Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. J. ir A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis G. P., AB SEB bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo gauti pareiškėjų M. J. ir A. J. skundai dėl antstolio veiksmų, kuriais prašoma panaikinti 1) 2013-09-13 antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 19-S-6313; 2) 2013-08-13 patvarkymus dėl lėšų arešto Nr. 19-S-6310 ir 19-S-6312; 3) 2013-08-13 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 6308. Nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą pagal 2012-12-10 Klaipėdos m. apylinkės teismo išduotą vykd. dokumentą Nr. 2-6146-897/2012 dėl išieškojimo iš skolininkų M. J. ir A. J.. 2013-08-13 antstolis priėmė patvarkymą Nr. 19-S-6313 dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš skolininko M. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Nurodytas patvarkymas įteiktas 2013-08-16. Pasak pareiškėjo, nurodytas patvarkymas yra neteisėtas, kadangi pažeidžia CK 4.193 str. nuostatas. Pažymėjo, jog skoliniai įsipareigojimai buvo užtikrinti bankui nekilnojamųjų daiktų hipoteka: 1) buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2) buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; 3) 1/22 dalies negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; 4) 1/68 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nurodė, kad antstolis pardavė iš varžytinių butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau kiti įkeisti daiktai, iš kurių išieškojimą vykdo antstolė B. T., dar nėra parduoti varžytinėse. Pasak pareiškėjo, neatlikus visų įkeistų daiktų pardavimo, antstolis nepagrįstai pradėjo išieškojimą iš darbo užmokesčio.

Taip pat pareiškėjai nurodė, jog antstolis 2013-08-13 patvarkymais Nr. 19-S-6310 ir 19-S-6312 areštavo A. J. lėšas bei nurodė jas pervesti į antstolio sąskaitą. Šie patvarkymai priimti pažeidžiant CK 4.193 str. nuostatas, nes kiti bankui įkeisti daiktai dar nėra parduoti. Pasak pareiškėjos, antstolis, nenustatęs, kad įkeisto turto nepakanka, neturėjo teisės vykdyti išieškojimo iš kito skolininko turto.

Antstolis G. P. 2013-09-12 patvarkymais Nr. 19-S-7149 ir Nr. 19-S-7148 atsisakė tenkinti pareiškėjų skundus. 2013-09-12 patvarkyme Nr. 19-S-7149 nurodė, kad vykdo 2012-12-10 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartį Nr. 2-6146-897/2012 dėl 1.132.925,68 Lt ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininkų M. J. ir A. J. už skolą parduodant iš varžytinių įkeistą turtą – butą, Justiniškių g. 63-24, Vilniuje. Pažymėjo, jog nurodytas turtas 2013-07-10 varžytinėse buvo parduotas už 135.961,00 Lt, skolos likutis šiai dienai sudaro 1.032.954,51 Lt. Nurodė, kad teismo nutartis buvo įvykdyta tik iš dalies, todėl siekiant užtikrinti banko reikalavimus, antstolis tęsė priverstinius vykdymo veiksmus ir nusprendė likusią įsipareigojimo dalį išieškoti iš kito skolininko turto – darbo užmokesčio. Pažymėjo, jog jam yra žinoma, kad antstolė B. T. vykdo 2012-06-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartį dėl skolos išieškojimo iš skolininkų išieškotojo – banko naudai ir yra paskelbusi antrąsias varžytines įkeisto turto – buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pasak antstolio, net pardavus šį turtą, gautų piniginių lėšų neužteks skolai padengti. Antstolis 2013-09-12 patvarkyme Nr. 19-S-7148 nurodė, kad 2012-12-10 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartis buvo įvykdyta tik iš dalies, todėl 2013-08-13 patvarkymais Nr. 19-S-6310 ir 19-S-6312 areštavo A. J. priklausančias pinigines lėšas.

Pareiškimas, remiantis CPK 593 str. 3 d., išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundai tenkintini iš dalies.

Vykdomosios bylos Nr. 19/13/208 duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo 2012-12-10 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartį Nr. 2-6146-897/2012 dėl 1.132.925,68 Lt skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininkų M. J. ir A. J. išieškotojo AB SEB banko naudai (v.b.l. 93, 115-116). Nurodyta nutartimi teismas nutarė už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą – butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2013-07-30 antstolis priėmė Turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriame nurodė, jog 2013-07-10 buvo parduotas varžytinėse butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 135.961,00 Lt (v.b.l. 31). 2013-08-13 patvarkymu Nr. 19-S-6310 antstolis areštavo A. J. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ (v.b.l. 17). 2013-08-13 patvarkymu Nr. 19-S-6312 antstolis areštavo A. J. sąskaitą, esančią AB SEB banke (v.b.l. 13). Taip pat antstolis 2013-08-13 priėmė patvarkymą Nr. 19-S-6313 dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš skolininko M. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA (v.b.l. 5).

Esminis civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 str.).

Pažymėtina, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 str. įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Taigi, antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Iš bylos duomenų matyti, kad įkeistas turtas, dėl kurio buvo priimta 2012-12-10 hipotekos teisėjo nutartis, jau yra parduotas iš varžytynių. Pardavus butą, esantį(duomenys neskelbtini), Vilniuje, kreditoriaus AB SEB banko reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies. Tačiau liko kitas įkeistas skolininkų turtas bankui - butas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; 1/22 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; 1/68 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (v.b.l. 100-110). CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, 1 dalyje nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Šią tvarką reglamentuoja CPK 664 str., kuris apibrėžia išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. CPK 664 str. 1 d. nurodyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, jog antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Pažymėtina, jog vykdymo procesą reglamentuojančios normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tuo tarpu antstolis 2013-09-12 patvarkymuose, kuriais atsisakė tenkinti pareiškėjų skundus, nurodė, jog siekdamas užtikrinti banko reikalavimus, tęsė priverstinius vykdymo veiksmus ir nukreipė išieškojimą iš skolininkų darbo užmokesčio ir piniginių lėšų. Pažymėtina, jog antstolis patvarkymuose nurodė, jog jam yra žinoma, kad antstolė B. T. vykdo 2012-06-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartį dėl skolos išieškojimo iš skolininkų išieškotojo naudai ir yra paskelbusi antrąsias varžytines įkeisto turto – buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tai patvirtina ir 2013-08-09 antstolės B. T. raštas apie įvyksiančias įkeisto turto varžytines (v.b.l. 3).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (LAT 2010-11-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-364/2010). Be to, išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo: kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą.

Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Nagrinėjamojoje byloje įkaito davėjai yra fiziniai asmenys, todėl yra taikomas CPK 664 straipsnis, reglamentuojantis išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, o būtent šio straipsnio 1 dalis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog antstolis pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus iš skolininkų neįkeisto turto, o būtent: iš darbo užmokesčio ir piniginių lėšų. Taigi darytina išvada, jog antstolis pažeidė CK 4.193 str. ir CPK 664 str. nuostatas. Nors antstolis nurodė, jog net pardavus kitą skolininkų įkeistą turtą, gautų piniginių lėšų neužteks skolai padengti, tai nesudaro pagrindo pradėti priverstinius išieškojimo veiksmus nebaigus išieškojimo iš įkeisto turto.

Pažymėtina, jog antstolis vykdymo procese turi pareigą atsižvelgti ne tik į išieškotojo, bet ir į skolininkų teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad antstolis nebaigęs išieškojimo iš įkeisto turto pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus iš skolininkų neįkeisto turto, darytina išvada, jog antstolis veikė išimtinai tik išieškotojo interesais. Pažymėtina, jog antstolis, disponuodamas duomenimis apie skolininkų turtinę padėtį, įkeistą jų turtą, aktyviai tęsė vykdymo procedūras iš neįkeisto turto, ignoruodamas skolininkų interesus. CK 1.137 str. 2 d. reikalauja iš asmenų, vykdančių pareigas, laikytis įstatymų, protingumo ir teisingumo principų bei veikti sąžiningai. Tuo tarpu antstolis neatsižvelgė į šias įstatymo nuostatas ir pažeidė pareigą laikytis vykdymo procedūrą reglamentuojančių imperatyvių įstatymo nuostatų, taip išimtinai veikdamas tik išieškotojo interesais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolio 2013-09-13 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. 19-S-6313, 2013-08-13 patvarkymai dėl lėšų arešto Nr. 19-S-6310 ir 19-S-6312 vykdomojoje byloje Nr. 0019/13/00208 naikintini kaip neteisėti.

Pareiškėja A. J. prašė panaikinti 2013-08-13 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 6308. Nurodyto patvarkymo nei antstolis, nei skolininkė teismui nepateikė, be to, pareiškėja nenurodė šio patvarkymo neteisėtumo ar nepagrįstumo aplinkybių (CPK 178 str.). Dėl nurodytų aplinkybių nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti nurodytą patvarkymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 513 str., 290 ir 291 str., teismas

nutarė:

pareiškėjų M. J. ir A. J. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio G. P. 2013-09-13 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 19-S-6313 vykdomojoje byloje Nr. 0019/13/00208.

Panaikinti antstolio G. P. 2013-08-13 patvarkymus dėl lėšų arešto Nr. 19-S-6310 ir 19-S-6312 vykdomojoje byloje Nr. 0019/13/00208.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.