Kauno apygardos teismo nuosprendis

Nuteistojo H. B. gynėjas advokatas Romas Aikevičius taip pat skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, jog nuteistasis H. B. padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinės ligonių kasos ir N. Š. civilinius ieškinius atmesti. Skunde apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Pagrindiniai ir tiesioginiai įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra nukentėjusiosios N. Š., kaltinamojo H. B. bei liudytojos, tiesiogiai dalyvavusios įvykyje, L. V. P. parodymai bei specialisto išvados: 2011-08-11 Nr. G 2189/11(02), 2012-03-06 Nr. pG 653/12(02) ir 2013-01-28 Nr. KG 4/13(02) ir ekspertizės aktas Nr. EKG 11/14(02), kuriuos apeliantas nagrinėja apeliaciniame skunde.

Skunde pažymima, kad kaltinamojo H. B. ir liudytojos L. V. P. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra vienodi, juos jie patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Apelianto vertinimu, nebuvo jokių priežasčių nukentėjusiajai neįsileisti kaimynų į savo butą, kad bendromis pastangomis apžiūrėtų vandentiekio vamzdžius ir spręstų, kaip kuo greičiau pašalinti vandens bėgimo priežastis, tačiau nukentėjusioji elgėsi visiškai priešingai. Ji, pripažinusi, kad ir pas ją bėga vanduo (nors ji teigia, jog ji sakė, kad pas ją viskas tvarkoje), kaimynų neįsileido, o jiems išėjus iškvietė policiją, o dar vėliau, praėjus daugiau kaip metams, H. B. apkaltino padarius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo jis turėtų padengti visas jos gydymo išlaidas, turėtas 2012 metais ir vėlesniu laikotarpiu.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, nuosprendyje pateikęs dvi N. Š. darbingumo lygio pažymas, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad N. Š. dar prieš šioje byloje nagrinėjamą įvykį, t. y. 2010-08-16, buvo nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, kuris nuo 2012-08-16 pratęstas. Akivaizdu, kad N. Š. 50 procentų nedarbinga buvo dar iki 2011-07-24 ir tiek pat nedarbinga liko ir po to, o pratęsiant nedarbingumų nuo 2012-08-16, ji dar kartą sumelavo, jog ji buvo sumušta 2012-07-24.

Apeliantas pažymi, kad, nors teismas remiasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2014-05-20 ekspertizės akto Nr.EKG 11/14 (02) išvada bei specialisto išvada Nr. KG 4/13 (02) ir eksperto J.Vėlavičiaus duotais paaiškinimais teisiamajame posėdyje, tačiau jų neanalizavo, nelygino ir nevertino.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmoji ekspertizė, daryta 2012 m. kovo 6 d., t. y. po pirmosios N. Š. operacijos, remiantis epikrize iš medicininių dokumentų Nr. A-1971165, kur nurodyta ligos anamnezė: trauma buityje birželio mėnesį. Ekspertizė, daryta 2013 m. sausio 28 d., remiantis epikrize iš medicininių dokumentų Nr. 2512448, kur nurodyta ligos anamnezė: 2011 m. liepos 24 d. pacientė buvo sumušta nepažįstamų, nuo to laiko vargina kairiojo peties skausmas, funkcijos sutrikimas. Ekspertas J. Vėlavičius, apklausiamas teismo posėdyje, į klausimą, ar abiejų pečių antdyglinio raumens sausgyslių plyšimo negalėjo iššaukti kaklinės stuburo dalies osteochondrozė, 5 ir 6 kaklo slankstelių išvaržos, kurios N. Š. jau seniai nustatytos, atsakė, kad tai sudaro didesnę riziką. Į klausimą, ar galėjo antdyglinio raumens sausgyslė trūkti vėliau, med. ekspertas atsakė, kad galėjo trūkti ir anksčiau, kaip 2011-07-24 ir vėliau, o data 2011-07-24 nustatyta pagal nukentėjusiosios nurodytą įvykio, su kuriuo ji sieja traumą, datą. Į klausimą, ar šią traumą N. Š. galėjo patirti stumdama H. B. nuo savęs, kaip teigia H. B. ir liudytoja L. V. P., med. ekspertas atsakė, kad jeigu buvo emocinė įtampa, kaltinamąjį pastūmus nuo savęs, N. Š. galėjo patirti šią traumą (taip teigė ekspertas nežinodamas apie N. Š. prieš mėnesį, t.y. 2011 m.birželio mėn., patirtą dešinės rankos traumą).

Apelianto manymu, darytina išvada, kad nei vienas med. ekspertas negalėjo nustatyti, jog dešinio antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas susijęs su trauma, o tuo pačiu ir su 2011-07-24 įvykiu. N. Š. apžiūrint 2011-07-26, neužfiksuota nei patinimo, nei rankos funkcijos sutrikimo, nei lokalaus skausmingumo, o 2012-01-02 atlikus operaciją, fiksuotas masyvus plyšimas, sąnario ankštumas, sinoviitas. Visa tai įvertinus, darytina išvada, jog paskutinės ekspertizės akto išvada visiškai paneigia specialistų išvadas Nr. pG 653/12 (02) ir KG 4/13(02).

