- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-1197-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35071-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Tikroji turto kaina“, Estijos įmonė „Bigbank“
- Kategorijos
- 3.4.2.6.1Nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka nemokumo kriterijų
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3999-925/2022 pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje: uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Tikroji turto kaina“, Estijos įmonė „Bigbank“ AS, veikianti per „Bigbank“ AS filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, antstolis A. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskirti E. G.. Nurodė, kad pareiškėjos skolų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma kreditoriams sudaro 18 342,30 Eur (skola UAB „Julianus Inkaso“ yra 9 139,11 Eur, „Bigbank“ AS filialui – 5 141,30 Eur, UAB „Intrum Lietuva“ – 360,50 Eur, UAB „Gelvora“ – 649,77 Eur, UAB „Tikroji turto kaina“ – 2 400 Eur, antstoliui A. N. – 651,62 Eur), todėl pareiškėja yra nemoki. Pareiškėjos gaunamų pajamų ir turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. birželio mėnesio pradžioje socialiniame tinkle Facebook susipažino su R. Š., kuris ją įkalbėjo įsigyti internetinės reklamos įmonės (duomenys neskelbtini) franšizės paketą (duomenys neskelbtini) už 10 000 Eur. Pareiškėja tokios sumos neturėjo, todėl, tikėdamasi, kad verslas klostysis sėkmingai, pinigų pasiskolino iš kredito įstaigų. Pareiškėja 2019 m. birželio 21 d. atliko 10 000 Eur pavedimą į R. Š. įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Jokių rašytinių sutarčių pareiškėja su R. Š. sudariusi nebuvo, pagrindinis rašytinis įrodymas dėl franšizės paketo įsigijimo yra sąskaita faktūra bei mokėjimo pavedimas.
3. Pareiškėja, R. Š. ir Užimtumo tarnyba 2019 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė trišalę sutartį, pagal kurią, pareiškėjai pabaigus Užimtumo tarnybos organizuojamą kompiuterio vartojimo pagrindų mokymo programą, R. Š. įsipareigojo ją įdarbinti. R. Š. 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškėją įdarbino (duomenys neskelbtini), tačiau atlyginimo tinkamai nemokėjo. Pareiškėjai pradėjus reikalauti darbo užmokesčio, R. Š. ją 2020 m. sausio mėnesį atleido iš darbo. Pareiškėja prarado ir investuotus pinigus, ir žadėtą darbą (pajamų šaltinį). Dėl apgavystės pareiškėja kreipėsi į policiją, tačiau policijoje jai paaiškino, kad įrodyti nusikalstamą veiką ir apgaulę neįmanoma.
4. Pareiškėja buvo sudariusi vartojimo kredito sutartis su „Bigbank“ AS Lietuvos filialu, UAB „Mokilizingas“, kuri reikalavimą į pareiškėjos skolas perleido UAB „Julianus Inkaso“, UAB „IPF Digital Lietuva“, kuri reikalavimo teisę į pareiškėjos skolą perleido UAB „Gelvora“. Pareiškėja su UAB „SB lizingas“ 2019 m. vasario 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią įsigijo sau ir sūnui mobiliuosius telefonus. Reikalavimo teisę pagal šią sutartį pradinė kreditorė perleido UAB „Intrum Lietuva“. Pareiškėja dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą kreipėsi teisinės pagalbos į teisinių paslaugų įmonę UAB „Tikroji turto kaina“, kuriai už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti per metus 3 000 Eur. Šiuo metu pareiškėjos skola UAB „Tikroji turto kaina“ sudaro 2 400 Eur.
5. Pareiškėja neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, įmonės akcijų, ji nėra juridinių asmenų dalyvė, banko sąskaitoje turimų lėšų likutis yra 3,68 Eur. Pareiškėja dirba padavėja (duomenys neskelbtini), gauna 660 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį. Pareiškėjai per mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 375 Eur suma (140 Eur maistui ir gėrimams, 30 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur sveikatos priežiūrai, 30 Eur higienos priemonėms, 115 Eur būsto išlaidoms, 30 Eur transporto išlaidoms, 10 Eur telefono ir interneto išlaidoms).
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo, Estijos įmonė „Bigbank“ AS, veikianti per „Bigbank“ AS filialą, nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad skolą iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio kreditorei išieško antstolis. Šiuo metu pareiškėjos skola sudaro 3 740,37 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų. Skolos likučio sumažėjimas rodo aktyvų skolos išieškojimo procesą. Taigi skolininkė yra moki, gali dengti susidariusį įsiskolinimą, todėl fizinio asmens bankroto iškėlimas prieštarautų sąžiningam skolos išmokėjimui. Kadangi skolininkė gali mokėti skolą, likusi skolos suma negali būti nurašoma fizinio asmens bankroto procese. Po antstolio išskaitų, pareiškėjai yra pervedama iš viso apie 380 Eur atlyginimo. Būtinoms išlaidoms tenkinti pareiškėja nurodo bendrą 375 Eur sumą. Taigi gaunamo darbo užmokesčio pakanka pareiškėjos poreikiams tenkinti, o likusi pinigų suma gali būti skiriama skolos grąžinimui. Pareiškėja, dirbdama ir gaudama pajamas, nedėjo pastangų mokėti skolų, vengė vykdyti pareigas, todėl sutartis buvo nutraukta ir susidarė įsiskolinimas.
7. Suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ su pareiškėjos pareiškimu sutiko.
8. Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ pareiškimo tenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
9. Suinteresuotas asmuo UAB „Tikroji turto kaina“ prašymui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo neprieštaravo, sutiko, kad pareiškimo tenkinimo klausimas būtų sprendžiamas teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai D. S..
11. Teismas nustatė, kad kreditoriais pareiškėja nurodo UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Tikroji turto kaina“, „Bigbank“ AS, UAB „Gelvora“, antstolį A. N., kuriems pradelstų įsiskolinimų suma sudaro 18 342,30 Eur. Pareiškėjos pradelsti įsiskolinimai viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį (MMA dydis pareiškėjos pareiškimo pateikimo teismui metu (2021 m. gruodžio 31 d.) buvo 642 Eur, todėl 25 MMA sudarė 16 050 Eur). Pareiškėja neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, jos banko sąskaitoje pinigų likutis – 3,68 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), gauna 660 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį.
12. Pareiškėjos nemokumą iš esmės sąlygojo su R. Š. 2019 m. birželio mėnesį sudarytas sandoris dėl franšizės paketo (duomenys neskelbtini) įsigijimo už 10 000 Eur sumą, kurią pareiškėja sumokėjo iš skolintų pinigų, paėmusi vartojimo kreditus. Nors pareiškėja nurodė, kad dėl šio sandorio sudarymo ji buvo apgauta ir dėl to kreipėsi į policiją, tačiau jokių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Pareiškėja realiai iš R. Š. jokio produkto negavo, taip pat nepateikė ir jokių įrodymų, kad būtų ėmusi aktyvių veiksmų ir siekusi su R. Š. sudarytą sandorį nuginčyti civilinio proceso tvarka (kaip sudarytą dėl suklydimo, apgaulės ar pan.), kad galėtų atgauti tokio sandorio pagrindu nepagrįstai sumokėtas lėšas ir jas panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Pareiškėja pagal pateiktą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) turėjo gauti 1 605,83 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį. Pareiškėjos teigimu, darbo užmokestis jai nebuvo tinkamai mokamas, tačiau pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kokių priemonių ji ėmėsi jai priklausančiam darbo užmokesčiui išieškoti.
13. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Pareiškėjai nepateikus jokių įrodymų, kad ji ėmėsi kokių nors veiksmų jos investuotiems pinigams (10 000 Eur) atgauti, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog ji būtų dėjusi aktyvias pastangas savo finansinei padėčiai pagerinti. Be to, pareiškėja nurodė, kad jau jos finansinei padėčiai esant sunkiai, ji kreipėsi mokamos teisinės pagalbos į teisinių paslaugų įmonę, kuriai už teisinę pagalbą įsipareigojo sumokėti tokiu atveju didelę sumą – 3 000 Eur. Pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, kodėl ji nepasinaudojo galimybe kreiptis nemokamos teisinės pagalbos. Pareiškėja įsipareigojo sumokėti didelę sumą, kuri iš esmės ir įtakojo tai, kad pareiškėjos bendri finansiniai įsipareigojimai pasiekė nemokumo būseną (18 342,30 Eur – 3000 Eur = 15 342,30 Eur). Taigi pareiškėjos sudarytas sandoris dėl mokamų teisinių paslaugų teikimo turėjo esminės įtakos jos mokumui.
14. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėja nesiekė gerinti savo finansinės būklės, bet, priešingai, sąmoningai leido susiklostyti tokiai situacijai, kai skoliniai įsipareigojimai pasiekė nemokumo būseną, tikėdamasi, kad netenkinti kreditoriai reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nedėjo pakankamų pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to tapo nemoki, todėl atsisakė pareiškėjai iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Pareiškėja D. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nesiėmė veiksmų į (duomenys neskelbtini) frančizės paketo įsigijimą investuotai 10 000 Eur sumai atgauti. Šios sumos atgauti nėra galimybių, nes (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nuo 2019 m. nevykdo, jokio turto neturi. Teismas, nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylas turi būti aktyvus, tačiau prieš priimdamas skundžiamą nutartį, nepareikalavo iš pareiškėjos pateikti papildomų įrodymų dėl pareiškėjos veiksmų, siekiant atgauti 10 000 Eur investuotą sumą. Dėl to pareiškėja kartu su atskiruoju skundu teikia duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį.
15.2. Teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėja galėjo pasinaudoti nemokamos teisinės pagalbos paslaugomis. Pareiškėjai pagal jos turtinę padėtį nemokama teisinė pagalba, rengiant pareiškimą ir renkant visą medžiagą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, nepriklauso. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo rengimas užėmė daug laiko. Dėl to 3 000 Eur suma yra pakankama, atsižvelgiant į pareiškėjos turtinę padėtį. Be to, pareiškimas bankroto bylai kelti buvo parengtas ir pateiktas teismui, pareiškėjai nesumokėjus minėtos sumos. Pareiškimas atitiko visus FABĮ reikalavimus, byla buvo paskirta nagrinėti teisme.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotasis asmuo Estijos įmonė „Bigbank“ AS, veikianti per „Bigbank“ AS filialą, atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nėra galimybių susigrąžinti 10 000 Eur skolą iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja duomenų apie įmonės sąskaitas, debitorius, įplaukas ir išlaidas nepateikė, todėl negalima pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) negali vykdyti finansinių įsipareigojimų. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. nevykdo veiklos, tačiau pareiškime teigė, kad dirbti šioje įmonėje pradėjo 2019 m. Taigi jau tuo metu pareiškėja galėjo ir turėjo žinoti apie įmonės finansines galimybes. Pareiškėja nurodė, kad nebuvo sudariusi jokios sutarties dėl franšizės paketo įsigijimo. Pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo, inicijuoti juridinio asmens bankroto bylą, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų skolos atgavimui. Dėl to pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą bankroto byla jai negali būti keliama.
16.2. Pareiškėja nurodė, kad 3 000 Eur sumos už teisines paslaugas dar nėra sumokėjusi. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, visi mokėjimo terminai privalo būti suėję. Pareiškėjos dar nesumokėta 3 000 Eur suma už teisines paslaugas negali būti įtraukta į fizinio asmens bankroto bylą, nes šiam mokėjimui dar nėra suėjęs mokėjimo terminas, yra tik išrašyta PVM sąskaita faktūra. Pareiškėja savo nemokumą įrodinėja kreditorių pažymomis, kurios yra išduotos 2020 m. – 2021 m. Taigi skolos sumos galėjo pasikeisti, todėl turi būti pateikta aktuali informacija apie susidariusias skolas.
