- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 2-223-241/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- "Infoverslas" Indebt
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties, priimtos byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Infoverslas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ius Positivum“ pareiškimą dėl pareikštų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Infoverslas“ bankroto byloje ir baudos R. V. skyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovei UAB „Infoverslas“ iškelta bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ius Positivum“.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtino E. Š. 8 043,92 Eur ir V. V. 1 227,32 Eur pirmos eilės kreditorinius reikalavimus; Valstybinės mokesčių inspekcijos 296,28 Eur antros eilės kreditorinį reikalavimą; UAB „Indebt“ 508,14 Eur trečios eilės kreditorinį reikalavimą; atsisakė priimti R. V. pirmos ir trečios eilės kreditorinius reikalavimus; atsisakė priimti Z. V. pirmos eilės kreditorinius reikalavimus; pašalino Z. V. iš bylos nagrinėjimo, į kurią buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų; atsisakė priimti Ellora 4522899 Ltd trečios eilės kreditorinį reikalavimą; atmetė bankroto administratoriaus prašymą dėl baudos R. V. skyrimo; atmetė E. Š. prašymą dėl baudos Z. V., R. V. ir V. V. skyrimo; atmetė Z. V., R. V. ir V. V. prašymą dėl baudos bankroto administratoriui skyrimo.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės BUAB „Infoverslas“ bankroto administratoriaus, suinteresuotų asmenų Ellora 4522899 Ltd, Z. V. bei R. V. atskiruosius skundus, 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį.
V. V. 2015 m. rugsėjo 30 d. padavė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, kuriuo prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo kitos sudėties teismui bei teismo iniciatyva pakeisti atsakovės BUAB „Infoverslas“ bankroto administratorių UAB „Ius Pozitivum“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties ir grąžino jai skundą. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties teisėtumo klausimas yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi. V. V. nenurodžius, kad jos apeliacijos objektas yra nukreiptas į jos kreditorinio reikalavimo klausimą, teismas atsisakė priimti skundą ir termino trūkumams pašalinti nenustatė, nurodęs, kad pareiškėja aiškiai pasirinko savo teisių gynybos būdą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo išspręsti V. V. atskirajame skunde keliami klausimai dėl termino atnaujinimo, išaiškinant, jog nėra pagrindo termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimui; taip pat nurodyta, kad V. V., esant patvirtintam jos kreditoriniam reikalavimui, atskirąjį skundą galėtų paduoti tik dėl savo kreditorinio reikalavimo ar dėl kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti, bet ne dėl pirmiau aptartų kreditorių nepatvirtintų reikalavimų. Nustatęs šias aplinkybes, teismas atsisakė priimti V. V. atskirąjį skundą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties teisėtumo klausimas negali būti išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1726-178/2015, nes pastarojoje byloje nebuvo nagrinėjamas jos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties. Tokiu būdu šiurkščiai pažeistos jos procesinės teisės į apeliaciją. Teismas išreiškė išankstinę nuomonę dėl jos atskirojo skundo argumentų, kurių teismas negalėjo nagrinėti ir nenagrinėjo, nes jos atskirasis skundas nebuvo priimtas.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2015m. rugsėjo 29 d. nutarties išaiškinimas, kad ji, esant patvirtintam jos kreditoriniam reikalavimui, atskirąjį skundą galėtų paduoti tik dėl savo kreditorinio reikalavimo ar dėl kitų kreditorinių reikalavimų, atmestinas, nes teismo draudimas jai teikti atskiruosius skundus dėl kitų asmenų kreditorinių reikalavimų pažeistų jos teises, nes jų patvirtinimas ar nepatvirtinimas tiesiogiai įtakotų jos, kaip atsakovės kreditorės teises, balsų skaičių ir tikimybę tikėtis kreditorinių reikalavimų įvykdymo.
3. Atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties pasisakyta dėl administratoriaus veiksmų ir direktorės R. V. veiksmų priimant–perduodant UAB „Infoverslas“ dokumentus, neteisingo patvirtinto jos kreditorinio reikalavimo dydžio.
