- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-18
- Bylos Nr.
- I-733-484/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- A. E. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Valdui Falkauskui, atsakovės atstovės atstovei Skirmantei Staveckaitei, atsakovės atstovo atstovei Rimai Stepučinskienei, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos A. E. F. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A.E. F. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės 5 911,57 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių piniginį indėlį, buvusį valstybinio banko statusą turėjusiame Lietuvos Ekonominių ryšių su užsieniu banke, jo verte nacionaline valiuta 2002 m. sausio 30 dienos oficialiu kursu, t.y. 23 646, 28 Lt.
Be to, pareiškėja prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 302 909,47 Lt turtinę žalą- negautų pajamų ( palūkanų) bei 140 000 Lt neturtinę žalą.
A.E. F. skunde nurodė, kad Lietuvos ekonominių ryšių su užsieniu banke Vilniuje 1991-09-11 buvo atidaryta sąskaita Nr. 07062457, į kurią SSRS Injurkolegijos Lietuvos skyrius pervedė 15 814,17 JAV dolerių, kuriuos ji gavo kaip palikimą iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Valstybės naudai 1991-09-14 buvo nurašytas 1221 JAV doleris, po ko jos sąskaitoje liko 10 412,57 JAV dolerio. Pareiškėja skunde pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-03-13 potvarkiu Nr. 253p uždraudė Lietuvos Ekonominių ryšių su užsieniu bankui be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo nuo 1992-03-14 naudoti valiutą, esančią šio banko saugyklose. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-03-05 nutarimą Nr. 140, 1994-03-16 nutarimą Nr. 176, 1996-02-02 nutarimą Nr. 174 per atitinkamus bankus jai buvo išmokėta dalinė kompensacija – 900 JAV dolerių bei 2000 litų, kas to meto kursu sudarė bendrą 1400 JAV dolerių sumą. Pareiškėjos tvirtinimu, 1992-03-12 nutraukus SSRS Vnešekonombanko veiklą, nei Vyriausybė nei Lietuvos bankas nei kita institucija nesprendė jos turtinių teisių ir teisėtų interesų apsaugos problemų. Pareiškėja skundą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Civilinio kodekso 6.892 straipsnio, 6.913 straipsnio, 6.915 straipsnio bei Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo nuostatomis (b.l 2-7).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos finansų ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka ir atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus Lietuvos valstybė prisiėmė įsipareigojimą nustatyta tvarka mokėti kompensacijas indėlininkams, turėjusiems valiutinių indėlių buvusios TSRS ekonominių ryšių su užsieniu banko Lietuvos skyriuje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdydama Lietuvos valstybės įsipareigojimus, 1993, 1994, 196 ir 2004 metais priėmė nutarimus, kurių pagrindu iš Lietuvos valstybės biudžeto bei Vyriausybės rezervo fondo lėšų buvo mokamos kompensacijos indėlininkams, turėjusiems valiutinių indėlių buvusios TSRS ekonominių ryšių su užsieniu banko Lietuvos skyriuje. Finansų ministerijos turimais duomenimis, A.E. F. priklausančio valiutinio indėlio likutis (atėmus išmokėtas kompensacijas) yra 5 811,57 JAV dolerio. Finansų ministerijos tvirtinimu, pareiškėja praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjos skunde nurodytos negautos pajamos yra tikėtinos, pareiškėja nepateikė įrodymų patvirtinančių galimybes gauti pajamas, t.y. skunde nurodyto dydžio palūkanas. Be to, Finansų ministerija atsiliepime pažymi, kad Finansų ministerija 2003-01-15 raštu atsakė pareiškėjai į pastarosios paklausimus. Todėl mano, kad pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Be to, Finansų ministerija atsiliepime pažymi, kad Finansų ministerija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Ministro, Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos veiklos ( b.l. 38-40).
Lietuvos bankas su pareiškėjos skundu taip pat nesutinka ir atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-04-02 nutarimu Nr. 223 „Dėl gyventojų valiutinių indėlių apsaugos“ nustatė, kad likviduojamas Lietuvos ekonominių ryšių su užsieniu bankas turi iki 1992-05-01 pervesti į Lietuvos banką fizinių asmenų indėlių likučius ir atidaryti šiems asmenims sąskaitas. Šio nutarimo 2 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų indėliai, pervesti į Lietuvos banką, garantuojami Lietuvos Respublikos valiutos fondais ( biudžetu ). Atsiliepime pažymima, kad likviduojamas Lietuvos ekonominių ryšių su užsieniu bankas reikalavimo iki 1992-05-01 pervesti į Lietuvos banką fizinių asmenų indėlių likučius ir atidaryti šiems asmenims sąskaitas neįvykdė. Lietuvos banko tvirtinimu, Lietuvos bankas neperėmė Vniešekonombanko įsipareigojimų bei skolų, o atsakovės atstovo nuomone, Vniešekonombanko skolos grąžinimo klausias gali būti išspręstas tik tarpvalstybinių derybų metu ( b.l. 69-73 ).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ir vidaus administravimo srityje.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio ir reikalavimo pareikšto Lietuvos valstybei, pareiškėja siekia susigrąžinti valiutinį indėlį laikytą buvusiame TSRS ekonominių ryšių su užsieniu banko Lietuvos skyriuje. Banko ar kitos kredito įstaigos ir indėlininko, turinčio sąskaitą , į kurią įdėtas indėlis, santykiai reguliuojami Civilinio kodekso normomis. Turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėja taip pat kildina iš nepagrįstai pareiškėjos nuomone nusavintos ir negrąžinamos jos indėlio dalies, t.y. netinkamos prievolės vykdymo. Tokio pobūdžio ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais. Nuo byloje susiklosčiusių aplinkybių, susijusių su banko sąskaitos sutartimi, banko prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos vėliau pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą (1999-03-30 įstatymo Nr.VIII-1116 redakcija, įsigaliojusio nuo 1999-04-14) prisiėmė vykdyti Lietuvos valstybė, vertinimo, priklausys viešojo administravimo subjektų veiksmų ir sprendimų teisėtumo įvertinimas. Todėl teismui kyla abejonės, jog šis ginčas gali būti kilęs iš civilinių teisinių santykių, t.y. nėra išimtinai administracinio teisinio pobūdžio ir yra susijęs su tolimesniu civilinio teisinio ginčo išsprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnis ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105-106 straipsniais,
nutarė:
Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu ištirti ar byla pagal pareiškėjos A. E. F. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teisminga bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui.