Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-135/2012

2012 m. sausio 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2007-04-11 padaryto dokumentų suklastojimo ir panaudojimo ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2007-04-19 padaryto dokumentų suklastojimo ir panaudojimo ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant su 2010-03-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. S. paskirta 5 (penkeri) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia paskirta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-25 nuosprendį atliktas bausmės laikas iki 2011-10-26.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir Ž. P., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. P. ir nenustatytu asmeniu pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o būtent: 2007 m. balandžio mėn., nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytam asmeniui į viešai skelbiamas „Pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimo į darbą formas Nr. 1a-SD“ įrašius objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad V. J., J. R., V. R., V. P., E. P., A. P., J. T., A. V., L. V., A. V., D. B., S. M., R. V., V. S., Č. L., I. J., E. J., J. R., A. Š., V. Č., N. P., S. M., R. K., Š. Š., G. L. priimti į darbą UAB „F.“ nuo 2004-04-11 dienos, R. S. šiuos pranešimus 2007-04-11, tiksliai nenustatytu laiku, automobilyje, stovėjusiame (duomenys neskelbtini), prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pastato perdavė jam, o jis tuos pranešimus apie apdraustųjų socialiniu draudimu priėmimą į darbą, kuriuose įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys patvirtino UAB „Forexera“ antspaudu, savo kaip direktoriaus ir buhalterio parašu. Tą pačią dieną šiuos žinomai netikrus dokumentus – pranešimus, apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad Ž. P., veikiant bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, pagaminant ir panaudojant netikrus dokumentus, o būtent 2007 m. balandžio mėnesį, nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytam asmeniui į viešai skelbiamo „Pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimo į darbą formas Nr. 2a-SD“, įrašius objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2007-04-11 įdarbinti asmenys atleisti iš darbo UAB „F.“ nuo 2004-04-17, R. S. šiuos pranešimus 2007-04-19, tiksliai nenustatytu laiku, automobilyje, stovėjusiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pastato, perdavė Ž. P., o jis ten pat pranešimus apie apdraustųjų socialiniu draudimu atleidimą iš darbo, kuriuose įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, ranka įrašė R. S. nurodytas draudžiamųjų pajamų ir įmokų sumas, patvirtino UAB „F.“ antspaudu savo, kaip direktoriaus ir buhalterio, parašu, po to tą pačią dieną šiuos žinomai netikrus dokumentus – Pranešimus apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

N. R. S. gynėja advokatė skundžia Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendį ir prašo jį panaikinti R. S. atžvilgiu ir priimti naują nuosprendį – R. S. išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Gynėja advokatė nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, o padaryti pažeidimai lėmė tai, jog teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o R. S. nuteistas nesant jokių objektyvių jo kaltės įrodymų. Nurodo, kad iš veikų aprašymo, kurios skundžiamu nuosprendžiu pripažintos įrodytomis, nėra aišku, už ką R. S. nuteistas, koks R. S. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme, nes, pasak advokatės, teismas aprašė Ž. P. padarytą veiką. Iš veikų aprašymo gynėjai neaišku, kada, kokiomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens R. S. gavo suklastotus dokumentus, kuriuos perdavė Ž. P.. Nurodo, kad neaišku, kuris iš bendrininkų kaltinamas suklastotus dokumentus pateikęs VSDFV Šiaulių skyriui, taip pat nurodo, kad aprašytos veikos iš esmės skiriasi nuo byloje esančiame kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių. Teigia, kad lyginant R. S. inkriminuotos 2007-04-11 veikos aprašymą kaltinamajame akte ir nuosprendyje matyti, jog teismas R. S. inkriminavo naujas faktines aplinkybes, t. y. nuosprendyje teismas išplėtė veikos padaryme dalyvavusių asmenų ratą, bendrininkų grupę papildydamas dar vienu vykdytoju, apie kurį iki nuosprendžio paskelbimo R. S. nebuvo žinoma, o kaltinimas R. S. nebuvo pakeistas BPK 256 str. tvarka, teismas kaltinamojo neįspėjo apie galimą kaltinimo pakeitimą, jis nebuvo apklaustas dėl dar vieno bendrininko. Atsižvelgdama į tai, gynėja mano, jog teismas padarė esminį BPK pažeidimą, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuota R. S. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Nurodo, kad nuosprendyje nėra nurodyta, kad R. S. būtų pripažintas bendrininkų grupės dalyviu, todėl jis negalėjo būti nuteistas už bendrininkų Ž. P. ir nenustatyto asmens veiksmus. Teigia, kad kaltinamajame akte R. S. buvo kaltinamas dėl šios veikos padarymo bendrininkaujant su Ž. P., bet nebuvo nurodytas nuosprendyje minimas dar vienas bendrininkas – nenustatytas asmuo. Teigia, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje prieštaringai nurodė, kokias aplinkybes nustatė, o kokių – ne: vienur teigia, jog nustatė, kad R. S. ir Ž. P., veikdami bendrai, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, kitur daro išvadą, jog užpildytas ir atspausdintas formas pagamino nenustatytas asmuo, todėl gynėjai lieka neaišku, ką nustatė teismas ir už ką nuteistas R. S..

