asmenų, todėl nesuprantama, dėl kurių asmenų pasisakymų ji turėtų jausti neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodyta, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios neigiami išgyvenimai buvo tik tuo metu būnant parduotuvėje, bei nėra įrodyta, jog šie kaltinamosios veiksmai turėjo ar turės kažkokių pasekmių. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į nukentėjusiosios turtinę padėtį, kuri akivaizdžiai yra sudėtinga. Nukentėjusioji yra neįgali, senyvo amžiaus, akivaizdu, jog jos pajamos nepadidės. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 700 Lt.

Nukentėjusioji pateikė prašymą atlyginti išlaidas patirtas atstovo paslaugoms apmokėti. Byloje esantys duomenys (advokato orderis serija LA Nr. 219101) (b.l. 26) patvirtina, jog teisme nagrinėjant privataus kaltinimo bylą, J. B. gynė advokato padėjėjas Tadas Račius, taip pat byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodoma, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, J. B. sumokėjo 1000 Lt. Tačiau teismas mano, jog neteisingai yra prašoma priteisti visą šią sumą iš kaltinamosios. Kaip matyti advokato orderis pasirašytas tik 2012-10-31, tuo tarpu pareiškimas gautas 2012-10-10. Duomenų apie tai, kad buvo sudarytas susitarimas dėl dokumento surašymo, byloje nėra, pats pareiškimas pasirašytas J. B., todėl teismas laiko neįrodytu, jog šį pareiškimą ruošė nurodomas atstovas. Taip pat atstovas nukentėjusiąją pradėjo atstovauti tik teismo posėdyje, taikinamajame posėdyje jis atstovavimo neturėjo. Taigi nukentėjusioji atstovą turėjo tik teismo posėdžiuose. Atsižvelgiama į realią suteiktą pagalbą J. B., į suteiktų atstovo paslaugų kokybę. Tačiau būtina vertinti ir tai, kad kaltinamai pateikti dėl nesunkaus nusikaltimo padarymu. Be to, teismas privalo atsižvelgti ir į asmens, iš kurio prašoma priteisti išlaidas, finansinę padėtį. Byloje pateikti duomenys, jog Gražina marytė yra neįgali, senyvo amžiaus, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašomos priteisti proceso išlaidos mažintinos iki 400 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

G. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1d., ir paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį nebendrauti su J. B..

G. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1d., ir paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį nebendrauti su J. B..

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį nebendrauti su J. B..

Nukentėjusios J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. M. L. 700 Lt (septynis šimtus litų) nukentėjusiajai J. B. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. G. L. 400 Lt (keturis šimtus Lt) nukentėjusiajai J. B. už patirtas išlaidas atstovo pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Nuorašas tikras.