- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-29
- Bylos Nr.
- ATP-324-195/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-01110-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. M. (I. M. ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo I. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., ir jam paskirtas 20 parų areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. nubaustas už tai, kad jis 2011-02-26, apie 19.28 val, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, vairavo I. V. priklausantį automobilį „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,54 % promilės – sunkus girtumas) ir važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.
E. P. ir M. G. už žinomai melagingų parodymų davimą 2011-04-15 teismo posėdyje bei J. T. (J. T. ) už žinomai melagingų parodymų davimą 2011-05-25 teismo posėdyje iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas I. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą neįrodyta, grindžiama vien samprotavimais, prielaidomis. Teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.
Apelianto teigimu, jo prašymu automobilį vairavo draugas E. P. , kuris ir sukėlė eismo įvykį. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo kaltė neginčijamai įrodyta tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos L. K. parodymais. Pažymi, kad ši liudytoja jį apkaltino dėl automobilio BMW apgadinimo tikslu atkeršyti, nes iškart po įvykio tarp jų kilo konfliktas. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, liudija L. K. suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi jos parodymais. Nurodo, kad teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie atvykę pagal iškvietimą surašė tarnybinį pranešimą, patvirtino, jog paties įvykio nematė ir pažeidimą fiksavo vien iš L. K. parodymų. Tačiau, kaip jau minėjo, pastaroji jį apkalba. Apie tai liudija ir jos parodymai, kurie yra nevienodi ir prieštaringi. Pažymi, kad jokių kitų jo kaltės įrodymų byloje nėra.
Apeliantas nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstytu liudytojų M. G. , E. P. ir J. T. parodymų įvertinimu. Nurodo, kad M. G. ir J. T. jis nepažįsta, tik iš E. P. kalbų žino, kad pastarieji pasisiūlė padėti prieš įvykį jo automobiliui užklimpus, tačiau jokių kitų reikalų su jais neturėjo, o su jais susiekė, nes prieš atsisveikinant M. G. paliko E. P. savo numerį, jei reiktų pagalbos teisme paliudyti apie tos dienos įvykio aplinkybes. Todėl nėra pagrindo manyti, kad pastarieji gali būti suinteresuoti jam padėti išvengti atsakomybės. Tai, kad E. P. yra jo draugas, priešingai nei kad nurodo pirmosios instancijos teismas, dar neįrodo, jog pastarasis duoda jam palankius parodymus. Apelianto teigimu, kadangi šie asmenys patvirtino jo nurodytas įvykio aplinkybes, o būtent, kad įvykio metu automobilį vairavo E. P. , o jis, I. M. , sėdėjo keleivio vietoje, jis buvo nubaustas nepagrįstai.
Apeliaciniai skundai netenkinami.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu I. M. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., o liudytojams E. P. , M. G. ir J. T. (J. T. ) už žinomai melagingų parodymų davimą teisme iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 187² str.
Ginčo dėl automobilio „BMW 740“ apgadinimo nėra, tačiau apeliantai nesutinka su teismo išvada dėl administracinės atsakomybės subjekto, nurodydami, kad automobilį vairavo E. P. , o ne I. M. . Tačiau tokius apelianto teiginius paneigia bylos medžiagoje esantys įrodymai.