Išanalizavus visas med. specialistų išvadas bei ekspertizės aktą, galima daryti išvadą, jog N. Š. dešinės rankos skausmu jau skundėsi 2009 metais, vėliau 2011 metų birželio mėnesį patirta dešinės rankos trauma dar labiau paaštrino šios rankos skausmus bei paspartino sąnario lėtinį uždegimo procesą, kas vėliau iššaukė antdyglinio raumens sausgyslės plyšimą. Tas pats vėliau atsitiko ir su kaire ranka. Visa tai įvertinus, apelianto manymu, galima teigti, jog pirmosios instancijos teismas be išlygų patikėjo nukentėjusiosios N. Š. parodymais, nors jos tuoj po įvykio Kaišiadorių rajono PK rašytame pareiškime nurodytos konflikto tarp jos ir H. B. aplinkybės skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu, kuris pradėtas praėjus daugiau kaip metams nuo įvykio, nurodytų aplinkybių. Kitokios pozicijos teismas laikėsi vertindamas H. B. bei liudytojos L. V. P. parodymus: kaltinamojo H. B. parodymus vertino kaip gynybinę versiją, o į liudytojos L. V. P., kuri buvo šalia ir matė visą įvykį, parodymus nekreipė dėmesio ir jų nevertino, nors jų nepaneigė. Taip pat teismas nevertino visų įrodymų visumos, jų nelygino, neanalizavo, nieko nepasisakė dėl įrodymų, kurie teisina H. B.. Apelianto teigimu, teismas, vertindamas surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o surašydamas nuosprendį, nesivadovavo BPK 305 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktų reikalavimais, kas yra esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių nuosprendis naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis H. B. ir jo gynėjas savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė jos skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios atstovė prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vilijos Žukauskienės apeliacinis skundas atmestinas.

Iš prokurorės apeliacinio skundo motyvų matyti, kad prokurorė nesutinka su nuteistajam H. B. paskirta bausme, o nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, teigdamas, kad H. B. kaltė neįrodyta.

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas H. B. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nesilaikė. Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai pernelyg lakoniški, teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, nepagrįstai pripažino juos H. B. kaltės įrodymais ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą vertindamas įrodymus.

Nuteistojo H. B. gynėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo H. B. išteisintinas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Nuteistojo gynėjas prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, jog nuteistasis H. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl jo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaltinamasis H. B., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nesutiko su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais. H. B. paaiškino, kad 2011-07-24 jis su L. P. buvo buto kambaryje, esančiame name Nr. 18 (duomenys neskelbtini), kuomet atsisėdus valgyti, pradėjo bėgti vanduo per lubas iš viršutinio aukšto buto. L. P., norėdama išsiaiškinti, nuėjo pas kaimynę virš jų buto, tačiau ji durų neatidarė. Tuomet abu nutarė nueiti iki L. P. kaimynės, su tikslu, kad gal ką nors galės padėti kaip vyriškis. Kaimynė N. Š., atidariusi buto duris, jas laikė už rankenos, tačiau į koridorių neišėjo. Kuomet buvo pasakyta, kad pas ją bėga vanduo, ir galbūt jis galintis ką nors pataisyti, pastaroji atsakė, kad ir pas ją bėga. N. Š. pastovėjusi, pastūmė jį rankomis delnais ties krūtine, dėl ko jis atsitrenkė į L. P., o nukentėjusioji užsidarė buto duris. Visą tai matė kartu su juo buvusi L. P., kitų asmenų laiptinėje nebuvo. H. B. paaiškinimu, policijos pareigūnai atvažiavo po 5-10 minučių, nukentėjusiosios N. Š. iškvietimu. Iš pareigūnų paaiškinimo jis suprato, jog pareigūnai iškviesti dėl to, kad jie, t. y. H. B. ir L. P., norėjo įsiveržti į N. Š. butą. H. B. paaiškinimu, į nukentėjusiosios N. Š. butą jis nesibrovė, tik sakė galintis padėti jai dėl vandens bėgimo, nukentėjusiosios net pirštu nėra palietęs, tuomet nevartojo necenzūrinių žodžių, tik nueidamas pasakė, jog kreipsis į seniūniją. Tai, kad L. P. buto lubos buvo užlietos vandeniu iš viršutinio buto gyventojo, matė tądien atvykę policijos pareigūnai Jis nėra turėjęs jokių konfliktinių situacijų su nukentėjusiąja N. Š., todėl nesupranta, kodėl yra nepagrįstai kaltinamas dėl jos sužalojimo.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, H. B. parodė, kad savo pozicijos laikosi. Nukentėjusioji sako netiesą, nes jis jos net pirštu nepalietė, o ji pati jį apstumdė. Butas jam nepriklauso ir jis nesupranta, už ką jis turėtų nukentėjusiąją mušti. Taikytis nenori, nes nukentėjusiosios nemušė.

Nukentėjusioji N. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad, butas Nr. 4, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai nuosavybės teise apie 30 metų, ji jame lankosi vasaros sezonu. 2011-07-24 apie 13.20 val. į buto duris paskambino L. P., kuri buvo agresyviai nusiteikusi, sakė, jog pas pastarąją pro virtuvės langą bėga vanduo. Moteriai ji pasakė, kad pas ją yra viskas tvarkoje, todėl uždarė buto duris. Tuomet vėl paskambinus į duris, jas atidarius, buto durys buvo staigiai patrauktos už rankenos, užstatyta H. B. koja, kuris, sakydamas, jog vis tiek įeis į butą, smogė jai į dešinį petį. Viena ranka ji laikėsi už turėklų, o kita ranka – už durų rankenos. Nukentėjusiosios N. Š. parodymu, smūgis buvo toks stiprus, kad neišlaikiusi pusiausvyros, ji trenkėsi į plieninių durų staktą, bei tuo metu H. B. ją pradėjo stumti už kairės rankos į dešinę pusę link turėklų, jai trūko oro. Tuomet L. P. pradėjo traukti už marškinių H. B., kuriam atlėgus, abu šaukdami laiptais nulipo žemyn į butą. L. P. ir H. B. tądien ji matė pirmą kartą. Jos bute nebėgo vanduo, nes 2011 m. gegužės mėn. jame buvo atliktas viso vamzdyno remontas. Nukentėjusioji N. Š. byloje pateikė ieškinį bei patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo H. B. 8000 Lt neturtinę žalą, 3183 Lt turtinę žalą, turėtas išlaidas 182 Lt už medicinos ekspertizės atlikimą, 66,80 Lt kelionės išlaidas bei 1700 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusiosios parodymu, dėl peties sužalojimo ji buvo 3 mėn. nedarbinga, atlikta peties sąnario operacija, iki 2011-07-24 neturėjusi jokių sveikatos problemų dėl peties, tik sveikatos surikimą dėl širdies ligos. Dėl patirto peties sužalojimo nukentėjusioji pasakė seseriai, kaimynei, bei tą pačią dieną sūnus ją nuvežė į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę, o gydymo metu rankai negerėjant, pablogėjus situacijai, atlikus echoskopinį tyrimą, medikų buvo nutarta atlikti operaciją, kuri buvo atlikta 2012-01-02, o iki tol ji vartojo gydytojų išrašytus vaistus, lankėsi pas medikus, buvo atliekami tyrimai, įvairios procedūros. Nukentėjusioji N. Š. turtinę žalą grindžia patirtomis išlaidomis vaistams pagal pateiktus gydytojų išrašytus vaistus, kelionės išlaidas vykstant pas gydytojus specialistus, konsultacijoms pas teisininkus, kelionės išlaidas vykstant į ikiteisminio tyrimo instituciją, teismą. Neturtinę žalą nukentėjusioji N. Š. grindžia patirtu dvasiniu išgyvenimu, juntamu skausmu, išgyvenimu dėl atliktos peties operacijos, nedarbingumo laikotarpiu dėl patirto sužalojimo, nepilnaverčiu gyvenimu, nes po patirtos traumos galinti ta ranka nešti tik iki 2 kg, kas sąlygoja ir dalinai bendravimo su anūkais apribojimą, kurių ji negali pakelti, bei dėl sutrikusio miego po patirtos traumos, juntamo skausmo, po kurio jai paūmėjo širdies liga, dėl kurios jai suteiktas 50 procentų nedarbingumas.

Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, N. Š. parodė, kad pareiškime nurodė, kad su H. B. tik apsistumdė, nes niekas daugiau neprašė paaiškinti išsamiau. Atliekant ekspertizę, Makšimaitei nurodė, kad sumušė nepažįstami asmenys, nes ji su L. P. ir H. B. susipažino, kai buvo pravestas profilaktinis pokalbis, iki tol ji tų asmenų nepažino. Vėliau nurodė, kad tai buvo trauma buityje 2011-07-27, nes tai įvyko namuose prie jos buto durų. Dėl traumos laiko nurodymo birželio mėnesį, tai yra padaryta techninė klaida ir neteisingai užrašyta. 2010 metais turėjo 50 proc. nedarbingumą, nes iš prigimties turi išeminę širdies ligą – širdies anginą ir 2008 metais yra turėjusi rankos traumą. Po įvykio skausmai buvo dideli, teko laukti planinės operacijos, visą laiką nuo traumos liepos mėnesį iki tol, kol buvo atlikta operacija, gydėsi labai stipriais nuskausminamaisiais vaistais, lankė procedūras. Dėl administracinėje byloje nurodyto susistumdymo, tai H. B. ją stumdė, o ji stengėsi laikyti už laiptų turėklų. Jei ją būtų atplėšę nuo jų, tai būtų pervertę per turėklus. P. tai pamačiusi pradėjo H. B. traukti už marškinių atgal. Paaiškinime nurodė, kad įvyko žodinis konfliktas, kai ji jo neįleido, šis vyriškis stambaus sudėjimo vis tiek brovėsi pas ją, todėl ji pasitempė ranką. Jie susistumdė, ji priešinosi, laikydamasi už turėklų ir rankenos, neįleido H. B. į savo butą, nes jo nepažinojo ir jis buvo piktas. Ji nemelavo, viskas yra išsamu, taip ir buvo. Dėl civilinio ieškinio, tai visi vaistai buvo paskirti gydytojo. Dėl patirtos traumos ji negalėjo rašyti, kita ranka reikdavo pakelti ranką ir tik tada ant lentos su kreida galėdavo rašyti. Buvo patinę ir skausminga, kentė labai didelį skausmą. Vartojant vaistus skausmas nemažėjo, tada chirurgė pasiuntė darytis echoskopijos.

