Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-10-07 · Civilinė byla Nr. 2VP-11823-869/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-07
Bylos Nr.
2VP-11823-869/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07389-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Jocienė
Suinteresuotas asmuo
J. S., R. B.
Skolininkas
J. S.
Advokatai
Edmundas Luotė, Edita Trečiokienė
Kategorijos
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2VP-11823-869/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07389-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, Vilmai Aleksandravičiūtei,

dalyvaujant suinteresuotiems asmenims J. S., R. B., jo atstovui, advokatui Edmundui Luotei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko teikimą dėl baudos skolininkei J. S. skyrimo už 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėjimui antstolio Dainiaus Šidlausko teikimas dėl baudos suinteresuotam J. S. skyrimo už 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą. Teikime nurodoma, kad išieškotojas R. B. kreipėsi į antstolį su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos J. S. už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo nevykdymą skyrimo bei nurodė, kad 2021 m. gruodžio 26 d. nepilnametis sūnus jam nebuvo perduotas kaip numatyta 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje. Išieškotojas nurodė, kad skolininkė vaiko neperdavimą bendravimui su tėvu motyvavo tuo, kad 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra apskųsta (tomas 1, el. b. 1, 3-5).

Atsiliepimas

2022 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas suinteresuoto asmens R. B. atsiliepimas į antstolio Dainiaus Šidlausko teikimą. Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo su antstolio teikimo motyvais dėl baudos J. S. skyrimo sutinka iš esmės, tik patikslindamas prašo skirti jai didesnę, t. y., 1000 Eur baudą, nes skolininkė nuolat pažeidinėja suinteresuoto asmens ir vaiko teises, trukdydama suinteresuotam asmeniui bendrauti su vaiku. Atsiliepime nurodoma, kad J. S. perdavė sūnų suinteresuotam asmeniui 2021 m. gruodžio 31 d., 17:30, t. y., tik po šešių parų nuo suinteresuoto asmens atvykimo pasiimti vaiką (tomas 1, el. b. 1, 11-14).

2022 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas suinteresuoto asmens J. S. atstovės, advokatės Editos Trečiokienės, atsiliepimas į antstolio Dainiaus Šidlausko teikimą. Atsiliepime nurodoma, kad J. S. su pateiktu teikimu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis kategoriškai nesutinka. Suinteresuoti asmenys jau daugiau kaip 3 metus turi ginčą dėl santuokos nutraukimo. R. B. kreipimąsi į antstolį naudoja kaip spaudimo priemonę J. S., siekiant susitarti santuokos nutraukimo byloje. Suinteresuotas asmuo J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties nevykdymą motyvavo tuo, kad 2021 m. gruodžio 16 d. per Vilniaus miesto apylinkės teismą pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-213-1019/2021. Šalių ginčo metu, 2021 m. gruodžio 26 d., atskirasis skundas dar nebuvo išnagrinėtas (tomas 1, el. b. 1, 63-67).

2022 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) išvada dėl teismo nutarties nevykdymo. Išvadoje nurodoma, kad P. B., gim. (duomenys neskelbtini), šeima Tarnybai yra žinoma. 2019 m. birželio 11 d. nepilnamečiui buvo vertintas ir nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis dėl tėvų tarpusavio konfliktų, 2021 m. vasario 10 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (gautas tėvo pranešimas, jog vaiko motina neleidžia bendrauti su vaiku), 2021 m. lapkričio 8 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Šeimai nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2021m. balandžio 30 d. buvo taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Tarnybos darbuotojams pasiteiravus, kaip vaikui patinka leisti laisvalaikį, P. nurodė, jog jam patinka leisti laisvalaikį tiek su mama, tiek su tėčiu. Pasak nepilnamečio, susitikimai su tėčiu būna per trumpi. Anot vaiko, susitikimų metu su tėčiu jie nespėja papramogauti. Vaikas pokalbio metu išsakė, jog jis norėtų pats nuspręsti kiek laiko norėtų būti su tėčiu, nes dabartinio nustatyto laiko nepakanka. Pasiteiravus, kada paskutinį kartą matėsi su tėčiu, vaikas įvardino, kad praeitą savaitę buvo susitikę, tačiau pridūrė, kad su tėčiu bendrauja telefonu beveik kasdieną. Tarnybos vertinimu, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, vaiko tėvai privalo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismui nusprendus tenkinti pareiškimą ir skirti baudą J. S., nustatant baudos dydį prašome atsižvelgti į tai, kad baudą motina turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui (tomas 1, el. b. 1, 37-39).