Liudytoja L. K. parodė , kad gyvena name, kurio kieme kilo eismo įvykis ir pati matė, kad „Ford“ automobilį vairavo tikrai I. M. . Jo nepažįsta, tačiau įvykio metu įsidėmėjo jo veidą. Ji būdama namie išgirdo kieme stipriai akseleruojantį automobilį bei plastmasės skilimo garsą ir su vyru išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Matė „Ford“ automobilį atsitrenkusį į prie namo stovintį „BMW" automobilį. „Ford“ vairavo I. M. , kuris bandė išvažiuoti atbuline eiga. Automobilyje šalia I. M. sėdėjo jo draugas. Pasakius I. M. , kad šis daugiau nebevažiuotų, jis įniršo, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir puolė muštis, todėl jie iškvietė policijos pareigūnus. I. M. sutramdė jo draugai. Įvykio metu buvo jau tamsu, tačiau kiemas buvo apšviestas. „Ford“ automobilis į stovintį „BMW" trenkėsi ne vieną kartą. Ji įvykį matė ir pro buto langą ir išėjusi į lauką. „Ford“ vairuotojas buvo ne kartą išlipęs iš automobilio ir vėl sėsdavo važiuoti. Aiškiai matė, kad tai buvo I. M. . Jis vilkėjo saugos tarnybos uniformą. I. M. išlipęs iš automobilio buvo ne kartą ir jai įvykį stebint pro langą, ir jau išėjus į lauką, todėl gerai jį įsidėmėjo. „BMW" savininkas yra jos kaimynas, tačiau jokių ryšių jie nepalaiko. Įvykio metu ji nežinojo kam priklauso stovintis „BMW“ automobilis. Įvykio vietoje matė E. P. . Jis automobilyje sėdėjo keleivio vietoje prie I. M. ir sulaikė pastarąjį, kuomet šis bandė jai smogti. E. P. bandė raminti konfliktą. Kaip suprato, jie iš pradžių manė, kad apgadintas „BMW“ automobilis priklauso jai su vyru, todėl siūlė susitarti už 100 ar 200 Lt. Ji buvo įvykio vietoje kada atvažiavo policija. Negirdėjo, kad E. P. būtų sakęs, jog automobilį vairavo jis. Matė kaip įstrigusį „Ford Probe“ automobilį padėjo pastumti kažkoks vyriškis. Vyriškis buvo vienas. M. G. ar J. T. ji nėra mačiusi. Analogiškas įvykio aplinkybes liudytoja nurodė ir rašytiniame paaiškinime, todėl priešingai nei kad nurodo apeliaciniame skunde I. M. , vertinti jos parodymus kaip nenuoseklius ir prieštaringus nėra pagrindo.
Tuo pačiu pažymėtina, kad liudytojos L. K. nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio iš esmės patvirtino teisme liudytoju apklaustas pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas N. R. .
Liudytojas N. R. parodė, kad į įvykio vietą atvyko pagal gautą pranešimą, jog kieme vairuotojas kliudė kitą automobilį ir bando pasišalinti. Atvykus, kieme buvusi moteris nurodė I. M. kaip avariją sukėlusio automobilio vairuotoją. I. M. tuo metu sėdėjo automobilio keleivio pusėje. Jis vilkėjo uniforminę striukę. Matėsi, kad I. M. yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kiek pamena, I. M. tvirtino, jog automobilį vairavo ne jis, o jo draugas, kuris pabėgo. Automobilio dokumentus padavė pats I. M. . Jokie kiti asmenys į jį įvykio vietoje nesikreipė. E. P. nepamena. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime.
Liudytojas A. S. , kuris yra policijos pareigūnas, parodė, kad į įvykio vietą atvyko vėliau nei N. R. . Buvo forminamas kilęs eismo įvykis, o jie bandė aiškintis, kas vairavo įvykį sukėlusį automobilį. Kieme jau buvo daug žmonių. I. M. tuo metu buvo ne automobilyje. Jie paaiškino, kad jei nepaaiškės kas vairavo automobilį, tai atsakys I. M. . Įvykio vietoje buvusi moteris patvirtino, kad matė, jog automobilį vairavo I. M. . Įvykio vietoje taip pat buvo dar vienas aukšto ūgio vyriškis, kuris sakė, kad vairavo jis, bet minėta moteris tą iškart paneigė. Automobilio dokumentus ir raktelius jiems perdavė patruliai.
Liudytojas A. J. , kuris yra policijos pareigūnas, parodė, kad jis surašė ATP protokolą jau policijos įstaigoje. Įvykio vietoje moteris nurodė I. M. kaip automobilį vairavusį asmenį ir pagal šios liudytojos paaiškinimus buvo surašytas ATP protokolas. Negali pasakyti, ar įvykio vietoje matė E. P. . Pats I. M. buvo neblaivus, bet aiškino, kad automobilį vairavo ne jis. Į policiją jie pristatė tik I. M. . Vėliau buvo atvykęs ir dar kažkoks asmuo, tačiau tiksliau aplinkybių nepamena. Jokios iniciatyvos dėl pareiškimo surašymo tas žmogus nerodė. Jei E. P. būtų parašęs paaiškinimą, budėtojų dalis būtų jį priėmusi.