Liudytoja A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai kaimynė N. Š. pasiskundė, jog be jokios priežasties buvo apstumdyta kaimynų, bei sužalota (sužaloti raiščiai), dėl ko gydėsi ligoninėje. Su N. Š. nėra buvę jokių konfliktinių situacijų.

Liudytoja V. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji kitos dienos rytą po įvykio lankėsi pas seserį N. Š., kuri tuomet verkė iš skausmo, kadangi jai skaudėjo ranką. Iš sesers N. Š. pasakojimo jai žinoma, kad žmogus iš apatinio buto veržėsi į jos butą dėl vandens bėgimo. N. Š. pasakojimu, ji stovėjo tarpduryje, rankomis įsirėmusi į duris, kuomet asmuo ją stūmė. Seseriai rankos skausmas buvo didelis, tačiau joje išorinių žymių nebuvo. Ji pastarajai ranką ištrynė tepalu, greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes nukentėjusioji nutarė išsikviesti sūnų, kuris ją nuvežtų pas gydytojus, jeigu pablogėtų. Liudytojos parodymu, pas seserį buvo atidaryti langai, kadangi iš vakaro sesuo buvo dažiusi langų rėmus.

Liudytoja L. V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad, pietaujant su kaltinamuoju H. B. namuose, ji pamatė per langą staiga pasipylusį vandenį. Nuėjusi į virš jos esantį butą, pabeldė į duris, kurių niekas neatidarė. Pasakius, kad jos bute bėga vanduo, moteris už buto durų atsakė „kad pas ją vanduo nebėga ir ko ji norinti, dink iš čia“. Sugrįžusi į butą, apie tai papasakojo H. B., todėl abu nutarė nueiti pas kaimynę, norėdami išsiaiškinti. Pasibeldus į duris, jas atidarė moteris, o paklausus, iš kur bėga vanduo, pastaroji pasakė pas ją vanduo nebėga, ir panarinusi akis, staiga abiem delnais ties krūtimi ir petimi pastūmė H. B., kuris atsitrenkė į ją, nes ji stovėjo laiptinėje atstumu apie 1 metrą už H. B.. Moteris užtrenkė buto duris. Jie grįžo į butą, kur būdami balkone kalbėjo, jog reikia iškviesti policiją, tačiau pareigūnų nekvietė, juos iškvietė N. Š.. Atvykus policijos pareigūnams po 10 minučių, buvo pasakyta, jog jie veržėsi į butą. Liudytojos teigimu, H. B. negalėjo N. Š. suduoti į dešinį petį, kadangi pastaroji stovėjo vos pravėrusi duris bei viena ranka laikėsi už rankenos, be to, H. B. negalėjo užkiršti kojos tarpduryje, nes nuo durų stovėjo apie 50 cm atstumu, nors ji į kojas nežiūrėjo. Tai, kad jos buto lubos buto aplietos vandeniu iš viršutinio buto, matė tądien po įvykio atvykę policijos pareigūnai, kadangi bute ant grindų buvo sudėti rankšluosčiai. Gyvenamojo namo kaimynai jai N. Š. yra apibūdinę iš blogosios pusės. Liudytojos parodymu, policijai ji buvo parašiusi pareiškimą dėl N. Š. elgesio, t.y. jos atžvilgiu vartotų necenzūrinių žodžių.

