Kauno apygardos teismo nutartis

2010-02-09 · Civilinė byla Nr. 2S-308-259/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-09
Bylos Nr.
2S-308-259/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Evaldas Burzdikas
Atsakovas
B. K., B.
Ieškovas
J.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybei, N. M., A. M., UAB „Auksvora"
Advokatai
Rita Petručionytė
Civilinė byla Nr.2S-308-259/2010
Pirmos instancijos teismo teisėja Virginija ŠeškuvienėProcesinio dokumento kategorija 122.1, 121.14, 122.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Evaldo Burzdiko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11371-329/2009, kuria atsisakyta priimti atsakovės B. K. atstovės Ritos Petručionytės atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovams B. K., Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritoriniam padaliniui, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, N. M., A. M., UAB „Auksvora" dėl leidimų, statinio priėmimo naudotis akto panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti palėpę į pradinę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, bei pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Auksvora" ieškinį dėl pažeistų savininko teisių gynimo, palėpės rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta, įpareigojimo atstatyti palėpę į pradinę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-11-04 parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarė atsakovės B. K. atstovės Ritos Petručionytės prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-20-375/2007 ir šios bylos sujungimo atmesti (t.4, b.l.23).

2009-11-11 Kauno miesto apylinkės teisme gautas atsakovės B. K. atstovės advokatės Ritos Petručionytės atskirasis skundas, kuriuo atsakovė prašė panaikinti 2009-11-04 Kauno miesto apylinkės teismo protokolinę nutartį, kuria atsisakyta sujungti jos reikalavimus, pareikštus Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1616-375/07, su J. S. nagrinėjimais reikalavimais šioje civilinėje byloje ir išspęsti klausimą iš esmės - minėtas civilines bylas sujungti (t.4, b.l.32-33).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-11-12 nutartimi (t.4, b.l.36) atsakovės B. K. atstovės advokatės Ritos Petručionytės atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr.2-11371-329/2009 dėl 2009-11-04 protokolinės nutarties atsisakė priimti ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas, vadovaudamasis CPK 334 str., reglamentuojančiu teisę paduoti atskirąjį skundą, nurodė, jog CPK nenumato, kad 2009-11-04 priimta teismo protokolinė nutartis, kuria parengiamojo teismo posėdžio metu buvo atmestas atsakovės atstovės prašymas prie nagrinėjamos bylos prijungti Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr.2-1616-375/2007, yra skundžiama, taip pat pažymėjo, jog priimta protokolinė nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (t.4, b.l. 37-38) atsakovė B. K. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti atsakovės atstovės advokatės Ritos Petručionytės atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-11371-329/09 dėl 2009-11-04 protokolinės nutarties, dėl šių motyvų:

1) CPK 2 str. nurodo, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Skundžiama nutartimi pažeidžiami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.), o taip pat procesinis lygiateisiškumas, kadangi suteikiamas prioritetas reikalavimams nugriauti sukurtą nuosavybę, nes pirma nagrinėjamas šis reikalavimas, nenagrinėjant atsakovės reikalavimo atidalinti iš bendrosios nuosavybės;

2) teismas nepaiso CPK 18 str. įtvirtinto principo dėl įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo. 2009-04-06 Specialios teisėjų kolegijos įsiteisėjusi nutartis (t.3, b.l.192-195) yra privaloma pirmos instancijos teismui, todėl žemesnės instancijos teismui privalomi ir šioje nutartyje išsakyti motyvai dėl priešpriešinių reikalavimų nagrinėjimo vienoje byloje. Ignoruodamas aukštesnės institucijos - Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje išdėstytus motyvus dėl priešpriešinių reikalavimų sujungimo, teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, užkirto kelią tolesnei proceso eigai, t.y. teisingam, objektyviam ir visapusiškam, bešališkam bylos aplinkybių išnagrinėjimui ir ginčo išsprendimui;

3) teismas, apeidamas CPK 290 str. 2 d. įtvirtintas normas, nepagrįstai priėmė ne rašytinę, bet protokolinę (t.y. žodinę) nutartį;

4) vadovėlyje Civilinis procesas - teorija ir praktika, t.- III, užkertančiomis kelią nutartimis laikomos tokios nutartys, kuriomis atsisakoma priimti ieškinį (p. 819-820). Todėl šiuo atveju galima taikyti analogiją, nes atsisakoma nagrinėti atsakovės ieškinį kartu su ieškovo J. S. ieškiniu. Taigi, yra užkertamas kelias procesui civilinėje byloje Nr. 2-1616-375/2007, kuri nagrinėtina kartu su J. S. ir trečiojo asmens „Auksvora" reikalavimais išgriauti palėpę, atstatyti buvusią padėtį. Todėl 2009-11-04 protokolinė nutartis savo turiniu užkerta kelią ekonomiškam, koncentruotam, bešališkam, lygiateisiškam šalių ginčo, šalių reikalavimų išnagrinėjimui, kas sąlygos teismo sprendimo neteisėtumą. Nors teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskirais skundais neskundžiamos (CPK 233 str.), tačiau atsižvelgiant į tai, jog teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, ji skundžiama, nepriklausomai nuo to, ji žodinė ar rašytinė (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Nors CPK numato, jog nutartis, kuria bylos sujungiamos, neskundžiama, tačiau tai nereiškia, jog negali būti apskųsta nutartis, kuria atsisakoma sujungti bylas;