Nurodo, kad R. S. nuteistas dėl dviejų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., padarytų 2007-04-11 ir 2007-04-19, padarymo, už kurias paskirtos atskiros bausmės ir bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant. Teigia, kad iš nuosprendžio aprašomosios dalies neaišku, ar R. S. nuteistas už dvi atskiras veikas, ar už vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje antroji veika, padaryta 2007-04-19, įvardyta kaip tęstinė po 2007-04-11 padarytos veikos, o toliau nuosprendyje nurodyta, kad teismas šias nusikalstamas veikas vertina kaip atskirus nusikaltimus. Atsižvelgdama į tai, gynėja nurodo, kad R. S. atžvilgiu priimto nuosprendžio negalima laikyti pagrįstu dėl jame išdėstytų aplinkybių prieštaringumo.

Nurodo, kad teismas taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad R. S. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes nenustatė nė vieno objektyvaus ir nenuginčijamo įrodymo. Advokatės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu jis būtų bendravęs su Ž. P., kad nuosprendyje nurodytomis dienomis – 2007-04-11 ir 2007-04-19 – su R. P. būtų lankęsis Šiauliuose. Advokatės nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nevisapusiškai, pasitenkinant tuo, kad Ž. P. davė parodymus apie R. S., ir nebandant Ž. P. parodymų patikrinti teisėtomis ir leistinomis priemonėmis. Nurodo, kad teismas skundžiamajame nuosprendyje R. S. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme iš esmės grindžia tik kito kaltinamojo – Ž. P. – parodymais, nors R. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat buvo vienodi ir nuoseklūs, ir jis visą laiką neigė dalyvavęs bet kokiame dokumentų klastojime. Teigia, kad nuosprendyje teismas neišdėstė motyvų, kodėl vieno iš kaltinamųjų vienodi ir nuoseklūs parodymai yra pagrindas pripažinti juos įrodymais, o kito – ne. Advokatės nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos V. P. parodymais apie jo sūnaus ryšius su R. S., kadangi liudytoja V. P. nenurodė jokių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, o vien kaltinamųjų ir liudytojos ankstesnė pažintis negali būti pripažįstama nusikalstamos veikos įrodymu.

Nurodo, kad inkriminavimas R. S. faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, neaiškus veikos aprašymas ir kvalifikavimas, neobjektyvus įrodymų vertinimas, nepagrįsto nuosprendžio priėmimas rodo teismo šališkumą.

