Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-06 · Administracinė byla Nr. eI-2159-189/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
eI-2159-189/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00787-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
O. A., V. K., S. T., S. S., A. K., Y. K., S. Y., N. I., A. H., V. H., S. C.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2159-189/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00787-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.4; 8.6.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. A., V. K., S. T., S. S., A. K., Y. K., S. Y., N. I., A. H., V. H. ir S. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai Ukrainos piliečiai O. A., V. K., S. T., S. S., A. K., Y. K., S. Y., N. I., A. H., V. H. ir S. C. su skundu (I t., b. l. 1–14) kreipėsi į teismą, prašydami:

panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2018-01-12 sprendimą Nr. (15/4-1) 17I-30 ir įpareigoti Migracijos departamentą prašymą dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo A. K. svarstyti iš naujo;panaikinti Migracijos departamento 2018-01-11 sprendimą Nr. (15/4-1) 17I-15 ir įpareigoti Migracijos departamentą prašymą dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo S. S. svarstyti iš naujo;panaikinti Migracijos departamento 2018-01-11 sprendimą Nr. (15/4-1) 17I-14 ir įpareigoti Migracijos departamentą prašymą dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo S. T. svarstyti iš naujo;panaikinti Migracijos departamento 2018-01-11 sprendimą Nr. (15/4-1) 17I-12 ir įpareigoti Migracijos departamentą prašymą dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo S. C. svarstyti iš naujo;panaikinti Migracijos departamento 2018-01-11 sprendimą Nr. (15/4-1) 17I-11 ir įpareigoti Migracijos departamentą prašymą dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo A. H. svarstyti iš naujo;panaikinti Migracijos departamento 2018-01-11 sprendimą Nr. (15/4-1) 17I-31 ir įpareigoti Migracijos departamentą prašymą dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo V. H. svarstyti iš naujo; panaikinti Migracijos departamento 2018-01-12 sprendimą Nr. (15/4-1) 17I-33 ir įpareigoti Migracijos departamentą prašymą dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo N. I. svarstyti iš naujo;panaikinti Migracijos departamento 2018-01-11 sprendimą Nr. (15/4-1) 17I-20 ir įpareigoti Migracijos departamentą prašymą dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo S. Y. svarstyti iš naujo;panaikinti Migracijos departamento 2018-01-11 sprendimą Nr. (15/4-1) 17I-23 ir įpareigoti Migracijos departamentą prašymą dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo Y. K. svarstyti iš naujo;panaikinti Migracijos departamento 2018-01-12 Migracijos departamento sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-19 „Dėl draudimo Ukrainos piliečiui V. K. atvykti į Lietuvos Respubliką“;panaikinti Migracijos departamento 2018-02-02 sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-120 „Dėl draudimo Ukrainos pilietei O. A. atvykti į Lietuvos Respubliką“;iš Migracijos departamento pareiškėjų naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodė, kad tarp Ukrainoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – ir RAB) „Toltek“ ir UAB „Inoverslas“ buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, kuria šalys susitarė, kad RAB „Toltek“ teiks siuvimo, baldų gamybos, suvirinimo ir bet kokias kitas UAB „Inoverslas“ reikalingas paslaugas, o UAB „Inoverslas“ apmokės už suteiktas paslaugas sutartą atlygį. Sutarties įvykdymui kilo būtinybė RAB „Toltek“ darbuotojus komandiruoti į Lietuvą. Todėl RAB „Toltek“ darbuotojai, t. y. pareiškėjai, atvyko į Lietuvą ir pateikė Migracijos departamentui prašymus dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo. Nors visi dokumentai, būtini vizoms gauti, buvo pateikti, atsakovas delsė priimti sprendimus, pažeisdamas Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos apraše, patvirtintame 2004 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-280/V-109 (toliau - Aprašas), nustatytus terminus. Tik paragintas atsakovas priėmė skundžiamus sprendimus atsisakyti išduoti pareiškėjams nacionalines (D) vizas.

Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamais sprendimai, nurodo, kad Migracijos departamentas pažeidė teisės aktais nustatytus terminus sprendimams dėl pateiktų prašymų priimti. Be to, sprendimai yra grindžiami tikrovės neatitinkančia informacija, kurios pagrindu Migracijos departamentas motyvavo atsisakymą pareiškėjams išduoti nacionalines (D) Lietuvos vizas, todėl Migracijos departamento sprendimai neatitinka Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas, nepateikdamas jokių įrodymų, konstatuoja, kad UAB „Inoverslas“ ir UAB „Improva“ vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą, tačiau šie teiginiai neatitinka faktinės tikrovės. Pažymėjo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) duomenys apie UAB „Inoverslas“ patvirtina, kad ši bendrovė vykdo kitą, niekur kitur nepriskirtą verslui būdingų paslaugų veiklą. VĮ Registrų centro išraše nurodyti duomenys apie UAB „Inoverslas“ veiklos pobūdį taip pat nieko nenurodo apie laikinojo įdarbinimo veiklos vykdymą. UAB „Inoverslas“ viešai yra deklaravusi, kad jos veiklos pobūdis yra gamyba. Pats Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose pažymi, kad nei UAB „Inoverslas“, nei UAB „Improva“ nėra registruotos Lietuvos darbo biržos tinklapyje kaip tarpininkavimo, įdarbinat užsieniečius, paslaugas teikiančios įmonės. VĮ Registrų centro išrašas apie UAB „Improva“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduota licencija, bendradarbiavimo sutartys, parengtos mokymo programos patvirtina, kad ši įmonė teikia profesinio mokymo paslaugas.