Apie civilinės bylos nagrinėjimo datą ir laiką pareiškėjas, antstolis Dainius Šidlauskas, ir išvadą teikianti institucija buvo informuoti tinkamai, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. B. su pareikštu prašymu sutiko ir jį palaikė. R. B. papildomai paaiškino, jog 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje apie skubų teismo nutarties vykdymą nebuvo nurodyta, o 2021 m. gruodžio 26 d. yra 51 (penkiasdešimt pirmąją), t. y., nelyginę metų savaitę. Bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuoto asmens atstovas pažymėjo, jog jo atstovaujamasis pasitikėjo antstoliu, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog formaliai vertinant, 2021 m. gruodžio 26 dieną 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu, kuris dar buvo neišnagrinėtas, todėl minima nutartis nebuvo įsiteisėjusi, o 2021 m. kovo 18 d. nutartis numatė R. B. bendravimą su vaiku tik porinėmis/lyginėmis savaitėmis, todėl skirti baudą nėra pagrindo.

Suinteresuotas asmuo J. S. teismo posėdžio metu su pareikštu prašymu dėl baudos jai skyrimo nesutiko ir savo poziciją grindė atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (2021 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

Pažymėtina, kad abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje.

Vadovaujantis CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo sprendimo privalomumo principu, įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolio pareiga imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, įtvirtinta ir Antstolių įstatyme, ir CPK 634 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nagrinėjamu atveju antstolis Dainius Šidlauskas teikimu kreipėsi į teismą dėl baudos suinteresuotam J. S. skyrimo už 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą, t. y., vaiko neperdavimą bendravimui su tėvu tėvui 2021 m. gruodžio 26 dieną.

Bylos duomenimis, nustatyta, jog 2021 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė atsakovo R. B. ir nepilnamečio vaiko P. B. laikiną bendravimo tvarką, numatančią, jog: 1) atsakovas R. B. bendrauja su vaiku P. B. metų lyginių savaičių savaitgaliais, penktadienį 17 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos (adresu: duomenys neskelbtini) ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18 val.; 2) atsakovas R. B. bendrauja su vaiku P. B. kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį, 18 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos (adresu: duomenys neskelbtini) ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 3) nepriklausomai nuo to, pas kurią iš šalių tuo metu yra vaikas, šalys turi teisę nekliudomai bendrauti su vaiku telefonu arba naudojant kitas susisiekimo priemones, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą; 4) šalys turi nedelsiant informuoti viena kitą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą arba kažkurios iš šalių gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydamos tikslų gyvenamosios vietos adresą, šalys turi informuoti viena kitą apie kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes. 2021 m. kovo 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo leista vykdyti skubiai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi pakeitė 2021 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė tokią tėvo R. B. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. B. tvarką: 1) atsakovas R. B. bendrauja su vaiku P. B. metų lyginių savaičių savaitgaliais, penktadienį 17 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos (adresu: duomenys neskelbtini) ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18 val.; 2) atsakovas R. B. bendrauja su vaiku P. B. kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį, 18 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos (adresu: duomenys neskelbtini) ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 3) vasaros atostogų metu tėvas praleidžia su vaiku ne mažiau kaip 30 dienų, kurių viena dalis būtų ne ilgesnė nei 15 dienų. Kurią atostogų dalį vaikas praleis su kiekvienu iš tėvų, šalys nusprendžia bendru sutarimu. Nepavykus susitarti, nelyginiais metais pirmenybę pasirinkti turi tėvas, lyginiais metais - mama. Atostogų pirmą dieną atsakovas paima vaiką 10 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą 21 val. Ieškovė vaiko perdavimo metu įpareigotina perduoti atsakovui vaiko pasą, vaiko gimimo liudijimą, jei vaikas turi - vaiko ES sveikatos draudimo kortelę; 4) nelyginiais metais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą dieną vaikas praleidžia su ieškove, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną (nelyginių metų) - su atsakovu; lyginiais metais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą dieną vaikas praleidžia su atsakovu, o antrą dieną Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų vaikas praleidžia su ieškove. Vaikas lyginiais metais paimamas per Šv. Kūčias 10 val. ir grąžinamas į gyvenamąją vietą iki antros Šv. Kalėdų dienos 10 val., o per Velykų pirmąją dieną paimamas 10 val. ir grąžinamas iki antros Velykų dienos 10 val. Nelyginiais metais vaikas paimamas antrąją Kalėdų ir antrąją Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą iki kitos dienos 10 val. 5) atsakovas praleidžia su vaiku pusę jo rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Kurią atostogų dalį vaikas praleis su kiekvienu iš tėvų, šalys nusprendžia bendru sutarimu. Nepavykus susitarti, nelyginiais metais pirmą atostogų dalį su vaiku praleidžia tėvas; lyginiais metais - mama. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais - mama. 6) tas iš tėvų, su kuriuo vaikas yra vaiko gimimo dieną, privalo sudaryti sąlygas kitam iš tėvų pasveikinti vaiką jo gimimo dienos proga; 7) švenčių (jei jos sutampa su bendravimu savaitgaliais) ir atostogų metu bendravimo tvarka, nustatyta savaitgaliais, negalioja; 8) vaiko ligos atveju nustatyta laikina bendravimo tvarka yra netaikoma, tačiau motina privalo sudaryti galimybę tėvui pabendrauti su sergančiu vaiku telefonu ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Šalys bendru susitarimu gali suderinti ir kitokį bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laiką (sms žinutėmis, elektroniniu paštu); 9) nepriklausomai nuo to, pas kurią iš šalių tuo metu yra vaikas, šalys turi teisę nekliudomai bendrauti su vaiku telefonu arba naudojant kitas susisiekimo priemones, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą; 10) šalys turi nedelsiant informuoti viena kitą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą arba kažkurios iš šalių gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydamos tikslų gyvenamosios vietos adresą, šalys turi informuoti viena kitą apie kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes.