4. Po skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties priėmimo paaiškėjo nauja svarbi teismo nustatyta aplinkybė – įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2S-1903-431/2015, nustatyta, kad buvusi UAB „Infoverslas“ direktorė R. V. perdavė bankroto administratoriui UAB „Ius Positivum“ visus UAB „Infoverslas“ dokumentus ir pateikė visus reikiamus paaiškinimus dėl administratoriaus nurodytų tariamai neperduotų dokumentų, todėl atsirado teismo nustatyti pagrindai dėl V. V., R. V., Z. V. ir Ellora 4522899 Ltd reikalavimų teikimo terminų atnaujinimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties nuostatos neteko teisinio ir faktinio pagrindų, todėl turi būti vertinamos iš naujo.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi UAB „Infoverslas“ bankroto byloje patvirtino E. Š. 8 043,92 Eur ir V. V. 1 227,32 Eur pirmos eilės kreditorinius reikalavimus; Valstybinės mokesčių inspekcijos 296,28 Eur antros eilės kreditorinį reikalavimą; UAB „Indebt“ 508,14 Eur trečios eilės kreditorinį reikalavimą; atsisakė priimti R. V. pirmos ir trečios eilės kreditorinius reikalavimus; atsisakė priimti Z. V. pirmos eilės kreditorinius reikalavimus; pašalino Z. V. iš bylos nagrinėjimo, į kurią buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų; atsisakė priimti Ellora 4522899 Ltd trečios eilės kreditorinį reikalavimą; atmetė bankroto administratoriaus prašymą dėl baudos R. V. skyrimo; atmetė E. Š. prašymą dėl baudos Z. V., R. V. ir V. V. skyrimo; atmetė Z. V., R. V. ir V. V. prašymą dėl baudos bankroto administratoriui skyrimo.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės BUAB „Inforverslas“ administratoriaus, suinteresuotų asmenų Ellora 4522899 Ltd, Z. V. bei R. V. atskiruosius skundus, 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį iš dalies pakeitė; be kitų pakeitimų – panaikino nutarties dalį, kuria patvirtintas V. V. 1 227,32 Eur kreditorinis reikalavimas, ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė priimti tvirtinti V. V. kreditorinį reikalavimą.
CPK 279 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo įsiteisėjimas nuo jo priėmimo dienos reglamentuotas ir CPK 331 straipsnio 6 dalyje. Nagrinėjamu atveju iš dalies pakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 29 d., Lietuvos apeliaciniam teismui patikrinus šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties V. V. padavė teismui 2015 m. rugsėjo 30 d. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Taigi apeliacijos objektas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas ar nutartis. Įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas ar nutartis negali būti skundžiami apeliacine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismui 2015 m. rugsėjo 29 d. išnagrinėjus atsakovės BUAB „Infoverslas“ bankroto administratoriaus ir suinteresuotų asmenų Ellora 4522899 Ltd, Z. V. bei R. V. atskiruosius skundus ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį pakeitus, nepakeista šios nutarties dalis ir jos pakeitimai įsiteisėjo po nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka. CPK nuostatos nenumato pakartotinės apeliacijos dėl apeliacine tvarka patikrintos pirmosios instancijos teismo nutarties. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas V. V. 1 227,32 Eur pirmos eilės kreditorinis reikalavimas, apeliacinės instancijos teismo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – V. V. kreditorinį reikalavimą atsisakyta priimti.
Išdėstyti faktiniai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad apeliantė atskirąjį skundą padavė dėl apeliacine tvarka peržiūrėtos ir įsiteisėjusios nutarties, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. spalio 2 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties. Nagrinėjamo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.
Apeliantės teiginiai apie naujai paaiškėjusias aplinkybes neturi įtakos sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties įsiteisėjimo faktą bei negali lemti atskirojo skundo dėl apeliacine tvarka peržiūrėtos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą.