- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- 1-1242-908/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-1-49834-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- A. L.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L. (A. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L. 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 13.53 val., Vilniuje, Avinėlių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 3,03 promilės etilo alkoholio.
Apklaustas teisme A. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną jis vairavo neblaivus. Iš pradžių jam priklausantį automobilį vairavo jo pažįstamas S. R., tačiau jis su juo susipyko, įvažiavo į griovį, jo draugas nuėjo s namo, o jis liko prie automobilio. Automobilis buvo griovyje, o jis norėjo pataisyti automobilį, nes bijojo, kad gali išbėgti tepalai. Atsisėdo į vairuotojo vietą, raktelis buvo spynelėje, variklis buvo užvestas. Automobilis pajudėjo, bet jam nepavyko išvažiuoti iš griovio, nors bandė. Kažkur po 30 minučių atvažiavo pareigūnai. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Rimtų problemų su alkoholiu neturi, nors jei reikėtų, tai sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Labai gailisi dėl veikos, prašo atsižvelgti į tai ir nutraukti bylą pagal laidavimą.
Apklausta teisme laiduotoja I. L. paaiškino, kad yra kaltinamojo mama, nori laiduoti už sūnų, kadangi jis yra labai pareigingas, geras, tarnavo savanoriu kariuomenėje. Šį įvykį išprovokavo neramumai šeimoje, žmona nori skirtis. Sūnus problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Ji žino, kad sūnus baustas dėl to, jog leido neblaiviam asmeniui vairuoti transporto priemonę. Yra įsitikinusi, jog ji gali padaryti teigiamą įtaką savo sūnui, jo pasikeitimui į gerąją pusę. Jis motinos klausysis, tarsis su ja. Šiuo metu jiedu kartu gyvena, todėl jį prižiūrės.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, jo kaltė grindžiama kitais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. R. parodė, kad jis A. L. pažįsta iš matymo, gyvena netoliese, gal už 0,5 km. Nežino kokia buvo diena, nei kiek buvo valandų, nes jis buvo po mėnesio išgertuvių. Buvo blaivus. Iš savo namų ėjo susitikti su mergina. Prie Andrejaus namo vartų pamatė neblaivų Andrejų, kuris paprašė su savo automobiliu pavežti jį iki darbo Salininkuose. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada neturėjo, nelaikė egzamino vairuotojo pažymėjimui gauti. Vairuodamas automobilį, kurio markės nežino, gal „Citroen“, juodos spalvos, odiniu salonu, važiavo iš Juodšilių į Salininkus. Andrejus sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Andrejus garsiai leido muziką, reguliavo, perjunginėjo kanalus, griebė jam už peties. Jis automobilį vairavo apie 50-60 km greičiu. Jis, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo į dešinės kelio pusės griovį. Jiedu susipyko. Jis išlipo iš mašinos ir nuėjo namo. Kas vyko toliau, nežino (b. l. 18 ).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 14 val., iš Vilniaus AVPK OVS gavo nurodymą vykti į Avinėlių g, Vilniuje. Važiuodami nuo Salininkų link Juodšilių, kairėje kelio pusėje, ant pievos, pastebėjo stovintį automobilį „F. M.“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio stovėjo policijos tarnybinis automobilis (V-8054). Minėti policijos pareigūnai paprašė nustatyti vairuotojo blaivumą. Panaudojus alkotesterį „Alcotest 6810“ automobilio „F. M. “vairuotojui buvo nustatytas 4.12 promilių girtumas. Jiems atvykus į vietą minėtas vairuotojas (A. L.) stovėjo lauke, prie policijos pareigūnų. Apie tai, kad šis asmuo vairavo minėtą automobilį jie sužinojo iš minėtų policijos pareigūnų (tyrėjo A. M. ir vyresniojo tyrėjo A. P.). Minėtą vairuotoją nuvežė į priklausomybių ligų centrą, po to į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Automobilis buvo paliktas sustabdymo vietoje. Kadangi eismui netrukdė, transportavimo priemonė nebuvo kviečiama (b. l. 20 ).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 14 val. patruliuojant su tyrėju A. M. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad, važiuojant link Salininkų, nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuodami keliu Juodšiliai-Salininkai, už 3 min pastebėjo dešinėje kelio pusėje, griovyje, stovintį automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ratai sukosi. Automobilio vairuotojas bandė išvažiuoti iš griovio, buksavo pirmyn, atgal, negalėjo išvažiuoti, nes automobilio dugnas lietėsi į žemę. Priėję prie automobilio, pamatė vairuotojo vietoje sėdintį ir bandantį išvažiuoti iš įvykio vietos vyrą, apsirengusį žalios spalvos spec. rūbais. Vairuotojas sakė, kad važiuoja į darbą, kad bandė aplenkti priekyje važiavusį automobilį, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Jie neturėjo alkotesterio, todėl iškvietė Kelių policijos pareigūnus. Šiems automobilio F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. L. ėmė pasakoti, kad buvo kitas vairuotojas. Jie įvykio vietoje ar netoliese kito žmogaus nematė. Vairuotoją perdavė Kelių policijos pareigūnams (b. l. 14).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip kad ir apklaustas liudytojas A. P. (b. l. 16).
Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9960/2017(01) nurodyta, kad A. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,03 promilės etilo alkoholio (b. l. 44).
2018-11-03 garso įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas 2017-09-26 garso įrašas, telefoninis pranešimas į Bendrąjį pagalbos centrą.
Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo teisme duoti parodymai apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl visuma visiškai patvirtina kaltinamajam pareikštą kaltinimą.
Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
A. L. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir paaiškino, kad sėdo už jam priklausančio automobilio vairo neblaivus. Jam bandant užvestą automobilį išvairuoti iš griovio, atvyko policijos pareigūnai. Kad A. L. vairavo automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės, o būtent 3,03 promilės etilo alkoholio, patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir liudytojų A. P., S. R., D. Š., A. M. parodymai, toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9960/2017(01), kurioje konstatuota, kad A. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 3,03 promilės etilo alkoholio. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus girtumo būsenos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisiamajame posėdyje kaltinamojo motina I. L. ir pats kaltinamasis A. L. pateikė rašytinius prašymus perduoti kaltinamąjį motinos atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis ir jo gynėja, tiek ir laiduotoja savo prašymus palaikė.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas nustato BK 40 straipsnis. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina ir tai, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Kaip matyti iš bylos duomenų A. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. L. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus (iš jų ir už vairavimą esant neblaiviam). Paskutinis jo administracinis nusižengimas padarytas po nusikaltimo padarymo, t. y. 2018 m. birželio 1 d. A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad miegojo viešoje vietoje, būdamas neblaivus (ANK 484 str. 2 d.). Nurodytos aplinkybės, vertinant jas padaryto nusikaltimo kontekste, duoda pagrindą išvadai, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, nebuvo atsitiktinis, neapdairus kaltinamojo elgesys, priešingai, tai patvirtina sistemingą asmens teisės normų ignoravimą. Toks elgesys kelia didelį pavojų kelių eismo dalyvių saugumui. Kaltinamojo motina teigė, kad tikisi sūnui padaryti teigiamą įtaką, jog pastarasis laikytųsi visuomenėje priimtų elgesio normų ir nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Vis dėlto, teismo šie argumentai neįtikina. A. L. yra sulaukęs 34 m. amžiaus, dirbantis, auginantis vaiką, susiformavęs, kaip asmenybė. Bendraujant su kaltinamuoju, jokių požymių, patvirtinančių jo nebrandumą, nesugebėjimą be autoritetą turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, nėra. Gi taikant BK 40 straipsnio nuostatas, tikslinga apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, tačiau teisme apklausus laiduotoją I. L. kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, ar motina gali vertinti sūnaus elgesį kritiškai ir daryti jam teigiamą įtaką. Iš motinos paaiškinimų teisme matyti, jog ji bando pateisinti sūnų, teigdama, jog nederamą sūnaus elgesį sąlygoja jo draugai, netinkamas marčios elgesys, be to, mano, kad A. L. neturi problemų dėl alkoholio, nors pripažino žinanti, kad sūnus ne kartą baustas už tai, jog būdamas neblaivus viešoje vietoje įžeidė žmonių orumą ir visuomeninę dorovę, baustas už tai, kad perdavė transporto priemonę vairuoti kitam neblaiviam vairuotojui, vairavo būdamas neblaivus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. L., kaip motinos, daroma įtaka nesustabdė kaltinamojo tiek nuo sistemingo administracinių pažeidimų, tiek nusikalstamos veikos darymo. Aptartų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju netaikytinas, nes nusikaltimą ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog A. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam netaikytinos BPK 40 straipsnio nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę A. L., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padarytos esant tiesioginei tyčiai. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, turintis mažametį vaiką, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. L. baudą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jų vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aptartas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir daro išvadą, kad skirtina bausmė mažesnė už numatytos bausmės vidurkį.
Į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (nuo 2017-09-26, 14.40 val., iki 2017-09-27, 14.13 val.). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. A. L. nusikalstamą veiką padarė, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta, A. L., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jo kraujyje nustata 3,03 promilės etilo alkoholio). Asmuo padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, vertintina ir tai, kad asmuo ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 84-87), taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 85). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jis padarė šiurkštų su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusį nusikaltimą, bei įvertinus tai, jog jis jau baustas už vairavimą esant neblaiviam, be to, nors teisiamas pirmą kartą, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka (iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad asmuo turi akivaizdžių problemų dėl alkoholio vartojimo), jam skirtinas vidutinis įstatyme numatyto termino, uždraudžiančio naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones – terminas. Teismo vertinimu, atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L., įvykio metu būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 3,03 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Pažymoje iš VĮ „ REGITRA“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam. Vis dėlto iš paties kaltinamojo parodymų ir jo rašytinio paaiškinimo matyti, jog po eismo įvykio automobilis buvo nepataisomai sugadintas, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi priteistina konfiskuotino automobilio vertė – 1540 Eur (b. l. 22).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniai, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. L. (A. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 90 MGL (3 389,40 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, A. L. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-09-26, 14.40 val., iki 2017-09-27, 14.13 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų minimalių gyvenimo lygių (2 MGL) dydžio baudai ir A. L. (A. L.) nustatyti mokėtiną 58 MGL (2184,28 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti terminą baudai sumokėti – du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. L. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dviem metams.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti į valstybės biudžetą iš A. L. konfiskuotino turto vertę – 1 540 eurų.
A. L. (A. L.) paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą, esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.