- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-2453-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34083-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui S. K. ir atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nenustatyti termino susitaikymui; po santuokos nutraukimo ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, taip pat prašo nepriteisti ir atsakovui; nustatyti nepilnamečių vaikų R. K., K. K. ir S. K. gyvenamąją vietą kartu su jų motina – ieškove; priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 230 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis; nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais atsižvelgiant į jų užimtumą ir išreikštą norą bendrauti su tėvu, tikslus vaikų pasiėmimo laikas tarp šalių suderinamas atskiru susitarimu; padalinti santuokos metu įgytą turtą ir išspręsti kitas su santuokos nutraukimu susijusias teisines pasekmes.
2. Atsakovas S. K. priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; priteisti 3 000 Eur neturinės žalos atlyginimo; nustatyti nepilnamečių vaikų S. K., K. K. ir R. K. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės; nustatyti priešieškinyje nurodomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti iš ieškovės išlaikymą atsakovui po 200 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis; padalinti santuokos metu įgytą turtą ir išspręsti kitas su santuokos nutraukimu susijusias teisines pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nepilnamečių vaikų R. K., K. K., S. K., laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove J. K.; iš atsakovo S. K. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. K., K. K., S. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam, paskiriant ieškovę J. K. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyta tokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų R. K., K. K., S. K. laikina bendravimo tvarka: 1. Tėvas S. K. su nepilnamečiais vaikais sūnumis R. K. ir K. K. bei dukra S. K. bendrauja ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaikų užimtumą. 2. Tėvas S. K. vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. su nakvyne bendrauja su vaikais. 3. Tėvas S. K. bendrauja su vaikais antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį. 4. Mama J. K. penktadieniais 20.00 val. atveža tėvui S. K. vaikus adresu (duomenys neskelbtini), o tėvas S. K. grąžina vaikus mamai sekmadienį 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). 5. Ieškovė J. K. įpareigojama per 7 dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo pateikti atsakovui vaikų užimtumo mokykloje ir popamokinėje veikloje grafikus bei sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą.
4. 2022 m. rugpjūčio 5 d. gautas atsakovo S. K. prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo atsakovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti be teismo leidimo išvežti nepilnamečius vaikus S. K., K. K. ir R. K. iš Lietuvos Respublikos; priimtą nutartį pavesti vykdyti J. K., taip pat – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Nurodo, jog ieškovė teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo piktybiškai nevykdo, atsakovui nei karto nebuvo sudaryta galimybė susitikti ir pabendrauti su vaikais. Be to pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalį, be atsakovo leidimo ieškovė buvo išvežusi vaikus į užsienį, tėvas negalėjo asmeniškai bendrauti su vaikais. Ieškovė šiuo metu su vaikais yra grįžusi į Lietuvos Respubliką, todėl tam, kad užtikrinti 2022 m. sausio 13 d. nutarties vykdymą, taip pat tėvo teisę dalyvauti vaikų auklėjime ir vaikų interesus, būtina taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad vaikų interesai pažeidžiami ne tik jiems nesudarant galimybių bendrauti su atsakovu, bet ir neinant į mokyklą (K. K. ir S. K. yra mokyklinio amžiaus). Taigi pakartotinis vaikų išvežimas į užsienio valstybę sudarytų grėsmę palankaus atsakovui teismo sprendimo vykdymui, pažeistų vaikų interesus, vaikai gali galutinai prarasti ryšį su tėvu, kurį atkurti gali būti labai sunku.