2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. S. atskirasis skundas dėl 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-213-1019/2021. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2021 m. gruodžio 22 d. civilinė byla su atskiruoju skundu išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. išnagrinėjo ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė atmesti ieškovės J. S. atskirąjį skundą ir 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2022 m. sausio 24 d. civilinė byla buvo grąžinta Vilniaus apylinkės teismui.

Pareiškėjas, antstolis Dainius Šidlauskas, teismui pateiktame teikime nurodė, jog išieškotojas R. B. kreipėsi į antstolį su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei J. S. už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą bei nurodė, kad 2021 m. gruodžio 26 d., 10 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nepilnametis sūnus P. nebuvo jam perduotas kaip tai numatyta 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje. Išieškotojas taip pat nurodė, kad skolininkė vaiko neperdavimą bendravimui su tėvui motyvavo tuo, kad nurodyta 2021 m. gruodžio 8 d. teismo nutartis yra apskųsta, tačiau, pasak išieškotojo, pagal CPK 152 straipsnio 3 dalį, atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Skolininkė J. S., atsakydama į antstolio patvarkymą, informavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš jos pusės yra vykdoma, taip pat išreiškė nuomonę, jog pagal CPK 152 straipsnio 2 dalį iki bus išnagrinėtas 2021 m. gruodžio 16 d. jos pateiktas atskirasis skundas, galioja 2021 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir ministerijos informavo antstolį, jog mažamečio P. B. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba.

Teismui pateiktame pareiškime dėl baudos skyrimo pareiškėjas nurodė, jog 2022 m. sausio 20 d. nutarti Vilniaus apygardos teismas nutartimi pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties atmetė. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog: “kadangi teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nustatytoje tvarkoje neaptartas tėvo ir vaiko bendravimas per atostogas, didžiąsias metų šventes, pirmosios instancijos teismas nepakeitė pirmiau nustatytos bendravimo tvarkos, bet ją detalizavo”.

Antstolio vertinimu, aukščiau išdėstyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad skolininkė J. S. nevykdė 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties bei nepagrįstai nesudarė sąlygų R. B. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi P. B., kadangi atskirojo skundo pateikimas nesustabdė 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 585 straipsniu, pareiškėjas teismo prašė spręsti skolininkės J. S. atsakomybės už 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo nevykdymą ir skirti jai 100 Eur baudą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu tarp šalių nebuvo ginčo, jog 2021 m. gruodžio 26 d., 10:00 val. skolininkė J. S. nesudarė sąlygų į vaiko gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskebtini), atvykusiam išieškotojui R. B. pasiimti nepilnametį sūnų P. B. ir tėvas sūnų bendravimui pasiėmė tik 2021 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl skubaus teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdymo bei tėvo teisės paimti vaiką bendravimui 2021 m. gruodžio 26 dieną.

Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog 2021 m. kovo 18 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y., nustatyta laika tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, numatanti bendravimą su vaiku kas antrą savaitgalį ir nurodytomis darbo dienomis. Vadovaujantis CPK 152 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomos skubiai. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, 2021 m. kovo 18 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartyje buvo nurodyta, jog ji yra vykdoma skubiai.

2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teismas išnagrinėjo atsakovo R. B. prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių papildymo bendravimu Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, šeimos narių gimtadienio švenčių, mokyklinių atostogų laikotarpiais ir šį prašymą tenkino. Vertinant, ar 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistos 2021 m. kovo 18 d. teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, ar papildytos 2021 m. kovo 18 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, numatant papildomą laikiną bendravimo tvarką atostogų ir švenčių laikotarpiu, pažymėtina, jog iš teismo nutarties turinio matyti, jog priimtoje nutartyje yra vartojamos abi sąvokos - tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir jų pakeitimo, t. y.: teismas nutarties įžanginėje dalyje nurodė, jog rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo „atsakovo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“, priimtoje nutartyje teismas nurodė, jog „Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies“, tačiau nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, jog „siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, tikslinga pakeisti 2021-03-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones“, o priimtos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog teismas nutaria: „patenkinti atsakovo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią tėvo R. B. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. B. tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos“. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog iš 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties turinio negalima daryti aiškios ir vienareikšmiškos išvados, apie tai, ar minėta teismo nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ar dėl jų pakeitimo. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu sprendimas (nagrinėjamu atveju - nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių nesikreipė į teismą dėl 2021 m. gruodžio 8 d. priimto nutarties išaiškinimo.

Teismo vertinimu, iš priimtos nutarties turinio negalint vienareikšmiškai spręsti, ar nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ar dėl jų pakeitimo, atsižvelgtina į nurodytą teismo nutarties vykdymo tvarką. Kaip jau buvo minėta, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis), taip pat pažymėtina, jog atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 straipsnio 3 dalis), tačiau teismo nutartys pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita <...> vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims. Teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Nagrinėjamu atveju iš 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties rezoliucinės dalies spręstina, jog teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o dėl jų panaikinimo, todėl ne tik kad nenumatė skubaus teismo nutarties vykdymo, o priešingai – nurodė, jog nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje buvo išspręstas byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas, ir vadovaujantis tiek teismo nutarties rezoliucine dalimi, tiek ir CPK 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimo, konstatuotina, jog tokia teismo nutartis nėra vykdoma skubiai ir įsiteisėja tik suėjus septynių dienų terminui nuo nutarties įteikimo (tuo atveju, jei nutartis nėra apskundžiama) arba apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą (tuo atveju, jei nutartis apskundžiama).

Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog skolininkė J. S. nevykdė 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties bei nepagrįstai nesudarė sąlygų R. B. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi P. B., kadangi atskirojo skundo pateikimas nesustabdė 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties vykdymo. Kaip jau buvo minėta, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje teismas nurodė, priešingai – jog priimta nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą, kas leidžia daryti išvadą, jog teismas nepasinaudojo CPK 152 straipsnio 2 dalyje numatyta teise leisti priimtą nutartį vykdyti skubiai.

Iš bylos, o taip pat ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. S. atskirasis skundas dėl 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir 2021 m. gruodžio 22 d. civilinė byla su atskiruoju skundu išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą. 2021 m. gruodžio 26 d. ieškovės J. S. atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme dar nebuvo išnagrinėtas, todėl pripažintina, jog minėtą dieną (t. y., 2021 m. gruodžio 26 d., dėl kurios byloje yra kilęs ginčas), 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi ir neturėjo būti vykdoma, o skolininkė J. S. neturėjo pareigos perduoti tėvui R. B. bendravimui šalių nepilnametį sūnų P. B.

