- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-01-17
- Bylos Nr.
- A-442-87-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekstra žinios“
- Atsakovas
- Žurnalistų
- Trečiasis asmuo
- Ž. Ž., uždarosios akcinės bendrovės „Ekstra žinios“
- Advokatai
- Eugenijaus Filonovas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekstra žinios“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekstra žinios“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretieji suinteresuotieji asmenys Ž. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Ekstra žinios“ dienraščio L.T. redakcija dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ekstra žinios“ (toliau – ir UAB „Ekstra žinios“) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektoriaus) 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr.S-621, kuriuo laikraščio „L.T.“ redakcija buvo įspėta dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8, 16, 22 straipsnio 1 dalies, 36 straipsnių pažeidimo, padaryto viešosios informacijos leidėjui paskelbiant publikacijas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ („L.T.“, 2006-11-11, Nr.209). Pareiškėja skunde nurodė, kad Inspektorius, surašydamas įspėjimą dėl 2006 m. lapkričio 11 d. UAB „Ekstra žinios“ dienraščio „L.T.“ publikacijų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Publikacijos), netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo normas, reglamentuojančias teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą bei informacijos laisvę, netinkamai vertino publikacijų bei jose paskelbtos informacijos faktines aplinkybes. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
Inspektorius nepagrįstai nepripažino Ž. Ž. viešuoju asmeniu. Ž. Ž. yra žinomas ir labai populiarus Lietuvos muzikos ir šou pasaulio atlikėjas. Dėl šios priežasties jis ex officio pripažintinas viešu asmeniu. Nagrinėjant svarbią visuomenėje problemą gali būti atskleidžiama informacija apie asmens privatų gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2004). Laikraštyje „L.T.“ išspausdintose publikacijose buvo nagrinėjama aktuali Lietuvos visuomenei problema, jog žmonės gyvena dvigubą gyvenimą. Publikacijomis buvo siekiama parodyti, kad ši problema egzistuoja ne tik tarp politikų ir kitų žinomų visuomenės veikėjų, bet ir tarp muzikos ir šou verslo atstovų. CK 2.23 straipsnio 1 ir 3 dalys numato, kad surinktos informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas galimas, jei jis atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Ž. Ž. žinomu bei populiariu tapo visuomenės dėka dėl visuomenėje susiformavusio gero jo įvaizdžio. Tarp šios visuomenės narių yra ir tokių, kurie seka juo kaip pavyzdžiu. Dėl šių priežasčių visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti jo, kaip viešo asmens, privataus gyvenimo faktus, susijusius su konkrečia visai visuomenei aktualia problema. Prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui ir Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintam informacijos laisvės principui, t.y. pagrįstam visuomenės interesui žinoti visą tiesą apie Ž. Ž. ir laisvei tokią informaciją paskelbti, o ne Ž. Ž. teisei į privatų gyvenimą. Skundžiamas sprendimas nebuvo paskelbtas Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kas sudaro atskirą pagrindą sprendimo pripažinimui neteisėtu.
Atsiliepimas
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius pareiškėjos skundą prašė atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Ž. Ž. nėra viešas asmuo, nes nėra valstybės pareigūnas ar politikas, oficialiai neatstovauja visuomenės ar valdžios institucijoms, dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje visuomeninėje veikloje, jo sprendimai bei nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams, todėl jis yra laikytinas privačiu asmeniu. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Ž. Ž. yra viešasis asmuo ir tokiu būdu daro įtaką visuomenei. Informacija apie faktą, kad Ž. Ž. turi nesantuokinį vaiką, nėra reikšminga, siekiant patenkinti teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą, o tik tenkina smalsumą. Esant dviejų konstitucinių vertybių – teisės į privatų gyvenimą ir teisės skleisti informaciją – konfliktui, pirmenybė turi būti teikiama asmens privataus gyvenimo gynimui. Inspektorius pažymėjo, kad ginčijamo skelbimo viešai skelbti neturi teisės, nes tai pažeistų Ž. Ž. teises ir teisėtus interesus.