16.3. Pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodoma, kad pareiškėjos skola kreditorei „Bigbank“ AS yra 5 081,76 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau iš tikrųjų šiuo metu pareiškėjos skola „Bigbank“ AS sudaro tik 3 740,37 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų. Skolos sumažėjimas patvirtina, kad skola yra išieškoma, taigi pareiškėja yra moki, geba dengti susidariusį įsiskolinimą. Dėl to fizinio asmens bankroto iškėlimas prieštarautų sąžiningam skolos mokėjimui. Be to, pareiškėjos finansinių įsipareigojimų kreditoriams suma yra ne 18 342,30 Eur, o 17 000,91 Eur. Iš nurodytos sumos atėmus 3 000 Eur teisinių paslaugų suteikimo sumą, bendri pareiškėjos turimi finansiniai įsipareigojimas neviršys FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto 25 MMA dydžio. Dėl to fizinio asmens bankroto byla pareiškėjai negali būti keliama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja, siekdama sumokėti 10 000 Eur (duomenys neskelbtini) už franšizės paketą (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2019 m. sudarė vartojimo kredito sutartis su kreditorėmis „Bigbank“ AS Lietuvos filialu, UAB „Mokilizingas“ ir UAB „IPF Digital Lietuva“. Taip pat pareiškėja su UAB „SB lizingas“ 2019 m. vasario 8 d. buvo sudariusi vartojimo kredito sutartį, pagal kurią įsigijo du mobiliuosius telefonus. Pareiškėja dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą kreipėsi teisinės pagalbos į teisinių paslaugų įmonę UAB „Tikroji turto kaina“, kuriai už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti per metus 3 000 Eur. Pareiškėja visos sumos nustatytu laiku nesumokėjo, todėl 2021 m. gegužės 4 d. įsipareigojo UAB „Tikroji turto kaina“ sumokėti likusią 2 500 Eur skolą iki 2021 m. lapkričio 1 d., tačiau pareiškimo pateikimo metu jos skola sudarė 2 400 Eur.
19. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėja neatitinka FABĮ 1 straipsnio 1 punkto sąžiningo asmens sąvokos, nes ji nesiėmė jokių veiksmų nei nesumokėtam darbo užmokesčiui iš (duomenys neskelbtini), nei investuotiems pinigams atgauti, taip pat nepasinaudojo galimybe kreiptis nemokamos teisinės pagalbos, o įsipareigojo teisinių paslaugų įmonei sumokėti 3 000 Eur sumą, kuri iš esmės ir nulėmė pareiškėjos nemokumo būseną. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nesiekė gerinti savo finansinės būklės, bet, priešingai, sąmoningai leido susiklostyti tokiai situacijai, kai skoliniai įsipareigojimai pasiekė nemokumo būseną, tikėdamasi, kad netenkinti kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti.
20. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė viešųjų registrų duomenis apie (duomenys neskelbtini) turimą turtą, skolas bei Juridinių asmenų registrui teikiamus duomenis, nurodydama, kad jie atskleidžia priežastis, dėl kurių pareiškėja nebandė išsiieškoti iš šios įmonės nesumokėto darbo užmokesčio ir 10 000 Eur investuotų lėšų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos fizinio asmens bankroto bylai iškelti reikšmingos aplinkybės ir būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus.
21. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
23. Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas). Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
24. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).
25. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai).
26. Skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas).
27. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad didžiąją pareiškėjos skolos dalį sudaro jos įsipareigojimai kreditoriams pagal vartojimo kredito sutartis. Šios sutartys buvo sudarytos 2019 m., pareiškėjai siekiant įsigyti iš (duomenys neskelbtini) franšizės paketą (duomenys neskelbtini) už 10 000 Eur. Pareiškėja šiuos pinigus sumokėjo, taip pat pagal 2019 m. lapkričio 19 d. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ji buvo priimta į projektų vadovės pareigas už 1 605,83 Eur darbo užmokestį, nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį iki 2020 m. vasario 20 d. Pareiškėja paaiškino, kad jai nebuvo tinkamai mokamas darbo užmokestis, o pradėjus reikalauti jai priklausančios algos, ji 2020 m. sausio mėnesį buvo atleista iš darbo.