5) J. S. reikalavimų išgriauti nekilnojamojo turto objektą ir trečiojo asmens „Auksvora" reikalavimo nagrinėjimas šioje byloje, nenagrinėjant atsakovės reikalavimo dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, užkerta kelią bylos eigai, praktiškai sprendžiama dalis ginčo, bet nesprendžiamas ginčas visa apimtimi, t.y. iš esmės;

6) Lietuvos apeliacinis teismas 2005-01-27 nutartyje Nr. 2-62/2005 pažymėjo, jog „bylų sujungimo į vieną tikslas yra greitesnis ir teisingesnis ginčų išnagrinėjimas". Vadinasi, tuomet, kai vienų reikalavimų, kurie tarpusavyje susiję su nagrinėjamais, nagrinėjimas sustabdytas, suvaržoma šalies teisė teikti įrodymus, reikšti naujus prašymus, dalyvauti įrodymų tyrime, bei kitos teisės, numatytos CPK 42 str. Sustabdžius šalių ginčo procese atsakovės reikalavimų nagrinėjimą, nagrinėjant tik J. S. ir UAB „Auksvora" reikalavimus, atsakovė negali reikšti tapačių reikalavimų, kurie yra pareikšti sustabdytoje civilinėje byloje;

7) LAT 2005-07-04 nutartyje Nr. 3K-3-326/2005 atsisakymas sujungti bylas traktuotas kaip esminis proceso teisės normos pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (t.4, b.l.42-43) tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) 2009-11-04 nutartis neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai. Bylos nagrinėjimas tęsiamas, kadangi šia nutartimi nebuvo atsisakyta bylos nagrinėjimo (byla nebuvo nutraukta ar ieškinys paliktas nenagrinėtu), o tik atsisakyta sujungti nagrinėjamą bylą su atsakovės nurodyta civiline byla Nr. 2-1616-375/2007. Duomenų, kad ši nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, atsakovė nepateikė;

2) teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė LR CPK nuostatas dėl atskirojo skundo priėmimo. O argumentai dėl nutarties, kuria atsisakyta bylas sujungti, nepagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

Atsiliepime į atskirąjį skundą (t.4, b.l.47-48) atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys prašė išspręsti atskirąjį skundą teismo nuožiūra.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (t.4, b.l.50-52) ieškovas J. S. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) skundo argumentas, kad priimant nutartį, buvo pažeistos procesinės teisės normos, nepagrįstas. Teismas teisingai pritaikė CPK 334 str. Be to, bylų sujungimą ir išskyrimą reglamentuojanti CK 136 str. 4 d. nustato, kad teismas gali sujungti bylas. Civilinio proceso kodekso komentaro I dalyje 294 psl. nurodoma, kad nutartis dėl bylų sujungimo ir išskyrimo atskiruoju skundu neskundžiama;

2) skunde nepagrįstai nurodyta, kad nutartis priimta nukrypus nuo suformuotos LAT praktikos. Atsakovė nenurodė nė vienos LAT paskelbtos kasacine tvarka priimtos nutarties, nuo kurios teismas nukrypo. Atsakovė taip pat nepagrįstai skundą grindžia 2009-04-06 Specialios teisėjų kolegijos nutartimi bei vadovėliu Civilinis procesas - teorija ir praktika, t.-III, kadangi CPK 4 str. nustato, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus;

3) skunde nepagrįstai nurodyta, kad šiuo atveju galima taikyti analogiją su atsisakymu priimti ieškinį, kadangi bylų sujungimą ir ieškinio priėmimą reglamentuoja skirtingos procesinės teisės normos. Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad atsisakymas sujungti bylas užkerta kelią tolimesnei eigai, kadangi tik išsprendus klausimą, ar leidimas išduotas pagrįstai, laikantis įstatymų reikalavimų, ar statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai surašyti teisėtai, bus galima spręsti klausimą dėl atsakovės reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagrįstumo. Taigi, reikalavimas dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės gali būti nagrinėjamas tik išsprendus leidimų ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų teisėtumą, nes būtent jų pagrindu buvo sukurta nuosavybė. Be to, nuosavybė gali būti sukurta tik laikantis įstatymų reikalavimų. Neteisėtai sukurtos nuosavybės likvidavimo padarinius numato CK 4.103 str. 1 d.;