Eksperto J. Vėlavičiaus paaiškinimu pirmosios instancijos teismo posėdyje, sveikatos sutrikdymas – tai susargdinimas ar sužalojimas, pažeidžiant organų funkciją arba (ir) jų vientisumą. Pirmuoju atveju diagnozė buvo traktuojama kaip funkcinis pažeidimas, tačiau, atsiradus papildomų duomenų, patvirtinančių morfologinį pažeidimą, kurie savaime nesugyja, kas viršijo 10 dienų atsistatymo laikotarpį, traktuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju pacientė N. Š. pirmojo vizito pas gydytoją metu nebuvo nusiųsta pasitikrinti ultragarsu, nes rentgenas rodo tik kaulinių struktūrų pakitimus, o minkštųjų audinių pažeidimų nustatymui reikia atlikti ultragarsinį tyrimą, kuris pirmojo vizito metu pas gydytoją pacientei nebuvo atliktas. Antdyglinis raumuo kaip ir pomentinis raumuo ir peties rotatariaus grupei priklausantis raumuo, kurio vienas galas yra mentės antdyglinėje duobėje, antrasis funkcinis galas yra prie žastikaulio didžiojo gumburėlio, kurio funkcija kaip ir kitų dviejų raumenų yra rankos pakėlimas, atvedimas ir atsukimas – rotacija ir dar kėlimas, bei vedimas ir atgal. Tiek funkcinis apkrovimas, turint apkrovą rankoje, didesnis, negu fizinė galimybė pakelti tą svorį, gali iššaukti, bet neturint problemų su jutimo aparatu visada yra saugikliai – skausmas, kuris riboja žmogų nedaryti to, kas jam nepakeliama, tai gali būti emocinė įtampa, visos neigiamos emocijos, kurių metu yra blokuojami skausminiai jutikliai, todėl tokios funkcinės įtampos metu be papildomos pašalinės jėgos poveikio, galima suplėšyti raumenį. Funkcinė įtampa, esant fiksuotoms abiem rankoms, įtampa pečių juostoje ir apkrova į bet kurią rankos ir net kūno dalį, kas leistų tą raumenį būti pertemptam, priešingai negu jo prigimtinė prasmė, ranką atvesti, pakelti, spaudžiant raumenį į priešingą pusę, raumuo būdamas surakintas, fiksuotas tam tikroje padėtyje – jį pertempia, plėšia, ir sausgyslė plyšta mažiausiai atsparioje tempimo vietoje, o tai ypač tai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Tai priklauso nuo gyvenimo būdo, paveldėjimo ir panašiai. Degeneracinių pakitimų randama ir stuburo diskų išvaržoje ir pečių sąnariuose – tai pereartritas, visa tai kas supa sąnarį, reaguoja į tuos uždegimus, organizmo gynybinės dalys sąlygoja apkalkėjimą, ir tos struktūros tampa trapios, tai ką žmogus galėjo atlikti prieš mėnesį, pvz. pakelti didelį svorį tampa viršijančiu fiziologines ribas. Eksperto paaiškinimu, tiesioginiai į plyšusio raumens sausgyslės vietą poveikio neprivalo būti, net neįmanoma jį suplėšyti paveikiant ten, nes bus poveikis jį atpalaiduojančia kryptimi, tai netiesioginis poveikis per funkcinės įtampos perviršijimą. Atskaitos kriterijų nėra, tenka pasikliauti žmogumi, kad po įvykio pasidarė nepakeliami skausmai, stipriai sutriko funkcija. Eksperto išvada, išdėstyta traumos esmė neprieštarauja toms aplinkybėms, bet kategoriško atsakymo pasakyti negalima. Išvarža – tai atspindys degeneracinių pakitimų, bet tai, kad pati išvarža sąlygotų plyšimą, negalima susieti. Dešinio peties sausgyslės plyšimas turėjo būti komplekse, pradžioje, kuris buvo įvardintas kaip funkcinis pažeidimas, nesant adekvataus atsako į taikomą gydymą, atlikus išsamesnius tyrimus, buvo nustatyta, kad tai sužalojimas, turintis morfologinę išraišką. Eksperto paaiškinimu, kadangi į ekspertą kreiptasi 2011-08-11, t. y. nuo sužalojimo praėjus 20 dienų, buvo pasikliauta žmogaus paaiškinimu apie nurodytas įvykio aplinkybes, esančiais medicininiais duomenimis, ir tai galėjo įvykti ir iki liepos 24 d., ir po šios datos. Vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. Vėlavičius patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skyriaus 2013-01-28 specialisto išvadą Nr. KG 4/13(02). Šio eksperto nuomone, jis negalintis paneigti, kad nukentėjusiajai galėjo išsivystyti ir kairiojo peties pasekmė, esant dešinio peties traumai. Pagal traumos mechanizmo komentavimą, kad fiskacijos taškai buvo abi rankos, ir tai, kad jėgos perskirstymas, poveikis per pečių linijas simetriškai praeina, tai kažkoks rotacijos sukinys (vienai rankai kliuvo daugiau, kitai rankai kliuvo mažiau), tačiau šiuo atveju nebuvo atliekami išsamūs medicininiai abiejų rankų tyrimai.