28. Byloje nėra pateikta duomenų, kiek iš viso darbo užmokesčio pareiškėjai buvo sumokėjusi (duomenys neskelbtini) ir kokio dydžio darbo užmokesčio dalis buvo nesumokėta, taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie atleidimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytus pagrindus. Taigi iš turimų duomenų negalima nustatyti, kokio dydžio darbo užmokesčio pareiškėja galėtų reikalauti iš buvusio darbdavio, ir, ar ši nesumokėto darbo užmokesčio suma sumažintų bendrą pareiškėjos skolos dydį iki tokios sumos, kad išnyktų FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas (pradelstų įsiskolinimų viršijimas 25 MMA) bankroto bylai kelti. Taip pat iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjos paaiškinimų negalima daryti kategoriškų išvadų apie jos teisines galimybes reikalauti grąžinti iš (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur sumos ar jos dalies. Pripažintina, kad dėl šių klausimą pareiškėja turėjo kreiptis teisinės pagalbos.
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja su UAB „Tikroji turto kaina“ 2020 m. gegužės 4 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurios 4 straipsnį įsipareigojo sumokėti už teisines paslaugas 3 000 Eur per vienerius metus (el.b., failas 1, l. 139). Tačiau 2020 m. gegužės 14 d. pareiškėja taip pat sudarė teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį su advokato A. S. kontora (el.b., failas 1, l. 9). Būtent advokatas A. S. 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė teismui pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Duomenų apie mokestį advokatui pagal šią sutartį byloje nėra, taip pat teismas neturi duomenų, kokio pobūdžio teisines paslaugas pareiškėjai teikė UAB „Tikroji turto kaina“.
30. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad pagal jos turtinę padėtį nemokama teisinė pagalba jai nepriklauso. Pagal VSDFV pateiktą informaciją apie pareiškėjos valstybinį socialinį draudimą jos pajamos 2019 m. sudarė 8 394,98 Eur per metus, 2020 m. – 8 554,07 Eur, 2021 m. – 8 620,15 Eur (el.b., failas – 1, l. 52-57). Pagal pateiktas pajamų mokesčio deklaracijas 2019 m. pareiškėjos visa gautų pajamų suma sudarė 6 235,05 Eur, 2020 m. – 6 457,96 Eur (el.b., failas – 1, l. 56-61).
31. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 Dėl asmenų (šeimos) turto ir asmens pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo nuostatas asmeniui, kurio pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį, kuris 2020 m. sudarė 4 710,04 Eur per metus, teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, o asmeniui, kurio pajamos atitinka antrąjį pajamų lygį, kuris 2020 m. sudarė 7 065,00 Eur per metus, valstybė garantuoja ir apmoka 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
32. Pripažintina, kad pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad pagal 2019 m. ir 2020 m. jos gautas pajamas jai nebūtų suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tačiau pagal pareiškėjos pateiktų pajamų mokesčio deklaracijų duomenis ji būtų galėjusi gauti iš dalies (50 proc.) valstybės kompensuojamą teisinę pagalbą. Tuo tarpu pagal VSDFV pateiktoje informacijoje nurodytas pareiškėjos gautas pajamas jai nebūtų skiriama jokia valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pareiškėja nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad ji būtų bandžiusi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri būtų pateikusi sprendimą dėl galimos pareiškėjai skirti teisinės pagalbos apimties.
33. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie pareiškėjos išsilavinimą, jos darbo iki 2019 m. patirtį, kurie atskleistų pareiškėjos galimybes įvertinti jos 2019 m. sudaryto sandorio dėl franšizės (duomenys neskelbtini) įsigijimo rizikingumo, taip pat pasirinkti geriausią jos interesų gynimo būdą bei jai tinkamiausią, atsižvelgiant į jos padėtį, teisines paslaugas galintį suteikti asmenį bei tinkamai įvertinti savo pajamas dėl pretendavimo į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Dėl to nėra pagrindų konstatuoti subjektyvųjį pareiškėjos nesąžiningumą.
34. Iš aptartų byloje esančių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl teisinių paslaugų į UAB „Tikroji turto kaina“, sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad pareiškėja bandytų slėpti savo turtą ar kitaip bandytų išvengti skolų kreditoriams mokėjimo. Byloje esantys duomenys atskleidžia, kad iš pareiškėjos darbo užmokesčio yra periodiškai išieškoma skola kreditoriui „Bigbank“ AS filialui.
35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai D. S. perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.