Tretysis suinteresuotas asmuo Ž. Ž. prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nagrinėjamu atveju CK 2.23 straipsnio 3 dalyje numatytu tikslu informacijos apie privatų gyvenimą paskelbimas negali būti pateisinamas. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 18 punktu, teisėtas visuomenės interesas suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie įstatymo saugomą žmogaus privatų gyvenimą tais atvejais, kai būtina apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių. Šiuo atveju paskelbto privataus gyvenimo detalės nelaikytinos svarbiomis visuomenės požiūriu ir jų paskelbimas nėra būtinas.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ekstra žinios“ dienraščio „L.T.“ redakcija atsiliepime nurodė palaikanti pareiškėjos skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. S-621 yra teisėtas ir pagrįstas, nes Ž. Ž. neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalyje pateiktos viešojo asmens sampratos, o šis sprendimas priimtas pilnai ir visapusiškas išnagrinėjus šiam ginčui reikšmingas aplinkybes ir laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatymas įtvirtina žurnalistų pareigą informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais. Teismas nustatė, jog Inspektorius pagrįstai neskelbė ginčijamo sprendimo, nes sprendime nurodoma informacija, susijusi su privataus gyvenimo aplinkybėmis, o sprendimo nepaskelbimas oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nedaro jo negaliojančio.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja UAB „Ekstra žinios“ prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti skundžiamą administracinį aktą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
CK 2.23 straipsnio 3 dalis numato, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama, jeigu atsižvelgiant į tokio asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti. Remiantis šia norma, Ž. Ž. , CK 2.23 straipsnio 3 dalies prasme, gali būti pripažintas asmeniu, užimančiu tam tikras pareigas visuomenėje. Nors įstatymas nepateikia „padėties visuomenėje“ sąvokos, aiškinant šią sąvoką loginiu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad tokią padėtį asmuo įgyja dėl bet kurios veiklos, apie kurią visuomenei ar tam tikrai daliai yra žinoma ir kurią ši visuomenė vertina. Šių asmenų įtaka visuomenei yra žymi ir gali būti didesnė nei viešojo administravimo funkcijas vykdančio viešojo asmens.Išskirtinę padėtį visuomenėje Ž. Ž. užima dėl į šią visuomenę nukreiptos veiklos, įskaitant teigiamo asmeninio įvaizdžio, sektino pavyzdžio formavimą. Visuomenė turi pagrįstą interesą žinoti objektyvią informaciją apie tokį asmenį.Informacija apie Ž. Ž. privatų gyvenimą buvo publikuota nagrinėjant Lietuvos visuomenei aktualią ir tarp žinomų žmonių, dažnai formuojančių savo, kaip pavyzdingų asmenų įvaizdį, paplitusią „dvigubo gyvenimo“ problemą. Ž. Ž. pats kryptingai, formuodamas teigiamo asmens įvaizdį, skelbia informaciją apie save, todėl apeliantas, paskleisdamas informaciją apie Ž. Ž. privatų gyvenimą be jo sutikimo, siekė tenkinti teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą būti informuotai apie viešą asmenį. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 7 dalimi bei 50 straipsnio 3 dalimi, Inspektoriaus sprendimo viešas paskelbimas yra viena iš sprendimo įsiteisėjimo sąlygų, kurią įvykdžius sprendimas įgyja teisės akto, sukeliančio teisines pasekmes, galią. Dėl to, Inspektoriaus sprendimo nepaskelbimas įstatymo nustatyta tvarka yra pagrindas sprendimo pripažinimui neteisėtu. Be to, rezoliucinėje sprendimo dalyje nėra pateikiama informacija, susijusi su asmens privačiu gyvenimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius prašė UAB „Ekstra žinios“ apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalyje pateikta viešojo asmens sąvoka. Ž. Ž. neatitinka šioje normoje įtvirtintų viešojo asmens požymių, nes jis nėra valstybės pareigūnas ar politikas, oficialiai neatstovauja visuomenės ar valdžios institucijoms, dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje visuomeninėje veikloje, jo sprendimai bei nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad viešaisiais asmenimis gali būti pripažinti asmenys, užsiimantys bet kuria veikla, apie kurią visuomenei ar tam tikrai jos daliai yra žinoma ir kurią ši visuomenė vertina. Menininkų, autorių, atlikėjų veikla nedaro jokios įtakos viešiesiems reikalams, o yra nukreipta tenkinti kultūrinius, dvasinius visuomenės poreikius. Informacijos paskelbimas kitais tikslais, nesusijusiais su jo profesine veikla, nėra pateisinamas viešuoju (visuomenės) interesu. Teisėtas visuomenės interesas suprantamas tik kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie įstatymo saugomą žmogaus privatų gyvenimą tais atvejais, kai būtina apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių.Apelianto teiginys, kad informacija buvo paskelbta siekiant paviešinti „dvigubo gyvenimo“ problemą, kai žmonės aktyviai teikdami informaciją apie savo gerus darbus ir tinkamai atliekamas pareigas, iš tikrųjų nevykdo tėvų pareigų, yra nepagrįstas. Tai paneigia publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ cituojami vaiko motinos teiginiai.Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 11 dalimi, jei priimto sprendimo viešas paskelbimas pažeistų asmens, pateikusio skundą, teises ar teisėtus interesus, inspektorius tokio sprendimo viešai neskelbia. Sprendime yra nurodoma informacija, susijusi su Ž. Ž. privataus gyvenimo aplinkybėmis, todėl buvo nuspręsta sprendimo viešai neskelbti.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ekstra žinios“ dienraščio „L.T.“ redakcija atsiliepime nurodė, jog palaiko apeliacinį skundą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Ž. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti. Jo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti argumentai identiški pateiktiems proceso pirmosios instancijos teisme metu.
Šalies argumentai
Apelianto atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis numato, kad Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos.
Atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės tarnautojas, bei į jo vykdomas funkcijas, nustatytas šio įstatymo 50 straipsnyje, pripažintina, kad žurnalistų etikos inspektorius yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą, viena iš Žurnalistų etikos inspektoriui suteiktų funkcijų yra nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo.
Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad asmens skundas yra pagrindas pradėti administracinę procedūrą.
Skundžiamą sprendimą atsakovas priėmė išnagrinėjęs trečiojo suinteresuotojo asmens Ž. Ž. skundą, kurį gavo 2006 m. lapkričio 17 d., dėl laikraštyje „L.T.“ išspausdintų straipsnių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 37).
Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu.
Šio skundo nagrinėjimo administracinė procedūra buvo užbaigta priėmus du skirtingo sprendimus -2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr.S-620, adresuotą Ž. Ž. ir 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr.S-621, adresuotą laikraščio „L.T.“ vyriausiajai redaktorei L. V. (b.l. 48-49, 50-51).
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 18 dalis administracinį sprendimą apibrėžia kaip viešojo administravimo institucijos valią, išreikštą administraciniame akte. Šiuo požiūriu tiek skundžiamas atsakovo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr.S-621, tiek 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr.S-620, adresuotas trečiajam suinteresuotajam asmeniui Ž. Ž. atitinka administracinio sprendimo sampratą, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje.
Įvertinusi šiuos Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad abu šie administraciniai aktai pripažintini sprendimais, kuriais buvo užbaigta administracinė procedūra pradėta pagal minėtą Ž. Ž. skundą.
Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žurnalistų etikos inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais. Pagal teisėtumo principą reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o jų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Administracinę procedūrą užbaigus dviejų skirtingo turinio sprendimų priėmimu šios taisyklės pažeidžiamos, tampa neaišku, kuriam iš jų turi būti skiriamas prioritetas, komplikuojasi jų apskundimas, vykdymas bei teisminė kontrolė. Be to, Viešojo administravimo įstatymo31 straipsnis tiesiogiai nustato, kad administracinė procedūra baigiama vieno sprendimo dėl prašymo patenkinimo ar dėl jo atmetimo priėmimu. Įstatyminė nuostata, kad apie priimtą sprendimą informuojamas pareiškėjas ar kitas suinteresuotas asmuo, jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui ar skirtingiems suinteresuotiems asmenims gali būti priimami skirtingi sprendimai.
Tokia minėtų įstatymų aiškinimo praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A18-1072/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A2-1088/2007.
Kadangi skundžiamas atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr.S-621 yra priimtas, pažeidžiant pagrindines procedūras, todėl naikintinas (89 str. 1 d. 3 p.).
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir vertino teisės normas, reglamentuojančias sprendimo administracinėje procedūroje priėmimą ir nepagrįstai pripažino, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “Ekstra žinios” skundą patenkinti.
Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr.S-621.
Sprendimas neskundžiamas.