Ekspertas Romas Jonas Kalesinskas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad N. Š. trauma buka, tačiau visada lieka patinimas, galimos poodinės kraujosruvos, tai turėtų likti žymės, jei buvo suduotas stiprus smūgis. Esant antdyglinio raumens sausgyslės plyšimui, turėjo būti klinika, turėjo būti skausmingumas, judesių apribojimas, o kadangi buvo ir sumušimas, tai turėjo būti ir patinimas. Kada vyksta degeneraciniai pakitimai, gali būti plyšimas be ryškių simptomatinių požymių, tačiau traumos atveju turėjo užfiksuoti tiek ekspertai, tiek medikai tokius pakenkimus kaip patinimą, kraujosruvų įsiveržimą ir tos rankos funkcijos sutrikimą. Tvirtinti, kad dešinio antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas yra traumos pasekmė, negalima, nes neužfiksavus šių požymių teigti, kad yra plyšimas, be magnetinio rezonanso tyrimo tikrai negalima. Kiekvienos operacijos metu, taip kaip ir po traumos, esant patinimui, edemai, kraujosruvos išsiliejimui iki 3 savaičių operacijos metu galima nustatyti, kad tai ūmi trauma. Praėjus daugiau nei trims ar keturioms savaitėms nustatyti, kada įvykusi ta trauma, nėra tiesioginių galimybių. Remiantis visa medicinine dokumentacija, gali pasakyti, kad kairės rankos plyšimas nebuvo dėl traumos. Dėl dešinės rankos, kada tai įvyko, nustatyti nebeįmanoma, nes tik echoskopijos metu 2011-11-02 gydytojas K. konstatuoja raumens sausgyslės plyšimą, kas yra konstatuojama ir operacijos metu. Nustatyti dešinės rankos viršdyglinio raumens plyšimo arba antdyglinio raumens sausgyslės plyšimo laiko niekas negali ir nei patvirtinti, nei paneigti, kada tas įvyko, praktiškai neįmanoma. Eksperto manymu, kairės rankos sutrikimai – tai degeneracinių artrozinių požymių pasekmė, nes tai, kad medikai nematė patinimo, kraujo išsiliejimo, funkcijos sutrikimo, plyšus raumens sausgyslei, nėra taip buvę, kad teismo ekspertai ir medikai taip apsirinktų ir to nekonstatuotų. Paprastai yra konstatuojami net ir nedideli sumušimai. Pagal visą situaciją tai būdinga degeneraciniams artroziniams pakitimams ir jų pasekmėms. Dėl pirminės apžiūros 2011-08-11: esant patempimui, funkcija išlieka ir gali atlikti viską, plyšus raiščiui ar jam nuplyšus, funkcija sutrinka. Tą ekspertė Makšimaitė būtų konstatavusi. Patempimas nuo smūgio galėjo būti ir aprašymas atitinka, nes, jei būtų buvęs plyšimas, tada rankos būtų negalėjusi pakelti ir ekspertė tai būtų konstatavusi. Dėl 2011-07-24 dešinio peties sužalojimo, atsižvelgiant į tai, kad yra konstatuojami patempimai ir sumušimai, galima sakyti, kad sužalojimas buvo, tačiau dėl plyšimo nėra galimybių nei patvirtinti, nei paneigti. Sužalojimo laipsnis nuo patempimo, plyšimo skiriasi, patempimai draudiminėje ekspertizėje nėra kompensuojami, o plyšimai yra kompensuojami, nes plyšimas pilnai sutrikdo funkciją, o esant patempimui, funkcija po kurio laiko atsistato. Pagal sausgyslės patempimą būtų nežymus sveikatos sutrikdymas. Gydymas esant plyšimui ir patempimui yra visai kitoks, esant plyšimui, jis nesugyja, būtina operuoti ir papildomai fiksuoti specialiais fiksatoriais. Remiantis Makšimaitės išvada, galima konstatuoti, kad buvo tik patempimas. O po to, kai vystosi degeneraciniai pakitimai, per tris mėnesius gali pilnai nuplyšti dėl degeneracinių pakitimų. Tokia ligos vystymosi chronologinė tvarka yra galima. Iš karto plyšti negalėjo, nes būtų konstatuotas visiškas rankos judesių sutrikimas ir kraujo išsiliejimas ekspertizės metu. Ūmios traumos atveju, sausgyslė nutrūksta praktiškai iš karto, randamas tarpas ir sutrinka rankos pakėlimo funkcija, iš karto atsiranda kraujosruvos, patinimas, tai yra neišvengiama. Tam, kad suduoti per odą, paodę ir fasiją, per sąnarinę kapsulę, kad nutrūktų net sausgyslė, tai iš išorės turi būti didelės, stiprios žymės, nes kitaip jų neina numušti, nes sausgyslė stovi gyliai po kapsule. O lėtai vystantis artrizijai, ji po truputį plyšta ir ją raumuo nutraukia, tada iš išorės nėra jokių požymių, ranka iš lėto skaudena, rankos funkcija palaipsniui silpsta. Esant plyšimui, Makšimaitė ir gydytojas būtų iš karto konstatavę, nėra buvę nei vieno atvejo, kad esant pilnam plyšimui, nesutriktų rankos funkcija. Plyšimą galima konstatuoti amnaneze, apčiuopa, apžiūra, funkcijos nustatymu, jei žmogus nepakelia rankos, tai siunčia ultragarsui, toliau eina magnetinis rezonansas, kuris daromas prieš operaciją. Jei būtų funkcijos sutrikimas, kurį būtų konstatavusi Makšimaitė arba gydytojas, tai jie būtų kreipę iš karto echoskopijai. Jei teigti, kad 2011-07-24 buvo sausgyslės plyšimas, tai žmogus turėjo visiškai nevaldyti rankos ir tai tikrai būtų konstatuota. Dėl patempimo nukentėjusioji taip pat galėjo jausti skausmą, nes esant patempimui būna mikro įplyšimai. Tokių atvejų, kad sausgyslė plyštų vėliau ne traumos metu ne dėl artrozinių pakitimų nebūna. Sausgyslės konsistencija kietoka ir ji arba plyšta, arba neplyšta.

