Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-30 · Civilinė byla Nr. 2S-2340-221/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
2S-2340-221/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14262-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
A. Č.
Civilinė byla Nr. 2S-2340-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14262-2014-2
Procesinio dokumento kategorijos:(S)106.8.1; 122.4; 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18531-151/2014 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. Č. dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovą A. Č. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti inspekcijos 2014 m. kovo 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-113, t. y. nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevencijos tikslu, atlikti nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0610-7853, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), konservavimo darbus, įskaitant statybvietės aptvėrimą, įspėjamųjų ženklų pastatymą, atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti atsakovui A. Č. 50 Lt baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną.

Nurodė, kad ieškovė 2013 m. lapkričio 18 d. gavo Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados 2013 m. lapkričio 13 d. raštą ,,Dėl apleisto pastato“, kuriuo inspekcija buvo informuota apie apleistą, apgriuvusį, tinkamai neprižiūrimą atsakovui nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 10 d. atsakovui buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo iš atsakovo pareikalauta iki 2014 m. balandžio 18 d. atlikti pradėto statyti namo konservavimo darbus. Pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, atsakovas jo neįvykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

Teismo nuomone, ieškovė kelia ne savarankišką reikalavimą, o tik papildomai teismo pagalba siekia priversti atsakovą įvykdyti 2014 m. kovo 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-113. Teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai surašė atsakovui privalomąjį nurodymą, kuris turėjo būti įvykdytas iki 2014 m. balandžio 18 d. Privalomame nurodyme ieškovė atsakovui išaiškino jo nevykdymo pasekmes, t. y. nurodė, kad bus taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos ATPK 189¹ straipsnyje. Ieškovė nesinaudodama jai suteikta teise bausti atsakovą už privalomojo nurodymo nevykdymą, pakartotinai kreipiasi į teismą dėl jų įpareigojimo įvykdymo, tačiau teismas nėra institucija, kuri turėtų užtikrinti ieškovės priimtų sprendimų vykdymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-18531-151/2014 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, todėl turėtų būti panaikinta. Apeliantės nuomone, priimdamas ieškinį, teismas privalo savo nuožiūra išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teismas galėtų atsisakyti priimti ieškinį, kai jis pagal CPK 1 ir 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, o ne ieškinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nuostatos numato teismo kompetenciją sprendimu įpareigoti atsakovą įvykdyti inspekcijos privalomąjį nurodymą tokiu atveju, jei yra nustatyta viena iš minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų ir teisės aktų pažeidimui pašalinti yra suėjęs inspekcijos nustatytas terminas. Teismo išvada, kad inspekcijos reikalavimas nėra savarankiškas reikalavimas, o tik papildoma priemonė teismo pagalba priversti atsakovą įvykdyti inspekcijos privalomąjį nurodymą, yra nepagrįsta ir nėra teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Apeliantės nuomone, administracinio teisės pažeidimo tyrimas, nagrinėjimas ir administracinės atsakomybės nustatymas negali būti tapatinamas su reikalavimu pašalinti dėl šio pažeidimo atsiradusius padarinius, įvykdant privalomąjį nurodymą. Apeliantė kreipėsi į teismą ne dėl administracinės nuobaudos skyrimo, o dėl teisės aktų pažeidimų pašalinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis suponuoja, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas tiesiogiai susijęs su viena iš procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidų – ieškinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, asmuo turi procesinę teisę pareikšti ieškinį teisme, jeigu ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, kita vertus, jeigu ieškinys teisme nenagrinėtinas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Taigi CPK 5 straipsnis įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės priskirtinumą teismo kompetencijai, jeigu konkretūs įstatymai nenumato tam tikros rūšies ginčų, kurie nėra priskiriami teismų kompetencijai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas tiesiogiai yra susijęs su viena iš procesinės teisės kreiptis į teismą teigiamų prielaidų – ieškinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog priskirtinumo teismo kompetencijai prielaida pripažintina egzistuojančia tik tada, kai ginčas nagrinėtinas būtent civilinio proceso tvarka, nes priskirtinumas teismo kompetencijai suprantamas ne tik kaip nustatymas, kokia institucija turėtų nagrinėti ginčą, bet ir kaip nurodymas, kokio proceso tvarka turi būti nagrinėjama konkreti byla, neatsižvelgiant į tai, ar turi pareiškėjas pagrindą kreiptis su tokiu reikalavimu. Taigi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu byla neturi būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukiama remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, tiek tais atvejais, kai byla priskirtina nagrinėti ne teismui, o kitai institucijai, tiek tais atvejais, kai ji iš principo priskirtina teismo kompetencijai, tačiau turi būti nagrinėjama ne civilinio proceso tvarka, o kita savarankiška proceso forma teisme (administracine ar baudžiamąja tvarka).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. lapkričio 18 d. gavusi Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados 2013 m. lapkričio 13 d. raštą ,,Dėl apleisto pastato“, 2014 m. kovo 10 d. atsakovui surašė privalomąjį nurodymą, pareikalaujant iš atsakovo iki 2014 m. balandžio 18 d. atlikti pradėto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), konservavimo darbus. Pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, ieškovė patikrino, ar nurodymas yra tinkamai įvykdytas. 2014 m. gegužės 15 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu inspekcija nustatė, kad atsakovas nurodymo neįvykdė.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 ir 5 punktų nuostatų pagrindu, inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą, kuri be kita ko apima statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą bei privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų pažeidimų, inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, inspekcija patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas; jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą inspekcija kreipiasi į teismą. Minėtos Priežiūros įstatymo nuostatos numato teismo kompetenciją sprendimu įpareigoti atsakovą įvykdyti inspekcijos privalomąjį nurodymą tokiu atveju, jei yra nustatyta viena iš Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų ir teisės aktų pažeidimui pašalinti yra suėjęs inspekcijos nustatytas terminas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog inspekcijos reikalavimas ieškinyje nėra savarankiškas reikalavimas, o tik papildoma priemonė teismo pagalba priversti atsakovą įvykdyti inspekcijos privalomąjį nurodymą, yra nepagrįsta. Įvertinus ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi iš inspekcijos yra atimta objektyvi galimybė užsitikrinti teismui teikto ieškinio reikalavimo realų įvykdymą, tokiu būdu apginant įstatymų saugomus interesus, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje paliko apeliantę be potencialios galimybės užsitikrinti ieškinio reikalavimų vykdymą Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad inspekcija, nesinaudodama jai suteikta teise administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka bausti atsakovą už privalomojo nurodymo nevykdymą pakartotinai kreipiasi į teismą dėl jo įpareigojimo įvykdymo. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo tyrimas, nagrinėjimas ir administracinės atsakomybės nustatymas negali būti tapatinamas su reikalavimu pašalinti dėl šio pažeidimo atsiradusius padarinius, įvykdant privalomąjį nurodymą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl administracinės nuobaudos skyrimo, o dėl teisės aktų pažeidimų pašalinimo, t. y. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, įpareigojant jį vykdyti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti ieškinį, tokiu būdu iš esmės apribodamas ieškovės teisę kreiptis į teismą, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis naikintina ir ieškinio dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Lozoraitytė