Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas M. D. prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimu, už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams.

Nubaustojo nuomone, pirmos instancijos teismas vienpusiškai išnagrinėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, nesivadovavo protingumo kriterijumi, ir tai lėmė subjektyvų ir labai formalų teismo požiūrį į teismui suteiktą teisę, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulėmė tokio nutarimo priėmimą, kuris negali būti laikomas teisingu. Iš to seka, kad turi būti ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų bei kitų teisės aktų ir tilpti į tam tikras teisės normas. Aptartų nuostatų visuma leidžia teigti, jog teismas pirmenybę suteikė aplinkybei, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kartu nurodydamas, jog pažeidėjas M. D. formaliai, įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas. Iš to seka, kad teismo manymu ATPK 329 straipsnis negali būti taikomas net ir tuo atveju, kai yra visos sąlygos jį taikyti. Priešingu atveju, ko vertas deklaruojamas pažeidusio atsakomybę asmens skatinimas nebenusižengti, laiku sumokėti baudą, taip siekiant teisinės reabilitacijos. Teismas pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu vertino vien tik iš formaliosios pusės, tai yra, kad aplinkybės, jog vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbui ir nuolatinių pajamų gavimui, egzistavo ir M. D. skiriant nuobaudą.

Skunde pažymima, kad ATPK 329 straipsnyje inter alia (be kita ko) nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobauda paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išplaukia, jog nuobaudą paskyrusi institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali sutrumpinti nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą. Taigi būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad formalias ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas M. D. atitinka, tai pripažino ir teismas, o tai reiškia, kad teismas gali priimti būtent pareiškėjo prašomą sprendimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai, kad M. D. dar nėra atleistas iš darbo, tikint, kad jis vis dėlto įgis teisę vairuoti transporto priemonę, yra byloje jau nustatyti faktai, tačiau nieko bendro neturi su pažeidėjo asmenybės vertinimu, taikant ATPK 329 straipsnį. Toks pakartotinis tų pačių aplinkybių (o ne naujų - po pažeidimo padarymo) vertinimas neleidžia daryti išvados, jog toks asmuo neatitinka ATPK 329 straipsnyje nustatytų privalomųjų sąlygų. Šiuo atveju teismas, susiedamas jau nustatytas aplinkybes, kurios jau buvo pažeidimo, už kurį M. D. jau buvo nubaustas, metu, pažeidė ATPK 329 straipsnį, kadangi M. D. neigiamas požiūris į pažeidimą jau buvo nustatytas jo prisipažinimu ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo. Taigi teismas, turėjęs vertinti pareiškėjo elgesį nuobaudos vykdymo metu, to neatliko, o vertino pažeidėjo elgesį pažeidimo padarymo metu, už ką pažeidėjas jau yra nubaustas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Tai reiškia, kad nors byloje esantys duomenys ir tvirtina, jog formalias ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas M. D. atitinka, tačiau tai dar nereiškia, kad teismas privalo priimti būtent M. D. prašomą sprendimą, kadangi ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo klausimas yra teismo teisė, o ne pareiga ir teismas, įvertinęs svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios M. D. atsakomybę ir sudarančios pagrindą pažeidėjui taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra. Tokias skundą nagrinėjančio teismo išvadas pagrindžia tai, kad M. D., be kitų pažeidimų, padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (ATPK 126 str. 4 d.), nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,66 prom. girtumas). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad linkęs neatsakingai elgtis vairuodamas transporto priemonę, nes vienu metu padarė dar tris pažeidimus: keldamas dar didesnį pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pat vairuoto automobilio priekinių durų stiklų šviesos laidumas buvo mažesnis nei leidžiama, bei neturėjo su savimi automobilio registracijos, draudimo ir techninės apžiūros dokumentų. Tai neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, rodo, kad jis nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad M. D. paskirta nuobauda yra adekvati jo padarytam, pažeidimui, o duomenys, charakterizuojantys jo asmenybę, neduoda pagrindo manyti, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.

M. D. nurodytos aplinkybės, kad jis pripažino padarytus pažeidimus, nuoširdžiai gailisi, kad teisė vairuoti reikalinga darbinėje ir šeimyninėje veiklose, teismo nuomone, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti jam skirtą specialiosios teisės atėmimo terminą.

Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad M. D., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, ir pats žinodamas, kad jam būtinas vairuotojo pažymėjimas, pablogino savo ir savo artimųjų padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją M. D. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.