Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. K. nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2024 m. spalio 5 d. apie 07:50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas klubo „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo rūkykloje, sudavė vieną kartą kumščiu B. B. į pakaušį, tokiu būdu padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio užausio srityje, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 3305/2024 (01) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. pripažino kaltę. Parodė, kad 2024 m. spalio 5 d., šeštadienio rytą, klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)g., stovėjo su draugu rūkykloje, o B. B. stovėjo gretimai. Jį pradėjo įžeidinėti, įvyko lengvas kivirčas, sukilo emocijos ir su dešine ranka trenkė jam į galvą. Po to iš karto išėjo iš klubo ir išvažiavo namo. Ką darė nukentėjusysis, nematė, kadangi jis liko rūkykloje. Asmeniškai nukentėjusiojo nepažinojo, su juo tik turi bendrą draugą. Neginčija, kad padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis pats buvo blaivus, bet mano, kad nukentėjusysis buvo išgėręs. Panašus įvykis buvo ir 2022 m., 2023 m. byla buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi, kad taip padarė, nesulaikydamas emocijų. Tokiose vietose, kur yra neblaivūs žmonės, nebesilanko. Su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą atlygino.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo B. B. sveikatą. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai, parodė, kad įvyko nedidelis kivirčas su nukentėjusiuoju, todėl, sukilus emocijoms, dešine ranka trenkė jam į galvos sritį. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo B. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jam su draugais būnant naktinio klubo rūkomajame, A. K. su draugais prie jų pradėjo „kabinėtis“, prasidėjo žodinis konfliktas, o jam nusprendus išeiti ir einant link išėjimo, A. K. iš nugaros sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, dėl ko krito ir prarado sąmonę. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir pareiškime policijai. Kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina naktinio klubo vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip A. K. priekyje einančiam B. B. dešiniu kumščiu trenkia į galvos sritį, po ko jis nukrenta ant žemės, taip pat kiti teismo ištirti įrodymai – BPC garso įrašo apžiūros protokole, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Nr. G 3305/2024 (01) specialisto išvadoje nurodyta, B. B. nustatytas sužalojimas - poodinė kraujosruva dešinio užausio srityje, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, konstatuota, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Anot specialisto, sužalojimui padaryti užteko vieno trauminio poveikio, neatmetama, kad jis galėjo būti padarytas ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam B. B. į pakaušį, taip padarydamas sužalojimus, kvalifikuojamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis A. K. ir nukentėjusysis B. B. pateikė teismui susitarimą, kuriuo prašo A. K. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti jiems susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu. Susitarime nurodoma, kad A. K. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kaip tai aprašyta kaltinamajam akte, ir dėl to nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą neturinę žalą. B. B. sutinka, kad jam būtų atlyginta neturinė žala 1 500 Eur, nuo likusios neturtinės žalos dydžio reikalavimo atsisako, taip pat pareiškė, kad ateityje nereikalaus žalos atlyginimo iš A. K., kiek tai yra susiję su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama veika. Abu proceso dalyviai pareiškė, kad pasirašant šį susitarimą nukentėjusiojo prašoma žala yra atlyginta.

A. K. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino tiek nukentėjusiajam, tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, kas galėtų sudaryti formalų pagrindą svarstyti BK 38 straipsnio taikymą. Vis dėl, vadovaujantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia aptariamo straipsnio 2 dalies redakcija (BK 38 straipsnio 2 dalies nuostatos laikytinos lengvinančios asmens teisinę padėtį dėl įtvirtinto trumpesnio, trejų metų termino iki naujos veikos padarymo), negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai. A. K. 2023 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nukentėjusiajam ir kaltinimui susitaikius. Šiuo atveju, nėra suėjęs trejų metų terminas nuo minėto teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (2023 m. spalio 4 d.) iki naujos veikos padarymo (2024 m. spalio 5 d.). Nesant BK 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, dėl kitų sąlygų šių nuostatų taikymui teismas nepasisako.

Be kita to, prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nepalaikė ir kaltinamojo gynėjas, prašydamas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti būtent šiuo pagrindu.

BK 37 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021, 2K-285-654/2024).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021, 2K-130-387/2023). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Žinoma, tai neturėtų būti suprantama taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis. Tyčiniai nusikaltimai, kuriais buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, padaryti panaudojant įrankius ir priemones, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus, naudojant intensyvų, taip pat ilgalaikį fizinį smurtą, smurtą naudojant prieš daugiau nei vieną nukentėjusįjį ir panašiomis sąlygomis, neturėtų būti pripažįstami mažareikšmiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023).