Bylos dėl baudos skyrimo nagrinėjimo teisme metu išieškotojo atstovas nurodė, jog tokiu atveju turėjo būti vadovaujamasi 2021 m. kovo 18 d. priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išieškotojas R. B. turėjo teisę nurodomą dieną, t. y., 2021 m. gruodžio 26 d., bendrauti su sūnumi pagal 2021 m. kovo 18 d. priimtos nutarties 1 punktą, numatantį tėvo teisę bendrauti su vaiku lyginių savaičių savaitgaliais, penktadienį 17 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos (adresu: duomenys neskelbtini) ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18 val.

2022 m. rugsėjo 30 d. vykusio teismo posėdžio metu paprašius suinteresuotų asmenų (jų atstovų) nurodyti, kuri metų savaitė (lyginė ar nelyginė) buvo 2021 m. gruodžio 20-26 dienomis, tiek skolininkė, tiek išieškotojas ir jo atstovas pripažino, kad nurodyta savaitė yra 51 (penkiasdešimt pirmoji), t. y., nelyginė 2021 metų savaitė, kurią neturėjo būti vykdomas tėvo ir sūnaus bendravimas pagal 2021 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Išieškotojo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat akcentavo, jog nepaisant to, kad internete pateikiamuose 2021 metų kalendoriuose 2021 metų pirmąja (nelygine) savaite yra nurodoma savaitė nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 10 d., yra galimas ir kitas savaičių skaičiavimo variantas, kai pirmąja (nelygine) metų savaite būtų laikoma ta savaitė, kurią yra pirmoji sausio mėnesio diena (nagrinėjamu atveju – savaitė nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 3 d.) ir vadovaujantis tokiu skaičiavimu, 2021 m. gruodžio 26 diena patektų į lyginę metų savaitę, kurią išieškotojui priklausytų bendrauti su sūnumi. Su šia advokato E. Luotės pozicija ir siūlomu skaičiavimu nesutiktina dėl sekančių priežasčių: visų pirma, teismo posėdžio metu išklausius abiejų suinteresuotų asmenų paaiškinimų, apie anksčiau, t. y., iki ginčijamos 2021 m. gruodžio 26 d., vykusį tėvo faktinį bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, buvo nustatyta, jog po 2021 m. kovo 18 d. priimtos teismo nutarties tarp šalių niekada nebuvo kilęs ginčas dėl lyginių ir nelyginių metų savaičių skaičiavimo. Tėvas su sūnumi bendravo pvz., 2021 m. lapkričio 19-21 dienomis, kas atitinkamai sudarytų 46 (keturiasdešimt šeštąją) metų savaitę, ir tokiu atveju nuosekliai tęsiant skaičiavimą, 2021 m. gruodžio 20-26 dienos sudarytų 51 (penkiasdešimt pirmąją), t. y., nelyginę metų savaitę, kurią su šalių nepilnamečiu sūnumi bendrauja vaiko motina. Taip pat akcentuotina, jog Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) nusprendė, jog standartizavus dienų ir laiko skaičiavimą, pagal tarptautinį standartą ISO-8601, pirmoji savaitės diena būtų pirmadienis ir metų savaitės atitinkamai skaičiuojant būtų sunumeruotos nuo 1 iki 52 (kartais 53) (nuo 2020 m. taikytini standartai ISO 8601?1:2019 ir ISO 8601?2:2019).

CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Nagrinėjamu atveju pripažinus, jog 2021 m. gruodžio 26 dieną dar nebuvo įsiteisėjusi 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, numatanti tėvo bendravimą su sūnumi atostogų bei šventinių dienų laikotarpiu, o taip pat 2021 m. gruodžio 26 dienai patenkant į nelyginę 2021 metų savaitę, neteisėtų skolininkės J. S. veiksmų vykdant teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nenustatyta, todėl pareiškėjo, antstolio Dainiaus Šidlausko, teikimas dėl baudos skolininkei J. S. skyrimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi, 771 straipsnio 9 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko teikimo dėl baudos suinteresuotam asmeniui J. S. skyrimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Jocienė