Teismo posėdyje R. S. gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

N. R. S. gynėja advokatė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. pripažintas kaltu dėl BK 300 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. S. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam adekvačią jo padarytiems nusikaltimams bausmę. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai, nei tvirtina nuteistojo gynėja, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Nuteistojo R. S. gynėja advokatė, skųsdama nuosprendžio dalį dėl R. S. pripažinimo kaltu pagal LR BK 300 str. 1 d., pirmiausia nurodo, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu R. S. inkriminavo naujas faktines aplinkybes – išplėtė nusikalstamų veikų padaryme dalyvavusių asmenų ratą, bendrininkų grupę papildydamas dar vienu vykdytoju, o to nebuvo kaltinamajame akte, ir taip suvaržydamas nuteistojo teisę į gynybą, taip pat nenurodė, koks R. S. vaidmuo darant nusikalstamas veikas.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kartą byla jau buvo grąžinta prokurorui dėl kaltinamojo akto ir BPK reikalavimų neatitikimo. Patikslinus kaltinamąjį aktą byla iš naujo buvo perduota pirmosios instancijos teismui, ir teismas esminių trūkumų pateiktame kaltinamajame akte nenustatė ir baudžiamąją bylą išnagrinėjo.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad Ž. P. bendrininkų grupėje kartu su R. S. 2007 m. balandžio mėnesį nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytam asmeniui į viešai skelbiamas Pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimo į darbo formą Nr. 1a-SD ir Pranešimo apie apdraustojo socialinio draudimo priėmimo į darbo formą Nr. 2a-SD įrašius objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis ir R. S. pranešimą Nr. 1a-SD 2007-04-11 bei pranešimą Nr.2a-SD 2007-04-19 tiksliai nenustatytus laiku perdavus Ž. P., šis tuos pranešimus patvirtino savo, kaip UAB ,,F.“ direktoriaus ir buhalterio parašu bei spaudu, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, jame buvo nurodyta, kad nenustatytas asmuo nenustatytomis aplinkybėmis į viešai skelbiamas Pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimo į darbo formą Nr. 1a-SD ir Pranešimo apie apdraustojo socialinio draudimo priėmimo į darbo formą Nr. 2a-SD įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas laikė nustatyta, kad Ž. P., veikdamas bendrininkų grupėje su R. S. ir nenustatytu asmeniu pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, t. y. būtent nenustatytomis aplinkybėmis nenustatytas asmuo į viešai skelbiamas formas Nr.1a-SD ir Nr.2a-SD įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, o R. S. šias formas perdavė Ž. P., kuris jas patvirtino UAB ,,F.“ antspaudu, savo kaip direktoriaus ir buhalterio parašu bei pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Kolegija nesutinka su apeliantės skundo teiginiu, kad nusikalstamų veikų aprašyme nurodytos jų padarymo faktinės aplinkybės ir duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra skirtingi, kadangi, išnagrinėjus bylą, matyti, kad jokių apeliantės nurodomų esminių skirtumų tarp kaltinime aprašytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir byloje surinktais duomenimis nustatytų aplinkybių nėra. Skundo teiginys, kad teismas išplėtė veikos padaryme dalyvavusių asmenų ratą bendrininkų grupę papildydamas dar vienu vykdytoju, o kaltinimas R. S. nebuvo pakeistas BPK 256 str. tvarka, ir tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, atmetamas kaip nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad R. S. nusikalstamą veiką padarė ne vienas, bet kartu su Ž. P. ir nenustatytu asmeniu. Bylos duomenimis, R. S. veikė bendrai su Ž. P. ir su nenustatytu asmeniu bei su jais turėjo bendrą tyčią suklastoti dokumentus ir juos pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui. BK 25 str. 2 d. nurodyta, kad bendrininkų grupė yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje kartu pradėti daryti, tęsti ar užbaigti jau pradėtą nusikalstamą veiką. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistieji ir nenustatytas asmuo nebuvo iš anksto pasiskirstę vaidmenimis ar pasidaliję užduotimis, bet jie tik veikė kartu, turėdami vieningą tyčią, todėl jų veiksmai pagrįstai teismo buvo įvertinti kaip veikimas bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad asmenų duomenis į viešai skelbiamas formas įrašė ir jas atspausdino R. S., padaryta tinkama išvada, jog jas pagamino nenustatytas asmuo, kuris pagrįstai įvardytas kaip nusikalstamos veikos bendrininkas, tačiau tai nelaikytina esminiu skirtumu tarp kaltinime aprašytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir byloje surinktais duomenimis nustatytų aplinkybių, kadangi kaltinime buvo nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje, todėl teigti, kad teismas inkriminavo R. S. naujas faktines aplinkybes nėra pagrindo.

Gynėja pagrįstai teigia, jog nuosprendyje nėra aiškiai nurodyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens R. S. gavo suklastotus dokumentus, kuriuos perdavė Ž. P., nėra konkrečių duomenų, kada ir kas įrašė į viešai skelbiamas formas Nr. 1a-SD ir Nr. 2a-SD objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kas jas atspausdino, t. y. iš kur R. S. jas gavo. Tačiau iš bylos tyrimo metu nustatytų ir kaltinamajam R. S. inkriminuotų veiksmų aprašymo, priešingai, nei skunde teigia advokatė, R. S. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme aiškus – teismas nustatė, kad būtent R. S. pateikė Ž. P. formas Nr.1a-SD ir Nr.2a-SD su įrašytais jose objektyvios tikrovės neatitinkančiais duomenimis, 2007-04-19 nurodė Ž. P., kokius objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie draudžiamas pajamas ir įmokų sumas įrašyti. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka, jog ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės, tačiau sprendžia, kad jos nesutrukdė nuteistajam R. S. suprasti, kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, aprašydamas R. S., Ž. P. bei nenustatyto asmens bendrininkų grupėje padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nurodė, jog 2007-04-19 Ž. P., ,,tęsdamas nusikalstamą veiką“ pateikė VSDFV Šiaulių skyriui Pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimo į darbo formas Nr. 2a-SD su įrašytais objektyvios tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad 2007-04-11 įdarbinti asmenys atleisti iš darbo iš UAB ,,F.“. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, nors buvo suklastota po du egzempliorius pranešimų apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo ir skirtingu laiku pateikti VSDFV Šiaulių skyriui, tačiau šių veikų nesieja vieningas nusikalstamas sumanymas, kuris leistų vertinti veiksmus kaip tęstinį nusikaltimą, todėl nusikalstamas veikas vertino kaip atskirus nusikaltimus ir paskyrė bausmes kaip už atskirus padarytus nusikaltimus. Susipažinus su nuosprendžio motyvais bei paskirtomis bausmėmis matyti, kad R. S. nusikalstami veiksmai įvertinti kaip atskiri nusikaltimai, todėl nuosprendžio parašomojoje dalyje esantis teiginys ,,tęsdamas nusikalstamą veiką“ laikytinas technine klaida ir šalinamas iš nusikalstamos veikos, susijusios su 2007-04-19 suklastotų duomenų pateikimu VSDFV Šiaulių skyriui, aprašymo.

Taip pat pažymėtina, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai nurodė, kad į pranešimo formas Nr. 1a-SD ir Nr. 2a-SD įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad kaltinime išvardyti asmenys priimti į darbą UAB ,,F.“ nuo 2004-04-11 ir atleisti iš minėtos įmonės nuo 2004-04-17, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad formoje Nr. 1a-SD nurodyta, kad minėti asmenys priimti į darbą UAB ,,F.“ nuo 2007-04-11 (1 t., 57–81 b.l.), o formoje Nr. 2a-SD nurodyta, kad jie atleisti iš darbo UAB ,,F.“ nuo 2007-04-17 (1 t., 33–56 b.l.). Tas pats netikslumas yra ir R. S. pateiktame įtarime bei kaltinamajame akte, tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. S., pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, buvo supažindintas su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jam buvo žinomos teisingos inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybės (4 t., 81 b. l.). Šiuos netikslumus aukštesnysis teismas laiko technine klaida, dėl kurios keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pavyzdžiui, teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

R. S. nuteistas už Pranešimų apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimo į darbą formų Nr. 1a-SD, su įrašytais objektyvios tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad V. J., J. R., V. R., V. P., E. P., A. P., J. T., A. V., L. V., A. V., D. B., S. M., R. V., V. S., Č. L., I. J., E. J., J. R., A. Š., V. Č., N. P., S. M., R. K., Š. Š., G. L. priimti į darbą UAB „F.“ nuo 2007-04-11, perdavimą 2007-04-11 Ž. P.. Taip pat jis nuteistas ir už Pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimo į darbą formų Nr. 2a-SD, su įrašytais objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2007-04-11 įdarbinti asmenys atleisti iš darbo UAB „F.“ nuo 2007-04-17, perdavimą 2007-04-19 Ž. P.. Taigi, apeliantas savo veiksmais perdavė dokumentus su tikrovės neatitinkančia informacija apie tai, kad viešai skelbiamose formose Nr. 1a-SD nurodyti asmenys buvo priimti į darbą UAB ,,F.“, o vėliau iš minėtos įmonės atleisti. Nagrinėjamu atveju toks pareikšto kaltinimo suformulavimas nelaikytinas visiškai neaiškiu ar netiksliu, kaip tą nurodė skunde advokatė, ir taip pažeidžiančiu nuteistojo teisę į gynybą. Be to, pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje R. S. nurodė, jog jis supranta, kuo yra kaltinamas (4 t., 134 b.l.), todėl darytina išvada, kad kaltinimas atitinka veikos faktines aplinkybes ir nusikaltimo sudėtį bei nuteistojo R. S. minėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Nuteistojo R. S. gynėja nepagrįstai kritikuoja priimtą teismo nuosprendį, neva jis yra grindžiamas tik vienpusiškais kito nuteistojo Ž. P. parodymais, kurie nėra teisingi. Kolegija, įvertinusi nuosprendyje aptartus įrodymus, mano, kad nuosprendyje yra įvertinti visi įrodymai, tarp jų ir kito nuteistojo parodymai. Apylinkės teismas vertino kaip patikimą tą nuteistojo Ž. P. parodymų dalį, kuri nebuvo nuneigta kitais įrodymais. R. S. gynėja skunde neteisingai nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu būtų bendravęs su Ž. P.. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pats nuteistasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bendravo su Ž. P., 2007 m. pradžioje surado parduodamą įmonę UAB ,,F.“, su Ž. P. ir minėtos įmonės pardavėju įformino minėtos įmonės pirkimo sandorį VĮ ,,Regitra“, taip pat nurodė, jog 2007 m. balandžio mėnesį vežė Ž. P. į Šiaulius į ,,Sodrą“, ten Ž. P. vežė dokumentus apie žmonių įdarbinimą, o po kokių 3–4 dienų vėl buvo sutikęs Ž. P. ir jam patarė įdarbintus žmones atleisti, kad nereikėtų mokėti ,,Sodrai“ mokesčių (1 t., 113–115 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu R. S. teigė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko, o ikiteisminio tyrimo metu jas geriau prisiminė, taip pat patvirtino, kad gali būti, jog vežė Ž. P. iki ,,Sodros“ (4 t., 137 b. l.). Iš R. S. parodymų matyti, kad jis griežtai neigė perdavęs Ž. P. formas Nr. 1a-SD ir Nr. 2a-SD su įrašytais objektyvios tikrovės neatitinkančiais duomenimis, tačiau kartu jis kategoriškai nenurodė, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo susitikęs su Ž. P., taip pat iš jo parodymų matyti, kad jo nurodytos įvykio aplinkybės didžia dalimi sutampa su Ž. P. nurodytomis aplinkybėmis. Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam 2007-03-29 paskambino R. S. ir pasakė, kad surado įmonę, kurią galėtų pirkti, su R. S. vyko prie VĮ ,,Regitros“, ten R. S. nupirktą įmonę UAB ,,F.“ įregistravo jo (Ž. P.) vardu, įmonė jokios veiklos nevykdė, o 2007-04-11 R. S. jam pasakė, kad reikia vykti į Šiaulius ir įdarbinti žmones, prie ,,Sodros“ R. S. padavė užpildytus kompiuteriu ir atspausdintus spausdintuvu dokumentus su žmonių asmens duomenimis, liepė juos pasirašyti ir uždėti spaudą, nurodė, į kokį kabinetą juos ,,Sodroje“ nešti. Nurodė, kad 2007-04-17 jam vėl paskambino R. S. ir pasakė, kad reikia skubiai atleisti žmones, ir tada jie vėl vyko kartu į Šiaulius, į ,,Sodrą“, prie ,,Sodros“ pastato jam R. S. padavė dokumentus, nurodė, kur reikia pasirašyti ir sudėti spaudus, jis pasirašė ir suantspaudavo, ir dokumentus nunešė vėl į tą patį kabinetą kaip ir pirmą kartą (1 t., 90–92 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu Ž. P. patvirtino savo parodymus (4 t., 135–136 b. l.). Apie tai, kad R. S. ir Ž. P. artimai bendravo, nurodė ir liudytoja V. P. (1 t., 148 b.l., 4 t., 5, 139 b. l.).

Apibendrinant tai, kas buvo konstatuota anksčiau, teigtina, jog R. S. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nustatyta, į ką teismas privalo atsižvelgti skirdamas nuteistajam bausmę. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 54 str. reikalavimų, išsamiai motyvavo, kodėl R. S. skiria griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo R. S. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Esant tokios aplinkybėms, naikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendį R. S. gynėjos advokatės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutaria:

nuteistojo R. S. gynėjos advokatės apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendį.

Pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad 2007-11-19 nusikaltimas buvo padarytas tęsiant nusikalstamą veiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.