- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-812-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- H. P. B., H. P.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui H. P. B.dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo H. P. B. 10 996,80 Lt skolos, 776,98 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nuo 2002-04-01 ieškovas teikė šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovo butui. Tačiau įsipareigojimų atsiskaityti už suteiktas paslaugas atsakovas nevykdė ir už laikotarpį nuo 2002-04-01 iki 2008-08-31 liko neapmokėta 10 996,80 Lt už šildymą ir karštą vandenį.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo buto plotas buvo neteisingai paskaičiuotas. Pažymėjo, kad ieškovas neįspėjo apie skolą, jam mokėjimus iš pensijos darydavo socialinio draudimo skyrius. Atsakovas teismui paaiškino, kad mokėjimo knygutės neturi. Taip pat nurodė, kad jokios sutarties su ieškovu dėl paslaugų teikimo nebuvo sudaręs, pranešimų iš ieškovo apie mokėtina sumas negaudavo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 10996,80 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas, o ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovo buto plotas pagal Nekilnojamojo turto registro pažymą yra 54,61 kv.m. Iš pateiktos ieškovo skaičiuotės matyti, kad atsakovas 2002-04-01 iki 2008-09-01 laikotarpiu nė karto nemokėjo už tiektą šildymą ir karštą vandenį. Teismas, vadovaudamasis LR Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 32 punktu, 11 str., 12 str., 21 str. 1 d., 35 str., LR CK 6.353 str., 6.384 str., 6.388 str., pažymėjo, kad atsakovas, kaip vartotojas, turi prievolę mokėti ieškovui už tiektą karštą vandenį ir gyvenamųjų patalpų šildymą. Atsakovas įrodymų, paneigiančių ieškovo paskaičiuotą sumą ar įrodymų dėl skolos sumokėjimo nepateikė. Atsakovas teismui nurodė, kad mokesčių knygutės neturi. Prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-1045-790/2008 yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-o pensijų skyriaus raštas, iš kurio matyti, kad skyrius mokėjimų ieškovui iš atsakovo pensijos neatliko. Ieškovas pagrįstai mokesčius skaičiavo 2 asmenims, nes atsakovas nurodė, kad bute registruota buvusi sutuoktinė. Už karštą vandenį mokesčiai paskaičiuoti pagal šeimos asmenų skaičių teisingai, nes atsakovas teismui nurodė, kad vandens skaitliukai bute neįrengti. Pagal Vilniaus miesto valdybos 2000 kovo 29 sprendimu Nr.535V patvirtintą „Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos“ 19 punktą skaičiuojama vandens norma yra 92 litrai per parą vienam žmogui.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. priimtą sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės. Nurodė, jog su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų. Apeliantas pažymėjo, jog jo buto plotas yra 50,3 kv.m., tą patvirtina buto pasas (b.l. 70,71, c.b. Nr. 2-1045-790/2008). Paaiškino, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ yra brėžiniai, patvirtinantys dokumentų duomenis, tačiau juos pateikti sutinka tik teismo sprendimu. Pabrėžė, kad socialinė draudimo įstaiga atskaitė iš atsakovo pensijos 4000 Lt už šildymą ir karštą vandenį. Teismas neatkreipė dėmesio, jog ieškovas buvo pateikęs skirtingas skaičiuokles. Be to, atsakovas gavo kompensaciją, kuri buvo neskiriama skolos susidarymo atveju. Todėl atsakovas preziumuoja, jog kompensacijos skyrimo laikotarpiu skola nebuvo susidariusi ir skaičiuotėje turėjo būti paskaičiuota 2796,31 Lt. Nurodė, jog su ieškovu nebuvo sudaręs sutarties, be to, teisės aktai nurodė, jog už karštą ir šaltą vandenį turėjo būti atsiskaitoma pagal apskaitos prietaisus, už kuriuos atsako tiekėjas. Teismo nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės Valdybos 200 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 535V tinka tik tiems vartotojams, kurie raštu atsisako apskaitos prietaisų įrengimų. Apeliantas pažymėjo, jog jis reikalavo, jog bute būtų įrengti skaitliukai, tačiau už jų įrengimą iš vienintelio pragyvenimo šaltinio – invalidumo pensijos - nesugebėjo sumokėti. Teismas neatkreipė dėmesio į ieškovo 2007-05-14 raštą, kuriuo buvo nurodoma, jog atsakovas skolingas buvo tik 1926,07 Lt (b.l. 68, c.b. Nr. 2-1045-790/2008). Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į atsakovo prašymą, jog atsakovai esant nepajėgiam sumokėti visos skolos – sprendimo įvykdymą išdėstyt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliantas nesutikimą su teismo sprendimu motyvuoja tuo, jog jo buto plotas yra 50,3 kv.m.. Nurodydamas, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ yra brėžiniai, patvirtinantys tokius duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2006-02-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovo buto, esančio Kęstučio g. 43-10/Latvių g. 17-10, Vilniuje, plotas sudaro 54,61 kv.m. (b.l. 21). Pagal LR nekilnojamojo turto įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl yra atmestini apelianto argumentai, jog jo buto plotas yra mažesnis nei nurodyti viešame registre, nes viešame registre duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Antra vertus, iš prijungtoje byloje Nr.2-1045-790/8008 esančio atsakovo buto plano (b.l.98-99) matyti, kad atsakovo buto yra didesnis nei nurodo atsakovas. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl jo nurodomo buto ploto, kadangi atsakovo pateikti įrodymai nepateigia viešame registre esančių duomenų. Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas skaičiavo už teikiamas paslaugas teisingai, ieškovo nurodytose skaičiuoklėse sutampa atsakovo adresas ir buto plotas. Tai, kad ieškovo paskaičiavimuose ir pranešimuose nurodyti skirtingi atsiskaitymo knygutės numeriai reikšmės iš esmės nagrinėjamai bylai neturi, kadangi duomenys apie buto savininką, buto adresą ir plotą sutampa su duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad turi atsiskaitymo knygelę Nr. 2647840, o būtent toks atsiskaitymo knygelės numeris nurodomas ieškovo pateiktuose paskaičiavimuose (b.l.318).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog socialinė draudimo įstaiga atskaitė iš atsakovo pensijos 4000 Lt už šildymą ir karštą vandenį. Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-1045-790/2008 esančios VSDFV pažymos matyti, kad iš atsakovo gaunamų išmokų buvo daromi 3888,72 Lt skolos išskaitymai pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-12-03 vykdomąjį dokumentą, tačiau išskaitymo pagrindas buvo ne skola UAB „Vilniaus energija“ už šilumą ir vandenį, o įsiskolinimas, susidaręs už teikiamas paslaugas UAB „Žvėryno ūkis“ (prijungtos b.l. 191). Apelianto teiginiai, jog esant susidariusiai skolai, kompensacija jam nebūtų buvus skiriama, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti. Kompensacijos atsakovui skyrimas nepaneigia jo skolos ieškovui fakto, esant byloje rašytiniams įrodymams apie skolos susidarymą, nes kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį skiria ne ieškovas, o kita institucija.
Apeliantas nurodė, jog su ieškovu nebuvo sudaręs sutarties, be to, teisės aktai nurodė, jog už karštą ir šaltą vandenį turėjo būti atsiskaitoma pagal apskaitos prietaisus, už kuriuos atsako tiekėjas. Byloje nustatyta, jog atsakovas yra 54,61 kv.m. ploto, esančio Kęstučio g. 43-10/Latvių g. 17-10, Vilniuje, savininkas (b.l.21). Pagal viešo nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui priklausančiame bute yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, t.y. iš ieškovo valdomos centrinio šildymo sistemos šildymo bei karšto vandens paslaugas atsakovo butui teikia ieškovas. Kadangi atsakovo patalpos yra prijungtos prie ieškovo tiekiamos šilumos energijos tinklų, šilumos energija atsakovo butui yra tiekiama per šiuos tinklus, todėl pripažintina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo-pardavimo sutartį, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas nesudarė su ieškovu sutarties (LR CK 6.383 str., 6.384 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos, numatytos LR šilumos ūkio įstatyme, kurių analizė leidžia daryti išvadą, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis šilumos vartotojas. Atsakovas gyvena jam priklausančiame bute (b.l.20), todėl jis naudojasi ieškovo teikiamomis paslaugomis ir kaip buto savininkas, ir kaip vartotojas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2002-02-01 buvo sudaryta nuomos sutartis tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybė, bendrovė Dalkija ir UAB „Vilniaus energija“, 2002-04-01 minėtos sutarties pagrindu ieškovas įgijo visas teises gauti pajamas už teikiamas paslaugas (civilinės bylos. Nr. 2-1045-790/2008 b.l. 9-12). Todėl ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pagrįstai nurodė, jog atsakovas privalėjo įvykdyti mokėjimus už ieškovo teikiamas paslaugas nuo 2002-04-01 iki 2008-08-31. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybės, apelianto argumentai, kad su ieškovu nebuvo sudaręs sutarties, atmestini.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo bute apskaitos prietaisai nebuvo įrengti, ieškovas teisingai skaičiavo mokėjimus už karštą vandenį pagal nustatytus normatyvus. Atsakovas pripažino, kad bute gyvena jis ir jo sutuoktinė, todėl pagrįstai buvo skaičiuojama po 92 litrus vienam asmeniui per mėnesį (Vilniaus m. Valdybos 2000-03-29 sprendimu Nr.535V patvirtintos „Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos“ 16 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus m. Valdybos 2000-03-29 sprendimu Nr.535V patvirtinta „Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarka“ taikoma visiems asmenims, kurių butai prijungti ir centralizuotų šildymo sistemų bei kuriems tiekiamas karštas vanduo iš centralizuotų tinklų, taigi, ji taikoma ir atsakovui. Nagrinėjamoje byloje pateiktas tik vienas atsakovo skolos skaičiavimas, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad byloje pateikti nesutampantys skirtingi skolos paskaičiavimai. Prijungtoje byloje pateiktas paskaičiavimas buvo pateiktas už trumpesnį laikotarpį, jis kiek skiriasi pagal savo formą, tačiau skolos sumos nurodytos tokios pačios, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, atmetami, kaip neturintys teisinės reikšmės byloje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (LR CPK 326 str.1 d. 1 p.).
Atsakovas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-22 nutartimi atsakovui buvo atidėtas 329,90Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas. Atsakovas minėtos teismo nutarties neskundė. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteisiama 329,90 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 84 str., 93 str. 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo H. P. B., a.k (duomenys neskelbtini) 329,90 Lt (tris šimtus dvidešimt devynis litus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų.