- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- ATP-128-557/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00548-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuriuo V. R. nubausta pagal ATPK 126 str. 1 d. 500 Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. 2011 m. gruodžio 18 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2011 m. gruodžio 18 d. 02.10 val. Palangoje, Bangų g. – Klaipėdos pl., vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas - 1,05 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimu V. R. pripažino kalta padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ str., paskyrė jai 500 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimą pakeisti, mano, jog V. R. turėjo būti paskirta administracinė nuobauda ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytose ribose. Nurodo, jog Palangos miesto apylinkės teismo paskirta nuobauda neadekvati padaryto pažeidimo pavojingumui, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti nepasiekti. Teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į V. R. administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pažeidimo momentu turėjo dvi galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sunkinančių aplinkybių buvimas užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas ATPK 30¹ str. nuostatą, daug kartų konstatavo, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad pats teisės pažeidėjas ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės ir eismo saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 126 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia vairuotojams baudą nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Apylinkės teismas V. R. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. ir paskyrė mažesnę administracinę nuobaudą – baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, bei neskyrė sankcijoje numatytos vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (pažeidėja augina du nepilnamečius vaikus, kuriais reikia rūpintis, dirba pedagoginį darbą, uždarbis nedidelis), vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, ATPK 31 str. 1 d. 1 p. nuostatomis (prisipažino padariusi pažeidimą, gailėjosi), pritaikė ATPK 30¹ str. ir paskyrė švelnesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą, laikydamas, kad paskirtos nuobaudos rūšis ir dydis pakankami realizuos Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždavinius (ATPK 1 str.). Su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).
V. R. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdama neblaivi, tokiu savo elgesiu keldama didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengusi rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, galėjusių kilti ne tik jai, kitiems eismo dalyviams, bet ir jos pačios dažnai automobiliu vežiojamiems vaikams. Apeliacinis teismas sutinka su V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau pažymi, jog visų pirma ši pareiga tenka tėvams, todėl V. R. dar prieš pasielgdama lengvabūdiškai ir neatsakingai privalėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jai ir jos šeimai dėl pažeidimo darymo, dėl to turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Nors V. R. nurodo, kad pritaikius jai sankcijoje numatytą nuobaudą pirmiausiai ir skaudžiausiai nukentėtų jos mažamečių vaikų interesai ne tik materialine prasme, bet ir galimybių lankyti būrelius sumažėjimu, apeliacinis teismas su tokiu jos argumentu nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. R. yra ištekėjusi, jos vaikai turi tėvą, kuriam tenka tokia pat pareiga kaip ir mamai rūpintis savo vaikų gerove ir jų interesais. V. R. taip pat nurodo, kad jos darbinei ir užklasinei veiklai teisė vairuoti automobilį būtina, nes kitaip nesugebėtų suspėti į visus organizuojamus renginius, atėmimas teisės vairuoti transporto priemones neigiamai atsilieptų jos mokinių interesams. Tačiau pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ta aplinkybė, jog pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra išimtinė aplinkybė ir ji nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (LVAT administracinė byla N62-3803/2011). Apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog V. R. užimamos pareigos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, ji yra kūno kultūros mokytoja (b.l. 31), todėl savo darbines pareigas atlikti gali ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, o siekdama išvengti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tokiu būdu siekia išvengti bei nepatirti nepatogumų ir diskomforto savo atžvilgiu. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas bausmės individualizavimo klausimą, atsižvelgia ir į pažeidimo padarymo aplinkybes - deklaruodama rūpinimąsi vaikais, V. R. nakties metu buvo ne namuose, o girtavo su draugėmis, vėliau girta vairavo automobilį.
Apylinkės teismas, skirdamas V. R. nuobaudą, nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei pažymėjo, jog jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau, kaip matyti ir pažymos apie galiojančias nuobaudas (b.l. 13-14), V. R. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies, t. y. tame pačiame ATPK skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ numatytą administracinį teisės pažeidimą (2011 m. rugpjūčio 17 d. viršijo leistiną greitį, už ką jai administraciniu nurodymu paskirta 50 Lt bauda, bei 2011 m. lapkričio 7 d. nesilaikė kelio ženklų reikalavimų, už ką jai administraciniu nurodymu paskirta 50 Lt bauda), kas vertintina kaip V. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) ir į ką, kaip pažymėjo ir apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė. Pagal formuojamą teismų praktiką sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas (LVAT administracinė byla N62-3803/2011). Tai, kad V. R. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jos atsakomybę švelninančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau šios vienos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.
Nepagrįstas V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, jog pati neblaivumo (girtumo) patikrinimo procedūra nebuvo nepriekaištinga, policijos pareigūnai, pažeisdami policijos veiklos principus, nemotyvuotai atsisakė atlikti pakartotinį jos blaivumo tikrinimą. Kaip matyti iš byloje esančių alkotesterio parodymų kvitų (b.l. 7) bei policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b.l. 5), V. R. blaivumas buvo tikrinamas du kartus – pasyviu (pučiant orą per atstumą) ir aktyviu (pučiant orą per vamzdelį) būdu ir abu kartus tiek 02.11 val., tiek 02.18 val. jai nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) laipsnis. Patikros sertifikatas Nr. 1017397 (b.l. 9) patvirtina, jog alkotesteris Lion alcolmeter 500 Nr. 19180 naudojimui buvo tinkamas, todėl abejoti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, kaip matyti, V. R. su parodymais sutiko ir juos patvirtino savo parašu (b.l. 8), fakto, kad vairavo išgėrusi neneigė nei įvykio metu (b.l. 4), nei teismo posėdžio metu (b.l. 36-37), šio fakto ji neginčija ir savo atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl apeliacinis teismas detaliau neblaivumo (girtumo) patikrinimo procedūros teisėtumo klausimu nepasisako.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Iš Palangos miesto apylinkės teismui pateikto prašymo dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo (b.l. 20-22) matyti, jog teismo buvo prašoma sumažinti baudą iki 500 Lt ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, motyvuojant tuo, kad ATPK 126 str. 1 d. sankcija V. R. ir jos vaikų atžvilgiu per sunki tiek materialine prasme, tiek būtų ribojamos jos darbinės veiklos bei jos ir jos vaikų užklasinės veiklos galimybės. Teismo posėdžio metu (b.l. 36-37) V. R. atstovas minėtą prašymą palaikė. Teismas prašymą tenkino ir V. R. paskyrė 500 Lt baudą. Apeliacinis teismas laiko, jog vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. R. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. ir skyrė mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, administracinę nuobaudą – baudą bei nepaskyrė vienos iš ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tokiu būdu paskirdamas pernelyg švelnią ir neproporcingą padarytam pažeidimui bei neatitinkančią jai keliamų tikslų nuobaudą, todėl apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ str. taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėja prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, į byloje esančius pažeidėjos asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, V. R. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nesant konkretaus apelianto prašymo, skirtina nuobauda, lygi ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytam administracinės nuobaudos minimumui. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 500 Lt dydžio bauda didintina iki 1000 Lt dydžio baudos, kartu paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimą pakeisti.
V. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.