Nurodo, kad aplinkybė, jog į UAB „Inoverslas“ komandiruoti RAB „Toltek“ darbuotojai pagal UAB „Inoverslas“ sudarytas paslaugų teikimo sutartis galėjo paslaugas teikti pastarosios klientams jų buvimo vietoje, niekaip nepatvirtina, kad UAB „Inoverslas“ verčiasi laikinojo įdarbinimo veikla. Migracijos departamentas savaip interpretuoja tokius sutartinius santykius ir daro nepagrįstą išvadą, neva UAB „Inoverslas“ atlyginama už gaunamus darbuotojus, kai realiai paslaugų teikimo sutarčių pagrindu yra teikiamos gamybinės paslaugos, o ne nuomojami ar kitaip perduodami darbuotojai. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato, jog komandiruoti darbuotojai būtinai turi teikti paslaugas (atlikti darbo funkcijas) pačios bendrovės patalpose. Pareiškėjų nuomone, Migracijos departamentas neteisingai, pernelyg susiaurindamas, interpretuoja sąvoką „atsiunčiamas dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje“. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta, taigi sąvoka „atvykti į įmonę“ tokiu atveju reiškia tik organizacinę priklausomybę priimančiai įmonei, bet jokiu būdu neapriboja atsiųsto darbuotojo konkrečios funkcijos atlikimo vietos būtent vienu adresu.

Pareiškėjai taip pat nurodė, kad RAB „Toltek“ realiai vykdo gamybos veiklą ir su laikinojo įdarbinimo paslaugomis neturi nieko bendra. Tai patvirtina RAB „Toltek“ sutartys su klientais, gamintoją identifikuojantis sertifikatas. Pareiškėjų teigimu, Migracijos departamento teiginius apie jų, kaip komandiruojamų darbuotojų, darbo santykių fiktyvumą paneigia ir jų darbo sutartys su RAB „Toltek“, duomenys apie gautą darbo užmokestį, duomenys apie pareiškėjų specialybę ir papildomai Ukrainoje vykdomus jų apmokymus.

Nurodo, kad Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją grindžia pareiškėjų ir UAB „Inoverslas“ vadovės žodiniais paaiškinimais, kurie niekur neužfiksuoti, todėl negali būti laikomi objektyviais duomenimis, kuriais galėtų būti grindžiamas atsisakymas išduoti vizą. Be to, jei atsakovui kilo neaiškumų dėl pareiškėjų pateiktos informacijos ar dokumentų, jis galėjo prašyti papildomos informacijos, tačiau tai nebuvo padaryta.

Pažymi, kad RAB „Toltek“ ir anksčiau į Lietuvą yra siuntusi komandiruojamus darbuotojus, ir nors dokumentai buvo teikiami tokie patys kaip ir šiuo atveju, visiems pateikusiems prašymus dėl nacionalinių (D) vizų išdavimo darbuotojams vizos buvo išduotos.

Pareiškėjų nuomone, skundžiami sprendimai yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia Migracijos departamento nuomone, kurią paneigia su skundu teikiami rašytiniai įrodymai, skundžiami sprendimai neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Nurodo, kad šiuo atveju egzistavo visos sąlygos, būtinos tam, kad jiems būtų išduotos nacionalinės (D) vizos, todėl Migracijos departamento priimti skundžiami sprendimai yra visiškai nepagrįsti ir todėl naikinti, o pareiškėjų prašymai dėl nacionalinių vizų išdavimo turi būti išnagrinėti iš naujo.

Be to, nurodo, kad skundžiami sprendimai dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos negali būti vertinami sprendimų dėl draudimo pareiškėjams O. A. ir V. K. atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu. Tiek pareiškėja O. A., tiek pareiškėjas V. K. išvyko iš Lietuvos Respublikos tą pačią dieną, kai jų atžvilgiu buvo priimti Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos pareigūno sprendimai, įpareigojantys savanoriškai išvykti į Ukrainą per 7 dienas nuo įteikimo dienos. Pagal administracinio teismo formuojamą praktiką būtent įpareigojimo išvykti nevykdymas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje nepagrįstai buvo pripažintas neteisėtu, kadangi pareiškėjai pateikė tokius prašymus dar jiems galiojant beviziam režimui, siekiant įtvirtinti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir jų buvimas Lietuvos Respublikoje laukiant Migracijos departamento sprendimų dėl vizų išdavimo pagal pateiktus galiojant beviziam režimui prašymus, neturėtų būti vertinamas kaip neteisėtas. Be to, Migracijos departamentas nepagrįstai delsė priimti sprendimus dėl pareiškėjų O. A. ir V. K. prašymų nacionalinėms (D) Lietuvos vizoms išduoti, todėl pareiškėjai buvo priversti laukti ilgiau ir viršyti bevizį leistiną 90 dienų per 180 dienų laikotarpį buvimo Šengeno valstybių teritorijoje laiką.

Šalies argumentai

Pareiškėjų teigimu, kol nėra teisme išspręsti ginčai dėl sprendimų, kurių pagrindu pareiškėjams atsisakyta išduoti vizas, tai šiuo pagrindu nėra pagrindo grįsti sprendimus ir dėl pareiškėjų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Be to, nebuvo įvertintos visos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjų buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo, netinkamai taikomi įstatyme apibrėžti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindai, remiamasi tikrovės neatitinkančia informacija bei nesilaikoma teismų praktikoje suformuluotų išaiškinimų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (III t., b. l. 1–10). Paaiškino, kad, kilus abejonių dėl pareiškėjų komandiravimo į Lietuvos Respubliką sąlygų, t. y. ar dokumentuose, pateiktuose su jų prašymais išduoti nacionalinę vizą, nustatytos darbo sąlygos atitinka teisės aktuose komandiruojamiems darbuotojams nustatytus reikalavimus bei dėl UAB „Inoverslas“ vykdomos veiklos, t. y. ar komandiruojami užsieniečiai atvyksta dirbti į UAB „Inoverslas“, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius (toliau – ir Migracijos skyrius) atliko patikrinimą dėl komandiruojamų užsieniečių darbo šioje įmonėje (apklausė UAB „Inoverslas“ direktorę, nuvyko įmonės registracijos ir veiklos vykdymo adresais, surinko informaciją apie RAB „Toltek“ veiklą ir kt.). Patikrinimo rezultatai ir kita surinkta ir aktuali informacija patvirtino, kad pareiškėjai neatitinka visų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 58 straipsnio 12 punkte nustatytų sąlygų, be to, pareiškėjai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas tyrimas, kurio metu buvo siekiama nustatyti, ar pareiškėjai atitinka vizos išdavimo pagrindą, todėl skunde nurodyti procedūriniai pažeidimai, susiję su prašymų nagrinėjimo trukme, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Nurodo, kad išvados, jog UAB „Inoverslas“ ir UAB „Improva“ vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą, buvo padarytos, įvertinus surinktos informacijos visumą, t. y. tiek valstybės registruose esančią informaciją, tiek pačių pareiškėjų ir UAB „Inoverslas“ pateiktus duomenis, RAB „Toltek“ viešai skelbiamą informaciją, patikrinimų metu gautus duomenis ir kt. Nors pareiškėjai skunde ir nurodo, kad UAB „Inoverslas“ nėra viešai nurodžiusi, kad teikia laikinojo įdarbinimo paslaugas, tačiau tai, jog UAB „Inoverslas“ veiklos rūšis yra laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla, nurodė šios įmonės direktorė, teikdama 2016 m. įmonės finansinę ataskaitą VĮ Registrų centrui. Jokių duomenų, kad UAB „Inoverslas“ veikla būtų susijusi su gamyba, Migracijos departamentas nenustatė, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjai. Priešingai – UAB „Inoverslas“ direktorė nurodė, kad ši įmonė nėra gamybos įmonė, jos veikla – paslaugų teikimas. Kalbėdama apie UAB „Improva“, šios įmonės direktorė nurodė, kad bendrovė užsiima personalo atranka, formaliu ir neformaliu mokymu. Teikdama 2016 m. įmonės finansinę ataskaitą VĮ Registrų centrui, direktorė taip pat nurodė, kad UAB „Improva“ veikla yra įdarbinimo agentūrų veikla. Pasakodama apie UAB „Improva“ veiklą, direktorė taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mokomi tik Lietuvos piliečiai. Ukrainos piliečiai mokosi Ukrainoje, jų lankomumo ar kitų mokymosi ar apskaitos dokumentų pateikti negalėjo. UAB „Improva“ direktorė tik pasirašo sertifikatus apie kvalifikacinius mokymus. UAB „Improva“ dirba tik du žmonės, kas apmoko Ukrainos piliečius ir kaip, ji nežino, už sertifikatus pinigus sumoka Ukrainos įmonė. UAB „Improva“ užsiima personalo atranka, formaliu ir neformaliu mokymu, apmoko suvirintojus ir baldų apmušimo specialistus, tačiau pateikti tai patvirtinančius dokumentus direktorė negalėjo.

Atsakovo teigimu, aplinkybę, jog UAB „Inoverslas“ veikla iš tikrųjų yra laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla, patvirtina ir kiti surinkti duomenys. UAB „Inoverslas“ ir UAB „Improva“ direktorė Migracijos skyriui paaiškino, kad įmonė UAB „Inoverslas“ yra paslaugas teikianti įmonė, gamybos nevykdo. Komandiruoti Ukrainos piliečiai dirba kitų užsakovų patalpose, su kitų užsakovų įrengimais ir medžiagomis. Su kitomis gamybinėmis įmonėmis (užsakovais) yra sudarytos paslaugų teikimo sutartys, gaunamas apmokėjimas už suteiktus darbuotojus. Ukrainos įmonė RAB „Toltek“ teikia įmonei UAB „Inoverslas“ darbuotojus pagal 2016 m. lapkričio 3 d. sutartį, tačiau, ar RAB „Toltek“ yra gamybinė įmonė, ji nežinojo. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pagal minėtą paslaugų teikimo sutartį RAB „Toltek“ įsipareigoja teikti paslaugas UAB „Inoverslas“ (siuvimo darbai, minkštų baldų gamyba, suvirinimo darbai ir bet kokie kiti darbai ar paslaugos, reikalingos UAB „Inoverslas“) veiklai vykdyti, tačiau jokių duomenų, kad UAB „Inoverslas“ užsiimtų gamyba, tyrimo metu nenustatyta. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad RAB „Toltek“ įdarbinti Ukrainos piliečiai (tarp jų ir pareiškėjai) jokių darbo funkcijų UAB „Inoverslas“ neatlieka, jie iš karto yra siunčiami į kitas Lietuvos Respublikoje įregistruotas įmones, kuriose ir dirba. Be to, ir patys pareiškėjai bei kiti komandiruojami ukrainiečiai, teikdami laisvos formos paaiškinimus kartu su prašymais išduoti daugkartines nacionalines vizas, nebuvo nurodę, kad jie yra komandiruojami į UAB „Inoverslas“, priešingai, teigė, kad įsidarbino kitose įmonėse.