4) skundo argumentai dėl ekonomiškumo principo pažeidimo prieštarauja LAT išaiškinimui. LAT 2008-05-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008 išaiškino, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikšmė ir jų taikymas negali būti absoliutinamas, nes principas, kaip ir kiekviena abstraktaus pobūdžio taisyklė, gali turėti išimčių. Nors pripažįstami proceso koncentracijos ir operatyvumo principai (CPK 7 str.), bet įstatyme nustatyta ne tik galimybė sujungti kelis ieškinio reikalavimus, bet ir išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįstama, kad juos tikslingiau nagrinėti skyrium (CPK 136 str. 2 d. ir 3 d.);

5) atsakovė netinkamai taiko CPK 18 str. normą, kadangi specialioji teismingumo kolegija sprendžia tik teismingumo klausimus. 2009-04-06 Specialios teisėjų kolegijos nutartyje nėra imperatyviai nurodyta, kad bylos turi būti sujungtos, o nutartyje yra išdėstyti tik kolegijos samprotavimai. Be to, CPK 362 str. numato, kad tik kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi iš naujo nagrinėjant bylą;

6) nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka LAT praktiką. LAT 2008-05-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008 išaiškino, jog bylų sujungimas ir išskyrimas - tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą, t. y. atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas), nes ne visada bylų sujungimas padeda pasiekti nurodytus tikslus. Dėl to ir šioje byloje, atsižvelgiant į bylų aplinkybes, svarbu išsiaiškinti teismų atliktų procesinių veiksmų pobūdį bei tikslus. Vadinasi, dėl bylų sujungimo spręsti turi nagrinėjantis bylą teismas, o ne specialioji kolegija, kuri sprendžia tik teismingumo klausimą.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija, tretieji asmenys N. M., A. M. ir UAB „Auksvora" nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5, 32, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymui (Žin., 2009, Nr. 144-6351), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12. 14. 15. 16, 22, 23, 231, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35 ir 42 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymui (Žin., 2009, Nr. 144-6352) ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymui (Žin., 2009, Nr. 144-6353), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) nuo 2010-01-01 vykdo apskričių viršininkų administracijų iki 2009-12-31 vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-23 nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas" 3.3 punktu numatyta, kad esant ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, valstybei teismuose atstovauja Inspekcija, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Šio nutarimo 4 p. nustatyta, kad šio nutarimo 3.3 punktas taikomas ir tais atvejais, kai įstatymais atitinkamos apskričių viršininkų funkcijos perduodamos iki apskričių viršininkų administracijų likvidavimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija byloje patraukia vietoj atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (LR CPK 48 str.).

Spręsdama atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2009-11-04 nutartis atsisakyti sujungti nagrinėjamą bylą su kita civiline byla neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Bylos nagrinėjimas tęsiamas, kadangi šia nutartimi nebuvo atsisakyta bylos nagrinėjimo (byla nebuvo nutraukta ar ieškinys paliktas nenagrinėtu), o tik atsisakyta sujungti nagrinėjamą bylą su atsakovės nurodyta civiline byla Nr. 2-1616-375/2007. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėtai ir pagrįstai pritaikė LR CPK nuostatas dėl atskirojo skundo priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad argumentai dėl nutarties, kuria atsisakyta bylas sujungti, nepagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka LAT praktiką. LAT 2008-05-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008 išaiškino, jog bylų sujungimas ir išskyrimas - tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą, t. y. atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas), nes ne visada bylų sujungimas padeda pasiekti ekonomiškumo ir proceso koncentracijos tikslus deklaruotus įstatymo leidėjo.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atskirojo skundo motyvą, jog teismas pažeidė CPK 290 str. 2 d. nuostatas, nepagrįstai priėmė ne rašytinę, bet protokolinę nutartį. Įstatymo leidėjas nėra imperatyviai įtvirtinęs įstatyme, kad bylų sujungimas ar atsisakymas jas sujungti galimas tik rašytine teismo nutartimi (LR CPK 136 str. 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo protokolinė nutartis yra priimta pažeidžiant įstatymo reikalavimus, tuo labiau, kad ši teismo nutartis nėra skundžiama atskiruoju, skundu, t. y. tai nėra šios bylos apeliacijos dalykas.

Teisėjų kolegija taip pat plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose nurodoma, jog J. S. reikalavimų išgriauti nekilnojamojo turto objektą ir trečiojo asmens „Auksvora" reikalavimo nagrinėjimas byloje, nenagrinėjant atsakovės reikalavimo dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, užkerta kelią bylos eigai, nes tai neturi skundžiamos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 11 12 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusEvaldas Burzdikas