- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- e2YT-38895-863/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Lysionok, Kristina Lysion
- Pareiškėjas
- R. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, I. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio A. E. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad ji ir A. E. S., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokoje gimė dukra I. S.. Pareiškėja taip pat turi dukrą R. T., tačiau ji nėra A. E. S. dukra. Santuokos metu pareiškėja ir A. E. S. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl abiems priklauso po 1/2 dalį žemės sklypo. Pažymi, kad ji su sutuoktiniu gyveno kartu, adresu (duomenys neskelbtini), kartu vedė šeimos ūkį. Nurodo, kad po A. E. S. mirties pareiškėja toliau valdė ir naudojosi jiems su sutuoktiniu priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, mokėjo visus mokesčius, pati viena prižiūrėjo ūkį, tvarkė buitinius reikalus, susijusius su žemės sklypu, todėl mirusio sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Pažymi, kad pagal Vilniaus 19-ojo notarų biuro notarės 2016 m. liepos 21 d. raštą Nr. 16/159 po A. E. S. mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, Testamentų registro duomenimis jos sutuoktinis testamento sudaręs nebuvo. Teigia, kad prašomam juridiniam faktui nustatyti yra visos būtinosios sąlygos: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, 2) pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį minėtą faktą, 3) pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, jog ji priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės atstovas VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, tuo pačiu nurodydamas, kad jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, jis neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas. Nurodo, kad jis nuo 2015 m. kovo 20 d., kai paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. E. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. S. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuoto asmens valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neprieštarauja, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų patenkintas, tačiau pareiškėja turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kad ji rūpinosi turtu, jį prižiūrėjo ir naudojo kaip paveldėto turto savininkė. Pažymi, kad iš Vilniaus miesto skyriuje saugomoje žemės sklypo byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja R. S. 1994 m. balandžio 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 1537 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)).
Suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Pažymi, kad pareiškėja viena pati valdė visą turtą ir palikimą po savo vyro mirties, rūpinosi tiek laidotuvėmis, tiek turto priežiūra ir tvarkymu, viena pati mokėjo visus mokesčius.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2016 m. spalio 13 d., 11.00 val. informuoti 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (el. b. l. 65) (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16). Iš teismui pateiktų 2015 m. spalio 5 d. pažymų Nr. 4VV-2005 ir Nr. 4VV-2006 matyti, kad A. E. S. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja R. S. (el. b. l. 17). Iš minėtų pažymų bei teismui pateikto Santuokos liudijimo (el. b. l. 10) taip pat matyti, kad A. E. S. ir pareiškėjos R. S. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir A. E. S. santuokos metu susilaukė dukros I. S. (byloje yra suinteresuotu asmeniu) (el. b. l. 17-18). Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos R. S. vardu yra įregistruotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos su A. E. S. metu pagal 1994 m. balandžio 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2427 (el. b. l. 14-15). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. E. S. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 20). Iš Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2016 m. liepos 21 d. rašto Nr. 16/159 matyti, kad A. E. S. mirties Vilniaus miesto 19-ajame notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta (el. b. l. 19). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio A. E. S. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, kadangi rūpinosi valdė ir naudojosi jiems su sutuoktiniu priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, mokėjo visus mokesčius, pati viena prižiūrėjo ūkį, tvarkė buitinius reikalus, susijusius su žemės sklypu, valdė jį kaip savą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
A. E. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl atitinkamai jo palikimas atsirado esant naujam Civiliniam kodeksui, todėl remiantis 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu po palikėjo mirties susiklosčiusiems paveldėjimo santykiams taikytinos 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja R. S. per CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau rūpinosi jai ir mirusiam sutuoktiniui priklausančiu turtu – žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) –, mokėjo mokesčius. Byloje nustatyta, kad minėtas žemės sklypas įsigytas pagal 1994 m. balandžio 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2427, todėl nors ir įsigytas vieno iš sutuoktinių – pareiškėjos vardu, iki palikėjo mirties, buvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir palikėjo nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog po sutuoktinio mirties pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingą teisinį statusą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali prašyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas būtų išduotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali prašyti nuosavybės liudijimų išdavimo ir priimti palikimą, gali prašyti išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą, nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimą, nesutinkant, kad būtų išduotas mirusiajam priklausiusią dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti kaip savą visą jai ir palikėjui iki mirties bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusį žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtinta teismui pateikta Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija už 2015 m., jos priedas, taip pat 2015 m. lapkričio 3 d. UAB „Maxima LT“ kasos kvitas dėl 102,19 Eur žemės mokesčio sumokėjimo (el. b. l. 22-24), taip pat suinteresuoto asmens I. S. atsiliepime į pareiškimą nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja viena pati valdė visą A. E. S. palikimą, rūpinosi turto priežiūra ir tvarkymu, mokėjo mokesčius. Pareiškėja, pradėjusi valdyti ir rūpintis sutuoktinio paliktu turtu iškart po jo mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja R. S. priėmė savo mirusio sutuoktinio A. E. S. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per 3 mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. E. S. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.