Dėl RAB „Toltek“ veiklos atsakovas nurodo, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad minėta bendrovė realiai vykdo gamybos veiklą. Patikrinimo metu buvo patikrinta RAB „Toltek“ interneto tinklapyje teikiama informacija, pagal kurią buvo nustatyta, kad tai įdarbinimo paslaugas Lietuvoje Ukrainos piliečiams teikianti įmonė, kuri garantuoja greitą (per 3 mėn.) įdarbinimą Lietuvos įmonėse, jokių duomenų apie tai, kad RAB „Toltek“ vykdo gamybos veiklą, tinklalapyje nepateikta. Be to, patys pareiškėjai laisvos formos paaiškinimuose nurodė, kad RAB „Toltek“ užsiima ne gamyba, o darbuotojų Ukrainoje paieška. Vien sudarytų darbo sutarčių faktas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjai iš tikrųjų dirbo RAB „Toltek“. Migracijos departamento vertinimu, tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai faktiškai RAB „Toltek“ nedirbo, o darbo sutartys buvo sudarytos tik siekiant atitikti teisės aktų reikalavimus nacionalinei vizai gauti. Pareiškėjai nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

Pažymėjo, kad UAB „Inoverslas“ direktorės A. R. paaiškinimai yra užfiksuoti raštu, prie jų yra A. R. parašas, be to, direktorė pasirašė, kad ji yra įspėta dėl atsakomybės už melagingą pranešimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Migracijos departamento nuomone, nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, jis veikė aktyviai, kreipėsi į kitas institucijas dėl informacijos apie UAB „Inoverslas“ veiklą gavimo bei pareiškėjų atitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams ir neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėjus dėl papildomos informacijos gavimo, nes gautos ir tyrimo metu nustatytos informacijos užteko ginčijamiems sprendimams pagrįsti.

Pažymi, kad ginčijami sprendimai priimti ne tik tuo pagrindu, kad pareiškėjai nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, bet ir tuo pagrindu, kad pareiškėjai, teikdami prašymus dėl vizų išdavimo, pateikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis apie jų darbą Ukrainoje ir Lietuvoje, t. y., kad jie RAB „Toltek“ įsidarbino tik tam, kad galėtų išvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, kad jie neketino dirbti UAB „Inoverslas“, kad UAB „Inoverslas“ teikia prašymus išduoti daugkartines nacionalines vizas dirbti į šią įmonę komandiruojamiems darbuotojams, tačiau UAB „Inoverslas“ iš tikrųjų nevykdo jokios veiklos, susijusios su pareiškėjų nurodytos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimu. Tai, jog pareiškėjai siekė tik formaliai atitikti teisės aktų reikalavimus nacionalinei vizai gauti, kad jie RAB „Toltek“ įsidarbino tik tam, kad galėtų išvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, leido daryti pagrįstą išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė.

Dėl sprendimų, kuriais taikytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodo, kad Migracijos departamentas sprendimus priėmė, atsižvelgęs į informaciją, kad pareiškėjai buvo grąžinti į Ukrainą, nes viršijo taikomą bevizį leistiną buvimo Šengeno valstybių teritorijoje laiką, iš Šengeno valstybių teritorijos neišvyko ir buvo joje neteisėtai, daro išvadą, kad jie ir ateityje gali siekti vykti į Šengeno erdvę, ir taip kelti nelegalios migracijos grėsmę. Pažymi, kad prašymas išduoti vizą neįteisina užsieniečių buvimo Lietuvoje, tuo labiau prašymo pateikimas nesuponuoja fakto, kad viza užsieniečiui bus išduota. Įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį bevizį užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką. Atsižvelgiant į tai VSAT O. A. ir V. K. atžvilgiu priėmė sprendimus dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kad jų atžvilgiu priimti sprendimai dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos būtų nuginčyti, taigi aplinkybės, susijusios su pareiškėjų neteisėtu buvimu, konstatuotos galiojančiuose ir nenuginčytuose sprendimuose.

Pažymi, kad dėl techninės klaidos sprendime nurodytos prašymų padavimo datos iš tikrųjų yra sprendimų dėl atsisakymo išduoti vizą, priimtų šios pareiškėjos atžvilgiu, datos. Atsakovas 2018 m. sausio 12 d., vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu priėmė sprendimą atsisakyti išduoti vizą O. A. ir nurodė, kad prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad ji neatitinka visų Įstatymo 58 straipsnio 12 punkte nustatytų vizos išdavimo sąlygų. Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje 2018 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą dėl 2018 m. sausio 23 d. O. A. pateikto prašymo išduoti nacionalinę vizą, kuriuo taip pat atsisakė išduoti nacionalinę vizą. Taigi, šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad netgi priėmus neigiamą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu ji siekia patekti į Šengeno erdvę, todėl gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad O. A. ir V. K. buvo grąžinti į Ukrainą, nes viršijo taikomą bevizį leistiną buvimo Šengeno valstybių teritorijoje laiką, iš Šengeno valstybių teritorijos neišvyko ir buvo joje neteisėtai, daro išvadą, kad jie ir ateityje gali siekti vykti į Šengeno erdvę, ir taip kelti nelegalios migracijos grėsmę. Be to, O. A. buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, nes ji neatitiko Įstatyme nustatytų vizos išdavimo sąlygų. Atsižvelgus į tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas, atlikęs išsamų tyrimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjai skunde nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, galinčių paneigti ginčijamų sprendimų išvadas.