Nagrinėjamu atveju, A. K. įvykdė smurtinį nusikaltimą, nukreiptą į vieną labiausiai saugomų įstatymo vertybių – žmogaus sveikatą, veiką padarė veikdamas tyčia. Iš byloje nustatytų aplinkybių, matyti, kad kaltinime nurodytu metu bendrosiose klubo patalpose tarp grupelės asmenų kilo kivirčas, kaip nurodė kaltinamasis bei nukentėjusysis – apsižodžiavimas, B. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė pavadinęs kaltinamąjį kaimiečiu, dėl ko A. K. sureagavo emocionaliai. Vis dėlto, iš aptarto byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusiojo elgesys nebuvo agresyvus, atsukęs nugarą ėjo link išėjimo, tačiau A. K. nueinančiam B. B. kumščiu sudavė smūgį į gyvybiškai svarbų organą – galvą, dėl ko nukentėjusiajam prireikė medikų pagalbos. Nors nukentėjusysis pasakė žodžius, suerzinusius kaltinamąjį, tačiau tai savaime nepagrindžia, kad jis atliko provokuojančius veiksmus, sudarančius prielaidas smurtauti. Bylos duomenimis, kaltinamasis ir nukentėjusysis yra pažįstami, žino vienas apie kitą per bendrą draugą, nėra duomenų apie jokius ankstesnius jų konfliktiškus ar įtemptus santykius. Sutiktina su kaltinamojo gynėjo teiginiais, kad medicininiuose dokumentuose nebuvo fiksuoti ženklesni nukentėjusiajam padaryti sužalojimai (poodinė kraujosruva dešinio užausio srityje), taip pat nėra duomenų apie ilgalaikes ar sunkias smūgio sudavimo pasekmes, vis dėlto, tai veikos pavojingumo nemažina. Kaip minėta, nors suduotas vienas smūgis, jis buvo pakankamai stiprus, nukentėjusysis krito ir, kaip teigia, prarado sąmonę, be to, smūgiuota į gyvybiškai svarbią kūno dalį.

Nėra pagrindo vertinti, kad toks A. K. elgesys buvo neapgalvotas, atsitiktinis. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad susidūrimas su teisėsaugos institucijomis A. K. yra ne pirmas. Jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dar būdamas nepilnametis, vėliau, t. y. 2022 m. nusikalto panašiomis aplinkybėmis, t. y. naktinio klubo bendroje rūkykloje, kilus žodiniam konfliktui, vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į apatinį žandikaulį, dėl ko nesunkiniai sutrikdė jam sveikatą, dėl šios veikos teismas vėlgi atleido kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą pasirenka konfliktą, nesutarimą spręsti neteisėtu elgesiu, be to, jam yra žinomos galimai kilsiančios pasekmes, pasirinkus tokį elgesio variantą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, veikos padarymo motyvus, teismas konstatuoja, jog šioje byloje nėra teisinių sąlygų pripažinti A. K. padarytą nusikaltimą mažareikšmiu ir, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. K. padarė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas, tačiau 2023 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 79-80), administracine tvarka baustas vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, Administracinių nusižengimų registro duomenimis (tikrinimo data 2024 m. lapkričio 26 d. bauda nebuvo sumokėta (b. l. 81), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 82, 126-127). Duomenų apie registravimąsi priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitose nėra.

Kaltinamasis A. K. viso proceso metu pripažino kaltę dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo, davė nuoširdžius paaiškinimus, išreiškė gailestį dėl savo neteisėtų veiksmų, teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo nuoširdumu. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, A. K. dar iki teisiamojo posėdžio atlyginio civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą pagal pareikštą civilinį ieškinį, o teisiamojo posėdžio metu, susitaikydamas su B. B., susitarė ir dėl neturtinės žalos dydžio bei nedelsiant ją atlygino. Taigi pripažintina, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ir tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas įvertina tai, kad kaltinamajam susidūrimas su teisėsaugos institucijomis, kaip minėta, yra ne pirmas. Nors asmuo yra laikomas pirmą kartą padariusiu veiką, baudžiamosios bylos duomenimis, 2023 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numarytą nusikalstamą veiką. Naują nusikaltimą įvykdė vos tik praėjus vienerių metų laikotarpiui, be kita ko, vėlgi panašiomis aplinkybėmis, padarant žalą asmens sveikatai. Įvertintina ir tai, kad A. K. vieną kartą baustas administracine tvarka už savo pobūdžiu nešiurkštaus nusižengimo padarymą, yra dirbantis, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikimas, byloje nėra duomenų, kad jis būtų sukėlęs jam ženklesnes pasekmes. Taigi, įvertinus aptartas tiek kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tiek veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, o vietoje jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kadangi kaltinamasis A. K. pripažino kaltę, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros bei paskiriant minėtą įpareigojimą.

VI. Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis B. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad nusikalstama veika padaryta 5 000 Eur neturtinė žala (b. l. 40). Kaltinamasis bei nukentėjusysis susitarė dėl žalos atlyginimo, B. B. sutiko, kad jam būtų atlyginta 1 500 Eur dydžio neturtinė žala, likusios dalies reikalavimo atsisakė (b. l. 130). Nukentėjusysis posėdžio metu patvirtino, kad sumą, dėl kurios susitarė su kaltinamuoju, jis gavo, taigi žala jam atlyginta. Įvertinus šias aplinkybes, procesas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punktu, 31 straipsnio 1 punktu, 34 straipsnio 1 punktu, prašo priteisti iš kalto asmens atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - ir PSDF) padarytą 96,69 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (b. l. 48-49). Iš kaltinamojo pateiktų duomenų matyti, kad žala yra atlyginta, civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė (b. l. 123, 129). Įvertinus nustatytas aplinkybes, procesas ir dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

VII. Kiti klausimai

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77–78), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Kompaktiniai diskai 2 vnt. (su vaizdo ir garso įrašais bei B. B. kompiuterine tomografija), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

A. K. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

Procesą dėl nukentėjusiojo B. B. bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nutraukti.

Kompaktinius diskus 2 vnt. (su vaizdo ir garso įrašais bei B. B. kompiuterine tomografija), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.