Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-03 · Civilinė byla Nr. 2S-379-773/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-28Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-02-03Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-29Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-03
Bylos Nr.
2S-379-773/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18034-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Pareiškėjas
L. G.
Suinteresuotas asmuo
R. G., SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-379-773/2016,Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18034-2015-4,Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo R. G., SEB bankas, AB.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja L. G. 2015 m. spalio 12 d. skundu kreipėsi į antstolę S. V., prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, skirti pakartotinę ekspertizę vertei nustatyti ir leisti pareiškėjai L. G. pasirinkti nekilnojamojo turto vertintoją. Nurodė, kad nesutinka su UAB „Inreal“ ekspertizės akte nurodyta turto, esančio (duomenys neskelbtini), verte. Antstolė S. V. 2015 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos L. G. 2015 m. spalio 12 d. skundo netenkino ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismui. Pareiškėja L. G. 2015 m. spalio 12 d. skunde taip pat prašė sustabdyti turto, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjos L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėja L. G. neįrodė savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, o aplinkybė, jog teismui yra pateiktas skundas dėl antstolės veiksmų nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja L. G. per nustatytą terminą neskundė pakartotinės ekspertizės išvadų, nesirūpino tolimesne vykdomosios bylos eiga, nesiėmė aktyvių veiksmų savo interesų gynimui, prašymą dėl vykdymo veiksmų stabdymo pateikė tik tuomet, kai antstolė paskelbė pareiškėjai priklausančio turto varžytynes. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šioje proceso stadijoje, apsunkintų proceso ekonomiškumo ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimą, nes pradinė varžytynių kaina yra ženkliai didesnė nei įsiskolinimas SEB bankas, AB.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja L. G. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį. Nurodė, kad ji nebuvo pateikusi teismui prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeidžiami šalių interesų pusiausvyros bei proporcingumo principai, be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kreditoriaus SEB bankas, AB interesai ir toliau būtų apsaugoti įkeistu turtu. Pareiškėjos L. G. teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog ji nesiėmė aktyvių veiksmų gindama savo teises. Pažymėjo, kad antstolė jos 2015 m. spalio 12 d. skundą išnagrinėjo pažeidusi CPK 510 straipsnyje numatytą terminą. Pasak apeliantės, antstolė nevertino pareiškėjos L. G. skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su parduodamo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymu. Nurodė, kad nesutinka su nustatyta jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kaina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė S. V. prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu, o apeliacinį procesą nutraukti. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-522-555/2015 sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjai L. G. priklausančio turto, esančio

(duomenys neskelbtini), pardavimo iki bus priimta sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams R. G. ir L. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Antstolės teigimu, šiuo metu yra sustabdyti visi su turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu susiję veiksmai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo SEB bankas, AB, atstovaujamas advokato A. M., prašo atskirąjį skundą atmesti. Pažymėjo, kad ginčo turto pardavimo veiksmai jau yra sustabdyti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-522-555/2015. Taip pat nurodė argumentus išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos L. G. skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos L. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti jai priklausančio turto pardavimo varžytynes, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 straipsnio 8 dalis). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Rungimosi bei proceso šalių lygiateisiškumo principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 17 straipsnis, 178 straipsnis). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1066-464/2015 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėja L. G., nesutikdama su antstolės S. V. 2015 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu, pateikė antstolei skundą (skundas antstolės kontoroje gautas 2015 m. spalio 16 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė S. V. 2015 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos L. G. 2015 m. spalio 12 d. skundo netenkino ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismui. Nustatyta ir tai, kad pareiškėja L. G. nurodytame skunde taip pat prašė sustabdyti turto, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjos L. G. prašymą dėl jai priklausančio turto varžytynių sustabdymo atmetė. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja L. G. teikdama 2015 m. spalio 12 d. skundą dėl antstolio veiksmų ir siekdama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto pardavimą iš varžytynių, vieną skundo egzempliorių turėjo pateikti Kauno apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pareiškėja L. G. nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo tvarkos, tačiau pirmosios instancijos teismas iš antstolės S. V. gavęs pareiškėjos skundą, kuriame ji prašė stabdyti turto pardavimą iš varžytynių, pagrįstai sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos duomenimis sprendžia, kad pareiškėja L. G. 2015 m. spalio 12 d. skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl turėtų būti sustabdytas turto, esančio (duomenys neskelbtini) , pardavimas iš varžytynių (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-256-555/2016 sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjai L. G. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iki bus priimta sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams R. G. ir L. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu pareiškėjai L. G. priklausančio turto pardavimas iš varžytynių yra sustabdytas nurodytoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ir taip užtikrinama pareiškėjos L. G. turtinių interesų apsauga, todėl pareiškėjai neįrodžius, kodėl šioje civilinėje byloje taip pat būtina taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos L. G. 2015 m. spalio 12 d. skundas šiuo metu yra nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su jai priklausančio turto vertės nustatymu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Mindaugas Šimonis