- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 1-2527-957/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14404-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje D. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. 2016 m. kovo 27 d., apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.04 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, vieną kartą lėkšte sudavė savo mamai P. M. į galvą, padarydamas nukentėjusiajai P. M. muštinę žaizdą galvoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis su žmona L. M., dukra E., sūnumi J. ir mama P. M. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 26 d. vakare grįžo namo girtas ir nuėjo miegoti. Velykų rytą atsikėlė, netrukus žmona L. M. su dukra E. išėjo pas uošvius. Kur buvo sūnus J. jis nežino. Namuose buvo tik jis ir jo mama P. M. Jis buvo piktas ant mamos P. M., kadangi pastaroji Velykų rytą nesuruošė pusryčių, o girta miegojo savo kambaryje. Jis nuėjo į P. M. kambarį ir pradėjo pastarajai priekaištauti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Supykęs tuo metu turėta rankose lėkšte ir priėjęs prie mamos P. M. trenkė pastarajai vieną kartą per galvą ir išėjo iš kambario. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Gailisi dėl savo elgesio, motinos atsiprašė, ji jam atleido, jų santykiai dabar normalūs, jiedu nekonfliktuoja (b. l. 52, 56).
Nukentėjusioji P. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena sūnus D. M. su žmona ir vaikais E. bei J. 2016 m. kovo 27 d., per Velykas, sūnaus D. M. žmona su vaikais išvyko pas giminaičius, o namuose liko tik ji ir sūnus D. D. prieš tai jau gėrė dvi dienas. Ji buvo savo kambaryje ir gulėjo lovoje, miegojo, kai pajuto smūgį į galvą ir prabudo. Pamatė kruviną pagalvę. Lovoje mėtėsi lėkštė su jūros kopūstais. Ji suprato, kad sūnus D. M. jai trenkė lėkšte per galvą. Sūnus D. M. buvo girtas. Ji iškvietė policiją. Atvyko policija kartu su greitąja pagalba. Ji buvo nuvežta į Lazdijų ligoninę, o sūnus D. M. buvo išvežtas į policiją. Sūnui D. M. jokių pretenzijų neturi (b. l. 10).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. O. 2016 m. kovo 27 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2015 m. kovo 27 d., apie 14 val. 15 min., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus sumušė motiną. Įvykio vietoje nustatyta, kad P. M. sūnus D. M. dėl smurto savo kaltės neneigė, buvo neblaivus. Ant pranešėjos galvos kairėje kaukolės pusėje, viršuje buvo nustatyta kraujuojanti žaizda (b. l. 4-5).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1059/2016(01) matyti, kad P. M. padaryta muštinė žaizda galvoje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016 m. kovo 27 d. P. M. padarytas vienas kūno sužalojimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (b. l. 17).
Iš tikrinimo alkotesteriu pažymos matyti, kad D. M. 2016 m. kovo 27 d., 15 val. 10 min. buvo nustatytas 3,04 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 59).
Motyvuojamoji dalis
D. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. M. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis D. M. tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2016 m. kovo 26 d. vakare grįžo namo girtas ir nuėjo miegoti. Velykų rytą atsikėlė, netrukus žmona L. M. su dukra E. išėjo pas uošvius. Kur buvo sūnus J. jis nežino. Namuose buvo tik jis ir jo mama P. M. Jis buvo piktas ant mamos P. M., kadangi pastaroji Velykų rytą nesuruošė pusryčių, o girta miegojo savo kambaryje. Jis nuėjo į P. M. kambarį ir pradėjo pastarajai priekaištauti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Supykęs tuo metu turėta rankose lėkšte ir priėjęs prie mamos P. M. trenkė pastarajai vieną kartą per galvą ir išėjo iš kambario. Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji P. M., kuri parodė, kad 2016 m. kovo 27 d., per Velykas, sūnaus D. M. žmona su vaikais išvyko pas giminaičius, o namuose liko tik ji ir sūnus D. D. prieš tai jau gėrė dvi dienas. Ji buvo savo kambaryje ir gulėjo lovoje, miegojo, kai pajuto smūgį į galvą ir prabudo. Pamatė kruviną pagalvę. Lovoje mėtėsi lėkštė su jūros kopūstais. Ji suprato, kad sūnus D. M. jai trenkė lėkšte per galvą. Sūnus D. M. buvo girtas. Ji iškvietė policiją. Atvyko policija kartu su greitąja pagalba. Ji buvo nuvežta į Lazdijų ligoninę, o sūnus D. M. buvo išvežtas į policiją. Kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. O. 2016 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad 2015 m. kovo 27 d., apie 14 val. 15 min., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus sumušė motiną. Įvykio vietoje nustatyta, kad P. M. sūnus D. M. dėl smurto savo kaltės neneigė, buvo neblaivus. Ant pranešėjos galvos kairėje kaukolės pusėje, viršuje buvo nustatyta kraujuojanti žaizda (b. l. 4-5). Aplinkybę, jog įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1059/2016(01), kurioje nurodyta, kad P. M. padaryta muštinė žaizda galvoje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016 m. kovo 27 d. P. M. padarytas vienas kūno sužalojimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (b. l. 17). Tuo tarpu byloje esanti tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis D. M. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 3,04 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 59).
Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog D. M. 2016 m. kovo 27 d., apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu sudavė savo motinai P. M. vieną kartą lėkšte į galvos sritį ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog nukentėjusioji P. M. yra kaltinamojo D. M. motina, jie gyvena kartu, o tai sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.
Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. M. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. M. pareiškė, kad su tokiu prokuroro kreipimusi sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 62-63).
Nukentėjusioji P. M. pareiškė, jog sutinka, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 66).
Dėl D. M. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę D. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, kuris susijęs su sveikatos sutrikdymu, namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus. Taip pat įvertina ir kaltininko motyvai bei tikslai – D. M. smurtavo iš esmės be jokios rimtos priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – D. M. yra vidutinio amžiaus, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 38-39, 40, 41), teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (t. y. už fizinio skausmo sukėlimą savo motinai) (b. l. 29-30, 31-33), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 36-37), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 44), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 45), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 46). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą su BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktuose numatytais įpareigojimais, bausmės dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau antrą kartą teisiamas už smurtavimą savo motinos atžvilgiu, jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. kovo 27 d., 14.15 val., iš laikino sulaikymo paleistas 2016 m. kovo 28 d., 11.56 val. (vieną parą) (b. l. 58, 61). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam D. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 62).
Valstybinei teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą kaltinamasis atlygino (b. l. 19, 20-21, 26).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei iki 2017 m. vasario 15 d. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. skirti dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei iki 2017 m. vasario 15 d. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 27 d., 14.15 val. iki 2016 m. kovo 28 d., 11.56 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti D. M. šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.