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepimu į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašo atmesti atsakovo prašymą. Nurodo, kad ieškovė su vaikais šiuo metu yra Turkijos Respublikoje, ieškovė neketina vaikų išvežti iš Lietuvos Respublikos, nes jie jau yra išvykę. Ieškovė kartu su vaikais nėra išvykę nuolat gyventi į Turkijos Respubliką, todėl sutikimo iš atsakovo ieškovė gauti neprivalėjo. Nė vienas teisės aktas nenumato, kad ieškovė privalo gauti atsakovo sutikimą, išvykdama į užsienio valstybę laikinai. Ieškovė yra pateikusi teismui darbo sutartį, patvirtinančią, kad ieškovė dirba Lietuvos Respublikos įmonėje, kuri šiuo metu ją yra išsiuntusi dirbti į Turkijos Respubliką. Darbo sutartis terminuota, todėl ieškovė su vaikais Turkijos Respublikoje yra laikinai – iki tol, kol pasibaigs darbo sutartis. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti CK 3.174 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė šiuo metu yra su vaikais Lietuvoje ir juos ketina išsivežti yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės. Sutinka, kad atsakovo ir vaikų bendravimas nevyksta taip, kaip numatyta Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. sausio 13 d. nutartyje, tačiau dėl to jokio piktybiško ieškovės elgesio nėra. Galimybių vežti vaikus pas atsakovą ieškovė neturi, nes ji su vaikais šiuo metu yra Turkijoje ir vaikai prieštarauja bet kokiems susitikimams, ypač su nakvyne. Atsakovas vaikams neskambino, nebandė įkalbinti su juo susitikti. Nurodo, kad yra informavusi atsakovą apie tai, kad vaikai mokosi nuotoliniu būdu, apie jų užklasinę veiklą bei skatinimą skambinti vaikams. K. K. ir S. K. lanko užsiėmimus pas psichologą, siekiant pakeisti vaikų požiūrį į atsakovą.
6. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) – pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodė, jog sprendžiant dėl atsakovo prašymo uždrausti be teismo leidimo ieškovei išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgtina ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus. Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti vaikų išvykimui atostogoms ar kt. iš Lietuvos Respublikos teritorijos su tėvu arba motina, kadangi nėra duomenų, kad kuris iš tėvų netinkamai vykdytų tėvų valdžią. Nuolatiniam vaikų išvežimui gyventi į užsienį, ieškovė bet kokiu atveju, turėtų gauti atsakovo sutikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Įpareigojo ieškovę nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. grąžinti šalių nepilnamečius vaikus S. K., R. K. ir K. K. į jų paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu – atsakovu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartyje nustatyta tvarka bei uždrausti ieškovei išvežti šalių nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje be teismo leidimo.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais jau anksčiau nei 2022 m. birželio 2 d. išvyko į Turkijos Respubliką ((duomenys neskelbtini) paramos šeimai centro 2022 m. birželio 2 d. Pagalbos planas Nr. (6.6) PP-180, dėl jai buvo nutrauktas socialinių paslaugų teikimas). Nors vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, ieškovė dirba Lietuvos Respublikoje registruotoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai ieškovės darbiniai santykiai yra užsienyje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išvykimo trukmę ir tikslą, ieškovės kartu su šalių nepilnamečiais vaikais išvykimo į užsienio valstybę negalima vertinti laikinu.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi šalių nepilnamečių vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. CK 3.174 straipsnio 3 dalis savaime įtvirtina draudimą tėvui (motinai), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, išvežti nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, be antrojo iš tėvų rašytinio sutikimo. Teismas daro išvadą, kad nuolatinė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta visuomet buvo Lietuvos Respublikoje, t. y. Tarnybos pateikti duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta iki šalių santykių iširimo buvo Klaipėdos rajone, būste, kuriame šiuo metu gyvena atsakovas; ieškovei kartu su nepilnamečiais vaikais išsikrausčius iš šeimos būsto, jie kartu su motina apsigyveno nuomojamame name Vilniuje; Tarnybos duomenimis Vilniuje vaikai lanko ugdymo įstaigas; Lietuvos Respublikoje yra atliekama jų sveikatos priežiūra.
10. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyti motyvai dėl šalių nepilnamečių vaikų išvežimo į užsienio valstybę grėsmės palankaus atsakovui teismo sprendimo vykdymui, vaikų interesams ir jų ryšio su tėvu palaikymui laikytini pagrįstais, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo bendravimas su vaikais pagal laikinąją bendravimo tvarką nebuvo ir nėra vykdomas, ieškovė negali užtikrinti reguliaraus vaikų ryšio su tėvu palaikymo teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatyta tvarka, vaikų ryšys su tėvu nuolat silpnėja, vadovaudamasis geriausiais vaikų interesais, siekiu užtikrinti jų nepertraukiamą ugdymosi procesą, atsižvelgdamas į tėvo interesus, įpareigojo ieškovę nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. grąžinti šalių nepilnamečius vaikus į jų paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartyje nustatyta tvarka bei uždrausti ieškovei išvežti šalių nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje be teismo leidimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
11.1. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovės kartu su šalių nepilnamečiais vaikais išvykimas į užsienio valstybę laikytinas nuolatiniu. Nurodo, kad ieškovė su vaikais į Turkijos Respubliką 2022 m. kovo mėn. pabaigoje išvyko 2 savaičių laikotarpiui atostogų ir gydymosi tikslu. Vėliau nusprendė pratęsti buvimo šioje šalyje trukmę. Tik 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje ieškovė gavo darbo pasiūlymą. Apeliantės nuomone, išvykimo tikslas neturi nieko bendro su ieškovės ir vaikų išvykimu nuolat gyventi į Turkijos Respubliką.
11.2. Nors ieškovė su vaikais Turkijos Respublikoje yra beveik 5 mėnesius, tačiau taip yra todėl, kad nuo 2022 m. gegužės 6 d. ieškovė dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ kelionių vadove. Darbo sutarties 1.1. punkte numatyta, jog darbas yra kilnojamojo pobūdžio ir susijęs su kelionėmis, todėl ieškovė darbo funkcijas atlieka tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiuo metu ieškovė darbo funkcijas atlieka Turkijos Respublikoje. Darbo sutartis pasibaigs 2022 m. lapkričio 10 d. Taigi ieškovė Turkijos Respublikoje yra laikinai, t. y. tik iki tol, kol tęsiasi jos Darbo sutartis. Apeliantės nuomone, kadangi ieškovė dirba lietuviškoje kompanijoje, tik darbo funkcijas atlieka užsienyje, nėra jokio pagrindo laikyti, kad ieškovė su vaikais jau įsikūrė Turkijos Respublikoje, todėl ieškovės ir vaikų išvykimo negalima traktuoti kaip laikino.
11.3. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, konstatavo ieškovės ir vaikų išvykimą gyventi į Turkijos Respubliką nuolat, nors iš tiesų išvykimas yra laikinas ir tikslo nuolat gyventi Turkijos Respublikoje ieškovė su vaikais neturi.
11.4. Apeliantė nurodo, kad teismo įpareigojimas nepilnamečius vaikus grąžinti į paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos, t. y. (duomenys neskelbtini), yra neįgyvendinamas, nes šis būstas buvo nuomojamas. Šiuo metu šis būstas išnuomotas kitiems nuomininkams. Be to, šis įpareigojimas pažeidžia tiek vaikų, tiek ieškovės interesus. Kadangi ieškovė turi darbinius įsipareigojimus darbdaviui, t. y. atlikti darbo funkcijas Turkijos Respublikoje, kurių pabaiga numatyta tik 2022 m. lapkričio 10 d. Vaikai negali likti vieni Lietuvos Respublikoje be ieškovės. Nutraukti darbo sutartį ieškovė negali, nes tai reikštų pajamų netekimą, vaikai netektų pagrindinio jų išlaikymo šaltinio, nes iš atsakovo gauna tik 300 Eur per mėnesį.
11.5. Išvadą teikianti institucija yra pateikusi neteisingus duomenis apie vaikų mokymosi įstaigas. K. K. ir S. K. nebesimoko (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, o mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje pagal nuotolinio mokymo programą. Įpareigojimas grąžinti vaikus būtent iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. neturėtų būti siejamas su mokslo metų pradžia, nes vaikai mokslo metus pradės 2022 m. rugsėjo 1 d. kaip ir visi vaikai Lietuvos Respublikoje, tik nuotoliniu būdu, kas vaikams nėra nauja – jie taip mokosi jau nuo 2020 m. kovo mėn. Apeliantė nurodo, kad grąžins vaikus į Lietuvos Respubliką, tačiau tam jai yra reikalingas papildomas laiko tarpas pasiruošti: susirasti būstą Lietuvos Respublikoje, susirasti darbą, nupirkti lėktuvo bilietus, pabaigti darbinius įsipareigojimus pagal Darbo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove J. K.; iš atsakovo S. K. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. K., K. K., S. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikina bendravimo tvarka.
15. Atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą ieškovei išvežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo. Teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, motyvuodamas tuo, kad šalių nepilnamečių vaikų išvežimas į užsienio valstybę kelia grėsmę palankaus atsakovui teismo sprendimo vykdymui, vaikų interesams ir jų ryšio su tėvu palaikymui. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovo bendravimas su vaikais pagal laikinąją bendravimo tvarką nebuvo ir nėra vykdomas, ieškovė negali užtikrinti reguliaraus vaikų ryšio su tėvu palaikymo teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatyta tvarka, vaikų ryšys su tėvu nuolat silpnėja, vadovaudamasis geriausiais vaikų interesais, siekiu užtikrinti jų nepertraukiamą ugdymosi procesą, atsižvelgdamas į tėvo interesus, įpareigojo ieškovę nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. grąžinti šalių nepilnamečius vaikus į jų paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu – atsakovu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartyje nustatyta tvarka bei uždrausti ieškovei išvežti šalių nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje be teismo leidimo.
16. Apeliantė nesutikdama su teismo nutartimi, nurodo, kad teismas nepagrįstai, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, konstatavo ieškovės ir vaikų išvykimą gyventi į Turkijos Respubliką nuolat, nors iš tiesų išvykimas yra laikinas ir tikslo nuolat gyventi Turkijos Respublikoje ieškovė su vaikais neturi. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
17. Nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais jau anksčiau nei 2022 m. birželio 2 d. išvyko į Turkijos Respubliką. Ieškovė šių nustatytų aplinkybių neginčija, priešingai nurodo, kad išvyko 2022 m. kovo mėn. pabaigoje. Ieškovė dirba Lietuvos Respublikoje registruotoje AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai jos darbiniai santykiai yra užsienyje. Apeliantė nurodo, kad ieškovė Turkijos Respublikoje yra laikinai, kol pasibaigs Darbo sutartis, t. y. iki 2022 m. lapkričio 10 d., tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais Turkijos Respublikoje yra jau daugiau nei 6 mėn., ieškovės darbo vieta yra Turkijos Respublikoje, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog atsižvelgiant į išvykimo trukmę ir tikslą, ieškovės kartu su šalių nepilnamečiais vaikais išvykimo į užsienio valstybę negalima vertinti laikinu.
18. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad nepritaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vaiko interesai laikomi prioritetiniais.
19. CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Tokia laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik išimtinais atvejais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvežus nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę, ieškovė negali užtikrinti reguliaraus vaikų ryšio su tėvu palaikymo teismo nutartimi nustatyta tvarka, skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę grąžinti vaiku į jų paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu ir uždraudė ieškovei išvežti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje be teismo leidimo.
20. Pažymėtina, kad teisę ir pareigą auklėti savo vaikus turi abu tėvai, o teismo pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai bei išlaikyta vaikų tėvų interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, besąlygiškai vadovavosi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų interesus, jų galimybę bendrauti su abiem tėvais, jų aplinkos stabilumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
21. Apeliantė nurodo, kad teismo įpareigojimas nepilnamečius vaikus grąžinti į paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, t. y. (duomenys neskelbtini), yra neįgyvendinamas, nes šis būstas buvo nuomojamas. Pasak apeliantės, šiuo metu šis būstas išnuomotas kitiems nuomininkams. Nustatyta, kad nuolatinė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta visuomet buvo Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų grąžinimas į jų gyvenamąją vietą , t. y. Lietuvos Respubliką, iš esmės atitiks teisėtus lūkesčius.
22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės J. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.