- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-28
- Bylos Nr.
- N-575-1475-09
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimo K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 16 d. nutarimu K. G. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį, ir skyrė administracinę nuobaudą – 10 000 Lt baudą.
Teismas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) septyniems darbuotojams už 2007 m. gruodžio mėn. skyrė išmokėjimui su darbo santykiais susijusias išmokas – 4700 Lt – kurios nėra apskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, t.y. 2008-01-16 įmonės darbuotojams dalis atlyginimo buvo skirta išmokėjimui neįtraukiant į oficialiai patvirtintus atlyginimų mokėjimo žiniaraščius. Bendrovės direktorė K. G., skirdama dalį darbo užmokesčio ir neįtraukdama į oficialiai patvirtintus atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, pažeidė 2001-11-03 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 str. nuostatas ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas, taip padarydama ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Teismas pažymėjo, kad K. G. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) padangų perdirbimo padalinyje dirbantiems darbininkams mokamas darbo užmokestis darbo sutartyse numatytomis sąlygomis: mokama minimali mėnesinė alga ir priedai. Priedai mokami už darbą naktį ir viršvalandžius pagal Darbo kodekso 193 str. pusantro valandinio tarifinio atlygio, švenčių dienomis pagal Darbo kodekso 194 str. dvigubą valandinį atlygį. Be šių priedų bendrovė moka darbuotojams premijas (priedus) už atliktą darbą. Kadangi metinių rezultatų suvedimas užtruko ilgiau nei mėnesį, todėl premijos sumoje 28996,65 Lt už 2007 m. gruodžio mėn. buvo sumokėtos sausio mėnesį. Darbininkai nepatenkinti grasino streikuoti, todėl sausio mėnesį buvo išleistas įsakymas, surašytas žiniaraštis ir perduotas V. S., kad A. P. išmokėtų premijas. Vėliau sužinojo, kad M. G. šiuos pinigus pasiėmė ir nunešė į mokesčių inspekciją. Teigia, kad „juodų“ pinigų jų įmonėje negali būti, nes akcininkai to neleistų. Teismas tokiais K. G. paaiškinimais nesivadovavo, nes administracinėje byloje yra priskaičiuoto už gruodžio mėnesį atlyginimo informacinio lapelio nuorašai bei 2007 metų gruodžio ir 2008 metų sausio mėnesio priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio žiniaraščių nuorašai, kuriuose matyti ir priskaičiuotų priemokų dydis (b. l. 23 - 26).
Liudytoja L. G. teismui parodė, kad pagal viršininko nurodymą atliko tyrimą UAB (duomenys neskelbtini), išėmė apyvartos žiniaraštį Nr.2720, iš kurio matyti, kad 2008-01-17 direktorė K. G. gavo 6606,35 Lt ir A. N. – 1000 Lt, kaip atsiskaitytini asmenys. Pagal apyvartos žiniaraštį, sąskaitos numeris 256, už šią sumą direktorė su įmone atsiskaitė, bet konkrečiau kur tie pinigai panaudoti, nenustatyta. Iš darbo užmokesčio žiniaraščio už 2007 m. gruodžio mėnesį matyti, kiek priskaičiuota, ir kokios sumos sumokėtos darbuotojams į asmenines sąskaitas.
Liudytojas M. G. teismui parodė, kad šioje įmonėje dirba nuo 2004 m. lapkričio mėnesio darbininku, dirbdavo po 12 valandų per dieną, atlyginimas būdavo minimalus ir „vokelis“. Už 2007 m. gruodžio mėnesį jam į kortelę pervedė 270 Lt algos, 2007-01-17 brigadininkas A. P. atsinešė pinigus ir lapelį (b.l. 14). Ranka juodu tušinuku buvo nurodyta suma, kurią turėjo gauti sąraše nurodyti asmenys. Tuos turėtus pinigus jis nunešė į Valstybinę mokesčių inspekciją, bet inspekcijoje pinigų nepaėmė. Dėl lapelyje nurodytų sumų irgi buvo kilęs konfliktas, įmonė planavo mažinti etatus, todėl, jo nuomone, mažino algas, taip galvodami, kad darbininkai patys išeis iš darbo. 2008-01-18 jis išėjo iš darbo, jam nepervedė tų pinigų, kurie nurodyti įsakyme.
Liudytojas R. P. teismui parodė, kad jokių pinigų, be parašo jis nėra gavęs. Buvo tik vienas toks įvykis, kai jiems dirbant, pamainos meistras A. P. atsinešė pinigus su lapeliu rankose. Lapelis buvo išspausdintas kompiuteriu ir buvo prierašai ranka. Kiek už 2007 m. gruodžio mėnesį priskaičiavo algos, jis neatsimena. Dėl ko buvo konfliktas tarp viršininkų ir darbininkų, jis nežino.
Liudytojas A. P. teismui parodė, kad jis įmonėje dirba pamainos meistru. Darbininkai buvo užėję pas valdžią, teiravosi kodėl sumažėjo atlyginimas. Po kurio laiko jam paskambino direktorė K. G. ir pranešė, kad darbininkai gaus papildomą išmoką grynais pinigais. 2008-01-17 d. jam V. S. padavė įmautę su pinigais, lapeliu ir lapu su darbuotojų pavardėmis ir vieta parašams. Pamatęs tuos pinigus, M. G. pasakė, kad tai juodi pinigai, juos iš jo paėmė ir nuėjo į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Liudytojas V. S. teismui parodė, kad įmonėje dirba gamybos vadovu. 2008-01-17 d. direktorė padavė skaidrią įmautę su žiniaraščiu ir liepė nunešti A. P., ką jis ir padarė. Kitą rytą A. P. jam pasakė, kad M. G. su pinigais nuėjo į mokesčių inspekciją.
Liudytojas S. Č. teismui parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) elektriku, darbas yra po 12 valandų, keturias dienas dirba, po to keturios išeiginės ir vėl darbas. 2008 metų sausio mėnesį girdėjo, kad turėjo mokėti grynais pinigais, matė popieriaus lapelį, kad jam priklauso 465 litai, bet šių pinigų negavo, nes M. G. juos nunešė į mokesčių inspekciją. Šiais liudytojo parodymus teismas nesivadovavo nes yra tos nuomonės, kad pastarasis vengia duoti parodymus prieš direktorę. Teismas vadovaujasi byloje esančiu paaiškinimu, kuriame nurodė, kad 465 litus gavo iš brigadininko A. P., už gautus pinigus niekur nepasirašė (b. l. 7).
Liudytojas A. M. parodė, kad tik girdėjo, jog M. G. pasiėmė skirtus mokėjimui 4700 litų ir nunešė į mokesčių inspekciją. Teismas šiais parodymais nesivadovavo, nes mano, kad liudytojas vengia duoti parodymus prieš UAB (duomenys neskelbtini) direktorę. Teismas vadovavosi tyrimo metu duotu paaiškinimu, kuriame nurodė, kad sausio mėnesį gavo 465 litus iš brigadininko A. P., gavęs pinigus niekur nepasirašė. Paaiškinime nurodė, kad paaiškinimą surašė pats savo ranka (b. l. 6).
Liudytoja I. P. teismui parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininke. Įmonėje nėra neapskaitytų pinigų ar „vokelių“. Atlyginimai UAB (duomenys neskelbtini) mokami ir į sąskaitas, ir grynais, nes nėra privaloma darbuotojams atlyginimus būtinai mokėti tik pervedant į sąskaitas. 2008 m. sausio 16 d. atsirado tokia problema, kad vėlavo atlyginimai ir darbuotojai pradėjo grasinti streiku, kad neateis į darbą kitą dieną. Kadangi buvo darbo pabaiga, t.y. apie 16 val., tai atspaudė žiniaraštį ir išmokėjo darbuotojams atlyginimus. Atlyginimus turėjo išmokėti kasininkė, tačiau su darbuotojais atsiskaitė direktorė, kuri taip pat turi tokią teisę. Nors valstybinė mokesčių inspekcija sakė, jog UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sąskaitose pinigų, tačiau tuo momentu, kai reikėjo atsiskaityti su darbuotojais, įmonės sąskaitoje pinigų nebuvo. Tą dieną iš banko „Nord LB“ buvo pervesti pinigai į „Hansabankas“, pervedimas trunka vieną dieną, tai tą dieną, kai reikėjo darbuotojams mokėti atlyginimus, pervesti pinigai sąskaitoje „Hansabanke“ jau buvo matyti, tačiau jų išimti ir daryti pavedimo nebuvo galima. Kasininkė minėtą dieną jau buvo išėjusi į namus, nes nežinojo, jog bus mokami atlyginimai. Darbo užmokesčio sumokėjimas vėlavo vieną dieną. Direktorė sausio 14 d. buvo pasiėmusi pinigų ūkio reikalams tvarkyti, nes yra pastatyti objektai, reikia tvarkyti sutartis ir t.t. Kadangi žiniaraščiai buvo rašomi, bet pinigai grynais nebuvo mokami, o buvo pervesti per banką, tai vėliau žiniaraštis buvo anuliuojamas. Kai VMI atėjo tikrinti įmonės veiklos, tai šis žiniaraštis jau buvo anuliuotas. Direktorei atidavė atlyginimų žiniaraštį, kuriame buvo nurodyta, kam išmokėti pinigus, t.y. asmenų pavardės ir sumos bei pagalbinė lentelė, kuri reikalinga savikontrolei – kad būtų matyti ir parodant darbuotojams, kiek jie gavo atlyginimo ir kad atlyginimai išmokėti buvo gruodžio mėnesį ir du kartus sausio mėnesį. Pinigai gruodžio mėnesį buvo pervesti į sąskaitas sausio 16 d., o kam trūko – sausio 17 d. Direktorei iš įmonės paėmus pinigus, ji turi už juos atsiskaityti – atnešti dokumentus, kurie pridedami prie apskaitos, o jei direktorė pinigų neišleidžia, tuomet pinigai būna grąžinami įmonei. Šiuo atveju direktorė įmonei dar nėra atsiskaičiusi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų - liudytojų parodymais, daiktų paėmimo protokolu, UAB (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraščiais, sąskaitų išrašais, Šiaulių apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad darbininkams darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį.
II.
K. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis prielaidomis. Mano, kad teismas be pagrindo nevertino liudytojų S. Č. ir A. M. parodymų, nepagrįstai didelę reikšmę suteikdamas liudytojo M. G. parodymams. K. G. manymu, teismas pažeidė jos teises atsisakydamas pakartotinai iškviesti liudytojus, tarp jų ir M. G. Nei daiktų paėmimo protokolas, nei UAB (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraščiai nepatvirtina, kad M. G. paimti pinigai – neapskaityti.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VMI atsiliepime į K. G. skundą prašo jį atmesti motyvuojant tuo, jog pažeidimas pilnai įrodytas byloje surinktais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje (1999 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. VIII-1486 redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) buvo nustatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N62-301/2008).
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad K. G. „skyrė išmokėjimui su darbo santykiais susijusias išmokas“. Byloje yra duomenų, kad pinigai nebuvo išmokėti (M. M. ir R. P. teigė, jog pinigai nebuvo išmokėti, A. P. padėjo ant stalo, M. G. juos paėmė ir išsinešė - b. l. 39 - 40, M. G. taip pat nurodė, jog pinigai nebuvo išmokėti - b.l. 70). Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį yra numatyta už „darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą“. Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas (ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytas teisės pažeidimas) nėra trunkamasis teisės pažeidimas, ši veika yra baigta realiai išmokėjus tokį darbo užmokestį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N146-246/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-924/2008 ir kt.). Pasikėsinimo, kaip pažeidimo darymo stadijos, ir atsakomybės už tai ATPK nenumato.
Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylai yra reikšminga, kada ir kas išmokėjo darbuotojams darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, o ne skyrė pinigus išmokėjimui. Tokios aplinkybės ir turi būti nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole. Tai yra būtina ir dėl to, kad byloje reikia nustatyti, ar nėra praleisti terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje. Kadangi tai byloje nėra padaryta, todėl 2008-02-15 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas vertintinas kaip esantis su esminiais trūkumais, kliudančiais nagrinėti bylą teisme.
ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyvia veika, t. y. su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimu arba tyčiniu darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimu. Pastarieji aktai protokole neįvardinti, o vietoj jų yra minimi kiti teisės aktai, dėl ko nėra aišku, ar šios veikos padarymu yra kaltinama K. G.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, teismas savo iniciatyva jų ištaisyti negali, todėl byla grąžinama institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (žr. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3–802–2007).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutartis neskundžiama.