- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-379-316-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- M. Š.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su 2010 m. vasario 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo suėmimo pagal šį nuosprendį dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliai laiku, ne anksčiau kaip nuo 2010 metų gegužės mėnesio 8 d. 16 val. iki 2010 metų gegužės mėnesio 14 d. 10.30 val., savo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė 9,872 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio bendroji masė yra 2,172 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio bendroji masė yra 0,020 g., kol juos kratos metu rado ir paėmė VSAT prie LR VRM Šiaulių rinktinės pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. Š. prašo paskirti švelnesnę bausmę, prašymas motyvuojamas tuo, kad teismas neteisingai nustatė jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nes jis dirbo, išlaikė savo nepilnametę dukterį, ankstesni teistumai yra išnykę, ir į tai apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė.
Teismo posėdyje prokurorė L. Mažeikienė prašo skundą atmesti, nuteistojo gynėja advokatė J. Dumbliaukaitė prašo skundą patenkinti ir sušvelninti Mažeikių rajono apylinkės teismo paskirtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas M. Š., skunde nurodydamas argumentus dėl per griežtos bausmės paskyrimo.
Mažeikių rajono apylinkės teismas, skirdamas M. Š. bausmę, atsižvelgė į baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai individualizavo bausmę. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. M. Š. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 7 kartus. Nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, jis padarė 2010 m. gegužės mėnesį, t. y. neišnykus teistumui už nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas 2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. vasario 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas M. Š. recidyvistu ir skirdamas jam bausmę pagal BK 56 straipsnio 1 dalies normas, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. M. Š. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti apeliantui griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas – dveji metai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, artimą bausmės minimumui. Ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę bei bendrinant bausmes pritaikytas tinkamai, todėl kolegija neturi pagrindo švelninti bausmės.
Bendrindamas bausmes, Mažeikių rajono apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos 64 straipsnio nuostatomis ir prie 1 metų 1 mėnesio bausmės, paskirtos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, pridėjo dalį, du mėnesius, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Baudžiamasis įstatymas bendrinant bausmes pritaikytas tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. Š. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio atmesti.