Liudytoja V. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2012 m. ji buvo atvažiavusi su šeima į (duomenys neskelbtini), tėvui H. B. ir L. P. paliko dukrą, kadangi pas draugus važiavo švęsti Jonines. Iškraudama iš automobilio daiktus, ji pastebėjo N. Š., kuri darže, esančiame šalia namo, fiziškai stipriai dirbo su kauptuku. Tik vėliau ji sužinojo, kad N. Š. gydėsi dėl peties (plyšusio raumens), ir tai jai sukėlė nuostabą, nes pastarąją matė uoliai fiziškai dirbančią darže.

Liudytojas K. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad paties įvykio nematė, tačiau gerai pamena aplinkybę, kad eidamas (duomenys neskelbtini), anksti ryte šerti gyvulių, kartu su kaimynu V. S., girdėjo garsiai rėkiant N. Š. bei daužantis (garsas buvo lyg baldas būtų daužomas į baldą). N. Š. isteriškai rėkė: „kam mane nuskriaudei, kam man toks gyvenimas, kam apleidai mane?“, tai buvo praėjus kelioms dienoms po įvykio. Iš H. B. pasakojimo liudytojui žinoma, kad pastarąjį N. Š. nepagrįstai apkaltino dėl sumušimo, pareiškė civilinį ieškinį.

Liudytoja D. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai iš mamos L. P. pasakojimo žinoma, kad 2011-07-24 su H. B. jai būnant buto virtuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iš viršaus pradėjo bėgti vanduo. Jiems nuėjus į viršutinį butą išsiaiškinti dėl vandens bėgimo, o galbūt ir pagalbos suteikimo, tarpusavyje besiaiškinant, kaimynė pastūmė H. B.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai nuosavybės teise nuo 1997 m., kurį prižiūri mama. Butas nėra draustas, todėl nesikreipė dėl žalos atlyginimo dėl buto užliejimo bei teismine tvarka žalos priteisimo.

Liudytoja A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2012 m. ji svečiavosi pas L. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes vasaros sezonu atvažiuoja pas ją pailsėti prie ežero. Būdama virtuvėje prie stalo, gerdama kavą, ji matė po kiemą lakstančią N. Š., kuri daužė į duris, jas spardė, lakstė po kiemą su kauptuku, rodė špygas. Šios liudytojos parodymu, pernai ar užpernai, tikslaus laiko nepamena, L. P. bute džiovino sekciją, kadangi vandeniu butas buvo apipiltas iš viršutinio buto.

VŠĮ Kauno Centro poliklinikos duomenimis, N. Š. yra VšĮ Kauno Centro poliklinikos aptarnaujamųjų sąrašuose. Rašte nurodyta, kad 2011 m. liepos mėn. ji patyrė traumą, buvo sumušta. Dėl to 2012-01-02 LSMUL ortopedijos - traumatologijos skyriuje jai buvo operuotas dešinio peties sąnarys, nustatytas viršdyglinio raumens sausgyslės masyvus plyšimas ir tepalinio maišelio uždegimas (traumos pasekmė). N. Š. buvo gydoma antibiotikais, priešuždegiminiais vaistais, taikytas ambulatorinis gydymas: kineziterapija, masažas, procedūros lazeriu, perlinės vonios ir kitos fizioterapijos procedūros. Dėl patirtos traumos progresavo ir kairiojo peties skausmai, taikytas konservatyvus gydymas be efekto, todėl 2012-09-19 operuotas kairio peties sąnarys dėl potrauminio sausgyslės plyšimo bei subakromialinio ankštumo. Po operacijos N. Š. gydyta analgetikais, antiseptiniais tepalais, gydymui skirti priešuždegiminiai vaistai, analgetikai, raminantys potrauminiam skausmui ir uždegimui malšinti.

LSMUL VšĮ Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos skyriaus 2012-09-20 epikrizėje nurodyta, jog N. Š. nurodė, kad 2011-07-24 ji buvo sumušta nepažįstamų, nuo to laiko ją vargina kairiojo peties skausmas, funkcijos sutrikimas, o kadangi konservatyvus gydymas be efekto, taikytas operacinis gydymas.

LSMUL VšĮ Kauno klinikų reabilitacijos klinikų ambulatorinės reabilitacijos poskyrio ligos istorijos išraše Nr. 34/12 nurodyta, kad N. Š. ambulatorinėje reabilitacijoje lankėsi laikotarpiu nuo 2012-01-24 iki 2012-02-10 dėl patirtos traumos buityje 2011-07-24. Jai buvo taikytas konservatyvus gydymas, o būklei negerėjant, konsultuota ortopedo traumatologo, taikytas I reabilitacijos etapas, tačiau išliekant sutrikusioms biosocialinėms funkcijoms rekomenduotas gydymas ambulatorinės reabilitacijos poskyryje. Šioje pažymoje nurodyta, kad ji skundėsi dešinio peties sąnario srities skausmu ramybėje ir judesių metu, ribotais judesiais. Stebima dešinio deltinio raumens hipotrofija.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Gyvenamas namas dviejų aukštų, dviejų laiptinių, laiptinėje yra keturi butai. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad antrajame aukšte buto Nr. 4 durys yra šarvuotos, atsidaro į išorę, t. y. į laiptinę.

Nukentėjusioji N. Š. parodymų patikrinimo vietoje – adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje parodė buto duris, esančias kairėje pusėje, antrajame aukšte, kaip įvykio metu ji dešine ranka laikėsi už laiptinės turėklų, o kairiąja ranka laikėsi už durų rankenos, tuomet kai H. B. veržėsi į butą. Nukentėjusioji parodė, kaip nugara trenkėsi į durų staktą po H. B. suduoto smūgio jai į dešinį petį, kaip H. B. bandė įsibrauti į jos buto vidų, kuomet ji kaire ranka laikė durų rankeną.

2011-07-24 N. Š. rašytiniame pareiškime Kauno AVPK Kaišiadorių PK nurodė, kad pas ją apie 13.40 val. atėjo kaimynė iš buto Nr.1, (duomenys neskelbtini) (kurios vardo, pavardės nežino), su pretenzijomis, kad į jos butą bėga vanduo. Pareiškime nurodyta, kad ji uždarė buto duris, pasakiusi moteriai, jog pas ją viskas tvarkoje. Praėjus 10 minučių, į buto duris paskambino vyriškis (kurio vardo, pavardės nežino), kuris, atidarius duris, įkišo koją prie durų staktos, kad ji negalėtų uždaryti durų. Vyriškis stengėsi įeiti į patalpą, įvyko tarpusavyje susistumdymas, bei po to grasino, jog sumuš ir ji negalės išeiti į kiemą. Prašė sudrausminti kaimynus iš buto Nr. 1. N. Š. pareiškimas Kauno AVPK Kaišiadorių PK pateiktas 2011-07-25.

H. B. rašytiniame paaiškinime Kauno AVPK Kaišiadorių PK nurodė, kad pas kaimynę, virš buto (duomenys neskelbtini), ėjo su sutuoktine L. P. dėl bėgančio į jų butą vandens per sieną. Kaimynei atidarius buto duris, jis į butą įkišo galvą, sakydamas gal kas sugedę ir galintis padėti. Tačiau kaimynė pradėjo rėkti, jog jis veržiasi į butą ir norintis ją užmušti. Jis kaimynei negrasino, nesiveržė į butą. Kaimynė pradėjo stumdyti jį, bei sutuoktinę ir užtrenkė buto duris.

N. Š. 2011-08-10 rašytiniame paaiškinime nurodė, jog paskambinus į buto duris, jas atidarius, prie jų stovėjo kaimynė iš pirmojo aukšto, kuri pasakė, jog nori įeiti į butą, kadangi pas ją bute pro radiatorius bėga vanduo. Pastarajai pasakius, kad į butą neįleis, kaimynė išėjo. Po kiek laiko išgirdo skambutį į buto duris, jas atidariusi, pamatė vyriškį, kuris iš karto užkišo koją už durų, kad ji negalėtų jų uždaryti. Kartu buvo kaimynė, kuri sakė, jog į butą vis tiek įeis, įvykus tarpusavyje žodiniam konfliktui, vyriškis vis tiek per ją brovėsi į vidų, nors ji pastarajam neleido įeiti, dėl ko ji pasitempė ranką, nes susistumdė. Ji vyriškio nepuolė ir nevartojo keiksmažodžių.

L. P. 2011-07-25 rašytiniame paaiškinime Kauno AVPK Kaišiadorių PK nurodė, kad 2011-07-24 bute Nr. 1, esančiame (duomenys neskelbtini), per buto lubas pietų metu pradėjo bėgti vanduo. Nuėjusi į butą esantį viršuje, duris atidarius N. Š., ji pasakė, kad per sieną iš jos buto bėga vanduo. Ji atsakiusi „bėga ir pas mane ir ko čia nori“, triukšmingai užtrenkė duris. Pasitarę su vyru H. B., abu nuėjo pas kaimynę, tikslu išsiaiškinti, nes galbūt pas ją trūko vandentiekio vamzdis ir galėtų apžiūrėti. Kaimynė vos pravėrusi buto duris, juos pradėjo kolioti, išvadino „valkatomis“, pradėjo stumdytis, dėl ko ji, t.y. L. P. vos nenukrito nuo laiptų. Niekas į kaimynės butą nesiveržė ir jai negrasino. Abu nutarė važiuoti pas seniūną, kuris galėtų padėti, tačiau kaimynė pasakė, jog atvažiuos policija, kurią ji iškvietė.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiosios N. Š. 2012-10-16 pareiškimą Kauno AVPK Kaišiadorių PK, kuriame ji nurodė, kad dėl 2011-07-24 apie 13.40 val. kilusio konflikto su H. B. ir L. P., kurio metu ji buvo apstumdyta, 2011-08-17 priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, tačiau jai gydantis ir blogėjant sveikatai bei medicininiam gydymui nedavus rezultatų, atlikus echoskopiją (dešinė ranka), 2012-01-02 buvo atlikta planinė operacija LSMUL Kauno klinikų traumatologiniame skyriuje. Kreipusis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialistą, jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl ji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.