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais pareiškėjams atsisakyta išduoti daugkartines nacionalines vizas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai (S. T., S. S., A. K., Y. K., S. Y., N. I., A. H., V. H. ir S. C.) Migracijos skyriui pateikė prašymus išduoti jiems daugkartines nacionalines vizas tuo pagrindu, kad jie yra Ukrainoje įsteigtos RAB „Toltek“ nuolatiniai darbuotojai, šios įmonės atsiunčiami laikinai dirbti į UAB „Inoverslas“ Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistai pagal turimą profesinę kvalifikaciją (III t., b. l. 42–45, 93–95, 141–144, 194–197, 246–249, 292–295, 341–344, 388–391, 443–446).

Pareiškėjai kartu su prašymais išduoti daugkartines nacionalines vizas pateikė UAB „Inoverslas“ laisvos formos prašymus išduoti pareiškėjams nacionalines vizas 1 metų laikotarpiui (III t., b. l. 49, 99, 148, 201, 253, 298, 348, 395, 450), UAB „Inoverslas“ ir RAB „Toltek“ 2016 m. lapkričio 3 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016/11/04 01 ir šios sutarties priedą Nr. 1 (III t., b. l. 50–56), RAB „Toltek“ registracijos išrašą (III t., b. l. 57–63), pareiškėjų darbo sutartis (III t., b. l. 64–67, 113–116, 163–166, 215–218, 268–271, 313–316, 363–365, 411–414, 465–468), RAB „Toltek“ įsakymus dėl pareiškėjų komandiruotės (III t., b. l. 117–118, 167, 277, 366, 410, 469), Ukrainos pensijų fondo informaciją apie apdraustųjų draudikus (III t., b. l. 68–70, 120–121, 168–170, 220–220, 272–274, 317–319, 367–368, 415–416, 470–472), UAB „Improva“ išduotus sertifikatus apie mokymų užbaigimą (III t., b. l. 72, 122, 171, 219, 276, 321, 369, 417, 473), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos, Vilniaus, Kauno teritorinių skyrių pažymas apie registruotus pranešimus apie į Lietuvos Respubliką komandiruojamus darbuotojus (III t., b. l. 73, 123, 223, 278, 418, 474) ir pareiškėjų sveikatos draudimus (III t., b. l. 74–81, 124–127, 173–180, 224–225, 279–286, 232–324, 371–377, 419–420, 475–482).

Pagal UAB „Inoverslas“ ir RAB „Toltek“ 2016 m. lapkričio 3 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016/11/04 01 (III t., b. l. 50–56) RAB „Toltek“ įsipareigoja teikti UAB „Inoverslas“ siuvimo darbų, minkštų baldų gamybos, suvirinimo darbų ir bet kokių kitų darbų paslaugas, reikalingas UAB „Inoverslas“ veiklai vykdyti.

Iš VĮ Registrų centro duomenų apie finansines ataskaitas nustatyta, kad UAB „Inoverslas“ veiklos rūšis – laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla (III t. b. l. 428). Be to, UAB „Inoverslas“ aiškinamajame rašte prie 2016 m. gruodžio 31 d. metinės finansinės atskaitomybės, teiktame VĮ Registrų centrui, nurodoma, kad pagrindinė bendrovės veikla – laikinas įdarbinimas (III t., b. l. 429).

Kilus abejonių dėl pareiškėjų komandiravimo į Lietuvos Respubliką sąlygų Migracijos departamento prašymu (IV t., b. l. 134–135) Migracijos skyrius atliko patikrinimą dėl komandiruojamų užsieniečių darbo UAB „Inoverslas“. 2017 m. lapkričio 21 d. pažymoje Nr. 20-IL-55847 (IV t.,

b. l. 61–63) Migracijos skyrius, be kita ko, nurodė, kad UAB „Inoverslas“ įdarbinti 2 darbuotojai, įmonės direktorė – A. R.. Nuo 2017 m. UAB „Inoverslas“ pateikė 61 prašymą išduoti nacionalinę vizą į įmonę komandiruojamiems Ukrainos piliečiams. Visi Ukrainos piliečiai pateikia standartiškai parengtą dokumentų paketą dėl jų komandiravimo dirbti į UAB „Inoverslas“. Patikrinus interneto tinklapyje RAB „Toltek“ teikiamą informaciją nustatyta, kad tai įdarbinimo paslaugas Lietuvoje Ukrainos piliečiams teikianti įmonė, kuri garantuoja greitą (per 3 mėn.) įdarbinimą Lietuvos įmonėse, atranka vykdoma užsiregistravus internetu, darbuotojų tinkamumą vykdo neįvardinta įmonė Lietuvoje „skype“ pagalba. Darbuotojų kvalifikacijos dokumentų nereikalaujama. Garantuojamas greitas reikalingų dokumentų paruošimas. Mokymo sąlygos nenurodytos. Pateikiami sėkmingo darbo Lietuvoje ir vizų gavimo pavyzdžiai. Pažymoje taip pat nurodyta, kad RAB „Toltek“ pasirašo darbo sutartis su Ukrainos piliečiais, iš anksto parengia jas ukrainiečių ir lietuvių kalbomis. Iš anksto nustatomos komandiruotės į Lietuva aplinkybės, pateikiama Ukrainos pensijų fondo pažyma, kurioje darbo užmokesčio dydis kas mėnesį ženkliai skiriasi ir prieštarauja kitų pateiktų dokumentų duomenims. Apklausti Ukrainos piliečiai RAB „Toltek“ apibūdino kaip įdarbinimu Lietuvoje užsiimančią įmonę, nė vienas užsienietis nepaminėjo mokymosi nei Ukrainoje, nei Lietuvoje ir darbo UAB „Inoverslas“, visi minėjo darbą baldų įmonėse. Be to, visi užsieniečiai pateikia su Įmonių mokymo centro logotipu parengtą ir UAB „Improva“ antspaudu patvirtintą bei šios įmonės direktorės A. R., kuri yra ir mokymo centro direktorė, pasirašytus neformaliojo mokymo (8 savaičių) baldų apmušimo programos sertifikatus. UAB „Improva“ veiklos sritis – darbo paieška, įdarbinimas, konsultacijų paslaugos.

UAB „Improva“ registruota kaip neformalaus mokymo programos suvirintojams vykdytoja, tačiau nėra duomenų apie tai, kad įmonė įregistruota vykdyti baldų apmušimo mokymo programą.

UAB „Inoverslas“ deklaruoja Ukrainos piliečių darbą adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau ten realiai nėra vykdoma juokia gamybinė veikla. UAB „Inoverslas“ registracijos adresu veikla taip pat nevykdoma. Migracijos skyriaus darbuotojams nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), rastas administracinis pastatas, kur įrengtas mokymo kabinetas ir klasė su suvirinimo įrenginiais, tačiau besimokančių asmenų nerasta.

UAB „Inoverslas“ ir UAB „Improva“ direktorė A. R. paaiškino, kad UAB „Inoverslas“ yra paslaugas teikianti įmonė, gamybos nevykdo. Komandiruoti Ukrainos piliečiai dirba kitų užsakovų patalpose, su kitų užsakovų įrengimais ir medžiagomis. Su kitomis gamybinėmis įmonėmis yra sudarytos paslaugų teikimo sutartys, gaunamas apmokėjimas už suteiktus darbuotojus. Ar RAB „Toltek“ yra gamybinė įmonė, A. R. nežinojo. Jos teigimu, (duomenys neskelbtini), mokomi tik Lietuvos piliečiai, Ukrainos piliečiai mokosi Ukrainoje, jų lankomumo ar kitų mokymosi ar apskaitos dokumentų pateikti negalėjo. Ji, kaip UAB „Improva“ direktorė, tik pasirašo sertifikatus apie kvalifikacinius mokymus. UAB „Improva“ dirba tik du žmonės, kas apmoko Ukrainos piliečius ir kaip, ji nežino, už sertifikatus pinigus sumoka Ukrainos įmonė. UAB „Improva“ užsiima personalo atranka, formaliu ir neformaliu mokymu, apmoko suvirintojus ir baldų apmušimo specialistus, tačiau pateikti tai patvirtinančių dokumentų negalėjo. Migracijos skyriaus pažymoje taip pat nurodyta, kad dokumentus vizai gauti pateikę O. P. (O. P.) ir I. M. (I. M.) patvirtino, kad RAB „Toltek“ parenka darbuotojus darbui Lietuvoje ir rengia dokumentus, RAB „Toltek“ nėra baldų gamybos įmonė, savo darbą joje pavadino stažuote, abu paminėjo tik

3 200 grivinų išmoką. Migracijos skyrius pažymoje pateikė išvadą, jog UAB „Inoverslas“ teikia tarpininkavimo paslaugas įdarbinant Ukrainos piliečius Lietuvos įmonėse. UAB „Inoverslas“ ir RAB „Toltek“ rengia dokumentus dėl darbuotojų fiktyvaus komandiravimo į UAB „Inoverslas“.

Taip pat nustatyta, kad pagal paslaugų teikimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Inoverslas“ ir UAB „Scapa Baltic“, UAB „Liteksas“, UAB „Lietvilna“, UAB „Lietlinen“, UAB „Inoverslas“ teikia nurodytoms bendrovėms paslaugas užsakovų patalpose, užsakovų priemonėmis ir įrankiais (IV t., b. l. 84–112). Iš esmės pagal sutartis UAB „Inoverslas“ teikia darbuotojus užsakovams darbams atlikti.

Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus dokumentus ir atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus patikrinimo rezultatus, vadovaudamasis UTPĮ 19 straipsnio 1, 2 ir 10 punktais bei 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, skundžiamais sprendimais atsisakė išduoti pareiškėjams daugkartines nacionalines vizas (III t., b. l. 36–40, 133–137, 187–191, 232–236, 239–243, 329–339, 430–440).

Pagal UTPĮ nuostatas, užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, išskyrus UTPĮ 58 straipsnyje nustatytas išimtis. Viena iš tokių išimčių, kuri aktuali nagrinėjamu atveju, įtvirtinta UTPĮ 58 straipsnio 12 punkte, nustatančiame, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos ir ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai, ne ilgiau kaip vieneriems metams, dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją, jeigu šis užsienietis siunčiančioje užsienio valstybės įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius, tuo laikotarpiu buvo ir komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu lieka apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje. Tokiu atveju, vadovaujantis UTPĮ 11 straipsnio nuostatomis, užsienietis turi turėti nacionalinę vizą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 3 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 66.14 punkte buvo nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją.

Pagal UTPĮ 19 straipsnio 1 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pagal UTPĮ 19 straipsnio 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jei norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o pagal UTPĮ 19 straipsnio 10 punktą – jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Įvertinus byloje surinką medžiagą teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovo sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Nors pareiškėjai atsakovui pateikė visus reikalaujamus dokumentus vizai gauti, tačiau pareiškėjai, siekdami gauti vizas komandiruočių Lietuvoje pagrindu, turi ne tik formaliai atitikti UTPĮ 58 straipsnio 12 punkto nuostatas. Iš teismui pateiktų pareiškėjų darbo sutarčių nustatyta, kad, nors pareiškėjai pateikė savo darbo sutartis, sudarytas su RAB „Toltek“, tačiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai realiai dirbo RAB „Toltek“ pagal savo specialybę. Pažymėtina, jog RAB „Toltek“ savo internetiniame puslapyje skelbia, jog ieško profesionalų, dirbančių Lietuvoje. Garantuojamas darbas užsienyje, atlyginimas nuo 600 Eur, apgyvendinimas, vizos išdavimas. Iš pareiškėjų pateiktų darbo sutarčių su RAB „Toltek“ matyti, kad sutartys iš karto sudaromos ukrainiečių ir lietuvių kalbomis, darbo sutartyse aptariamos ir komandiruotės Lietuvoje sąlygos. Pareiškėjai įdarbinti RAB „Toltek“ ir vėliau komandiruojami į UAB „Inoverslas“. Tiek pareiškėjas Y. K., tiek N. I., tiek kiti asmenys, kurie įdarbinti RAB „Toltek“ savo paaiškinimuose nurodė, kad žmonės įdarbinami su tikslu dirbti Lietuvoje, tačiau nei vienas iš šių asmenų savo darbą siejo su UAB „Inoverslas“ nesiejo (III t. ,b. l. 82, 89; IV t., b. l. 70, 120–123). Iš minėtų aplinkybių galima daryti išvadą, jog pareiškėjai į RAB „Toltek“ buvo įdarbinami tik siekiant sudaryti galimybę jiems išvykti dirbti į Lietuvą.

Be to, pagrįstų įtarimų kelia ir UAB „Improva“ pareiškėjams išduoti sertifikatai, nes pareiškėjų apmokymai vyko Ukrainoje, o jokių duomenų apie UAB „Improva“ veiklą Ukrainoje nėra, be to, šios įmonės direktorė, kuri taip pat yra ir UAB „Inoverslas“ direktorė, pripažino, jog Lietuvoje apmokomi tik lietuviai, apie ukrainiečių apmokymus tikslios informacijos neturėjo. Nors skunde teigiama, kad UAB „Inoverslas“ užsiima paslaugų teikimu, tačiau ši bendrovė jokių darbuotojų be komandiruojamų užsieniečių paslaugoms teikti neturi, be to, pagal UAB „Inoverslas“ 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ši įmonė užsiima būtent laikinu įdarbinimu. Iš UAB „Inoverslas“ sutarčių su bendrovėmis, kurioms ši nurodo teikianti paslaugas, matyti, kad realiai užsakovams yra teikiamos ne paslaugos, o darbuotojai, kurie realiai dirba užsakovų bendrovėse. Minėtos aplinkybės sudaro rimtą pagrindą teigti, kad RAB „Toltek“ ir UAB „Inoverslas“ iš tiesų tik tarpininkauja įdarbinant Ukrainos piliečius Lietuvos įmonėse, rengia jiems dokumentus, pagal kuriuos pareiškėjai formaliai atitinka komandiravimo į Lietuvą (UAB „Inoverslas“) sąlygas, tokiu būdų išvengiant leidimo dirbti Lietuvoje išdavimo procedūrų, o toks pareiškėjų įdarbinimas neatitinka UTPĮ 58 straipsnio 12 punkte nustatytų sąlygų.

Dėl terminų ginčijamiems sprendimas priimti, teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas nesilaikė Tvarkos aprašo 76 punkte nustatytų terminų sprendimui dėl vizos išdavimo priimti, nėra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ginčijamus sprendimus, tuo labiau, kad ginčijamų sprendimų priėmimas užtruko dėl išsamių pareiškėjų pateiktų duomenų tikrinimo veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tikrasis pareiškėjų atvykimo tikslas yra ne komandiruotės UAB „Inoverslas“, o darbas kitose Lietuvos bendrovėse, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai nepagrindė savo nurodomo atvykimo į Lietuvą tikslo. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos, tarp kurių ir numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas. Kadangi pareiškėjai nurodyto tikslo ir sąlygų, t. y. vykimo į komandiruotę, nepagrindė, vadovaujantis UTPĮ 19 straipsnio 1 punktu, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti jiems nacionalines vizas. Kadangi pareiškėjai prašymuose dėl vizų išdavimo nurodė, jog yra komandiruojami į UAB „Inoverslas“, tačiau Migracijos departamento surinkti duomenys šiuos pareiškėjų teiginius paneigia, darytina išvada, kad pareiškėjai, teikdami prašymus, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjų siekis tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus vizai gauti, nors realiai pareiškėjai yra laikinai įdarbinami Lietuvoje, o ne komandiruojami į UAB „Inoverslas“, sudaro pagrindą daryti išvada, jog kyla šių užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė, kas taip pat sudaro pagrindą atsiakyti pareiškėjams (S. T., S. S., A. K., Y. K., S. Y., N. I., A. H., V. H. ir S. C. išduoti nacionalines vizas.

Įvertinus skundžiamus sprendimu, darytina išvada, kad skundžiamų Migracijos departamento sprendimų motyvai yra iš esmės aiškūs, pagrįsti priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamus Migracijos departamento sprendimus ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl vizų išdavimo, todėl pareiškėjų S. T., S. S., A. K., Y. K., S. Y., N. I., A. H., V. H. ir S. C. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl draudimo atvykti į Lietuvą

Taip pat ginčas kilęs ir dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais O. A. ir V. K. buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, įvedant duomenis į Užsieniečių registrą bei į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Migracijos departamentas 2018 m. vasario 2 d. sprendimu nusprendė pareiškėjai O. A. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti duomenis į Užsieniečių registrą ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (III t., b. l. 11–12). Migracijos departamentas 2018 m. sausio 12 d. sprendimu nusprendė pareiškėjui V. K. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti duomenis į Užsieniečių registrą ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (III t., b. l. 25–26). Skundžiami sprendimai buvo priimti vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1, 7, 8 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau — Taisyklės) 4, 5, 6, 11¹, 11³ ir 12 punktais, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau - SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Migracijos departamento Kontrolės skyriaus nuostatų, patvirtintų Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 3K-60, 8.15, 8.16, 8.18 ir 11.4 papunkčiais ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau - Tvarka) 20.1 papunkčiu.

Migracijos departamentas sprendimus priėmė, atsižvelgęs į informaciją, kad pareiškėjai buvo grąžinti į Ukrainą, nes viršijo taikomą bevizį leistiną buvimo Šengeno valstybių teritorijoje laiką, iš Šengeno valstybių teritorijos neišvyko ir buvo joje neteisėtai, todėl darė išvadą, kad jie ir ateityje gali siekti vykti į Šengeno erdvę, ir taip kelti nelegalios migracijos grėsmę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkto pareigūnai, patikrinę išvykstančių iš Lietuvos Respublikos Ukrainos piliečių O. A. ir V. R. dokumentus, nustatė, kad jie viršijo taikomą bevizį leistiną 90 dienų per 180 dienų laikotarpį buvimo Šengeno valstybių teritorijoje laiką ir buvo joje neteisėtai (O. A. - 39 dienas, V. R. - 45 dienas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsniu minėtiems užsieniečiams surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir paskirtos nuobaudos – įspėjimai (III t., b. l. 16–17, 30–31).

VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos pareigūno 2017 m. gruodžio 25 d. sprendimu Nr. 21/20- 262-459 O. A. įpareigota savanoriškai išvykti į Ukrainą per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d. O. A. iš Lietuvos Respublikos išvyko 2017 m. gruodžio 25 d. (III t., b. l. 18). V. K. 2017 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 21/20-262-472 įpareigotas savanoriškai išvykti į Ukrainą per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2018 m. sausio 6 d. V. K. iš Lietuvos Respublikos išvyko 2017 m. gruodžio 30 d. (III t., b. l. 32). Įvertinus šiuos duomens, darytina išvada, kad Migracijos departamentas sprendimus, nes viršijo taikomą bevizį leistiną buvimo Šengeno valstybių teritorijoje laiką, iš Šengeno valstybių teritorijos neišvyko ir buvo joje neteisėtai, darytina išvada, kad jie ir ateityje gali siekti vykti į Šengeno erdvę, ir taip kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostatas užsieniečiui, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalys). Pagal Taisyklių 11¹ punktą, duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24, 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais - draudimu apsigyventi - remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

Įvertinus teismui pateiktą medžiagą teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjų O. A. ir V. K. atžvilgiu priimti sprendimai dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos patvirtina esant Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savarankišką draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą.

Pažymėtina, kad prašymas išduoti vizą neįteisina užsieniečių buvimo Lietuvoje ir nesuponuoja fakto, kad viza užsieniečiui bus išduota, todėl pareiškėjų skundo argumentai, kad jie buvo priversti laukti ir viršyti bevizį leistiną laikotarpį dėl Migracijos departamento delsimo priimti sprendimus jų atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti. Įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį bevizį užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką. Atsižvelgiant į tai VSAT O. A. ir V. K. atžvilgiu priėmė sprendimus dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos.

Be to, pareiškėjai nepateikė nei atsakovui nei teismui jokių duomenų, kad sprendimai dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos būtų nuginčyti, vadinasi jie yra galiojantys.

Migracijos departamentas sprendime dėl draudimo O. A. atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodė, kad 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. sausio 29 d. O. A. pateikė prašymus išduoti nacionalinę vizą. Taigi, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad netgi priėmus neigiamą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu ji siekia patekti į Šengeno erdvę, todėl gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostatas užsieniečiui, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai) O. A. ir V. K. nustatytinas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktas nustato, kad sąrašo paskirtis - kaupti, naudoti ir teikti sąrašo duomenis, atlikti kitus teisės aktų nustatytus tvarkymo veiksmus su sąrašo duomenimis, kurių pagrindu siekiama užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste darytina išvada, kad pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas. Tik priėmus ginčijamus sprendimus bus pasiekiamas tikslas užkirsti kelią nesąžiningam, nepatikimam ir piktnaudžiaujančiam imigracijos taisyklėmis užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, kova su nelegalia, neteisėta migracija - vienas migracijos politikos tikslų, o nelegalios migracijos grėsmė vertintina kaip realus ir pakankamai didelis pavojus viešajai tvarkai ir valstybės saugumui.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad O. A. ir V. K. buvo grąžinti į Ukrainą, nes viršijo taikomą bevizį leistiną buvimo Šengeno valstybių teritorijoje laiką, iš Šengeno valstybių teritorijos neišvyko ir buvo joje neteisėtai, todėl jie ir ateityje gali siekti vykti į Šengeno erdvę, ir taip kelti nelegalios migracijos grėsmę. Be to, O. A. buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, nes ji neatitiko Įstatyme nustatytų vizos išdavimo sąlygų. Atsižvelgus į tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, jos duomenys, vadovaujantis Taisyklių 111 punktu, iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teiktini Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai. Todėl Migracijos departamento sprendimai, kuriais O. A. ir V. K. buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, įvedant duomenis į Užsieniečių registrą bei į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi proporcingi, pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjų skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų O. A., V. K., S. T., S. S., A. K., Y. K., S. Y., N. I., A. H., V. H. ir S. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaMefodija PovilaitienėLiudmila Zaborovska