Šalies argumentai
Priešingai nei kad apeliaciniame skunde nurodo I. M. , pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jį kaltinančiais įrodymais - L. K. ir policijos pareigūnų N. R. , A. S. bei A. J. parodymais. Pažymėtina, kad liudytojų policijos pareigūnų parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantai nenurodė ir apeliaciniuose skunduose.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų M. G. , E. P. ir J. T. parodymais. Visų pirma, šie liudytojai yra suinteresuoti duoti apeliantui palankius parodymus: E. P. yra I. M. draugas, tai pripažįsta ir pastarasis, o M. G. ir J. T. buvo apklausti tik teisme, administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. iniciatyva ir byloje nėra jokių įrodymų, kad jie iš tiesų buvo įvykio vietoje ir matė įvykį. Antra, šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, nesutampa tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais: E. P. teisme aiškino, kad pamatė du vyrus ir paprašė jų padėti išstumti automobilį, o savo apeliaciniame skunde jis nurodo, jog padėti pasisiūlė patys M. G. ir J. T. , būtent tokios pozicijos pastarieji laikėsi ir pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, liudytojai M. G. ir J. T. skirtingai nurodo konflikto eigą po susidūrimo: M. G. aiškina, kad iš vairuotojo vietos išlipus E. P. , jie jį nuramino, tuo metu keleivio vietoje sėdėjęs I. M. perlipo į vairuotojo vietą ir pradėjo keiktis, įvykio vietoje buvo apie 10 minučių, nematė, jog būtų kilęs koks nors ginčas, tuo tarpu J. T. nurodo, kad atsitrenkus į kitą automobilį, ir vairuotojas, ir keleivis išlipo iš automobilio pro vairuotojo dureles, jis ir M. G. išėjo iš įvykio vietos dar iki atvykstant policijos pareigūnams, tuo metu tarp įvykio vietoje buvusių asmenų jau buvo kilęs kažkoks ginčas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde M. G. jau teigia, jog įvykio vietoje neužtruko, po keletą minučių išėjo, nes neturėjo laiko ilgiau laukti. Atsižvelgiant į liudytojo E. P. parodymus, kad iškart po įvykio M. G. ir J. T. jam nurodžius, jog dėl įvykio galima užpildyti deklaraciją, jis paskambino I. M. draugei, nematė kaip I. M. iš keleivio vietos persėdo į vairuotojo vietą, bet galimai tai buvo kaip tik tuo metu, netrukus po to pasirodė dėl eismo įvykio pretenzijas pateikusi L. K. , ir vertinant juos visų byloje esančių įrodymų kontekste, aukščiau minėtų asmenų parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų objektyvumo.
Pažymėtina, kad liudytoja L. K. tiek tyrimo metu duotame paaiškinime, tiek du kartus apklausta teisme kategoriškai nurodė, jog automobilį „Ford Probe“ įvykio metu vairavo būtent I. M. . Ši liudytoja nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį įsidėmėjo gerai, nes jis įvykio metu gana ilgai stengėsi išvairuoti įklimpusį savo automobilį, kelis kartus kliudė stovintį „BMW“ automobilį, buvo kelis kartus išlipęs, o jai padarius pastabą, supyko ir bandė ją pulti. Liudytoja patvirtino, kad įvykio vietoje buvo ir E. P. , kuris sėdėjo keleivio vietoje, o I. M. bandant ją pulti, šį sutramdė bei bandė siūlyti tartis be policijos, manydamas, kad kliudytas automobilis priklauso jai. Tai, kad L. K. nepažįsta nei I. M. , nei įvykio metu apgadinto automobilio „BMW“ savininko, leidžia pagrįstai manyti, jog ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl netikėti jos parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Kadangi ši liudytoja nurodė, kad padėti išstumti įklimpusį automobilį bandė tik vienas vyriškis, tai paneigia M. G. ir J. T. parodymus, neva jie abu ėjo pro šalį ir įvykis kilo kai jie išstūmė įklimpusį automobilį.
Tai, kad betarpiškai po įvykio paaiškinimai buvo paimti tik iš L. K. bei J. P. , o jokie kiti asmenys (net ir I. M. ) savo paaiškinimų nepateikė, leidžia daryti išvadą, kad I. M. teisme pateikta įvykio versija yra pasirinkta jo gynybinė taktika siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad teisme apklausti policijos pareigūnai N. R. , A. S. ir A. J. patvirtino, jog aiškinantis įvykio vietoje, liudytoja L. K. iškart nurodė I. M. kaip automobilio vairuotoją. Į įvykio vietą pirmas atvykęs N. R. paaiškino, jog jokie kiti asmenys, galintys paaiškinti įvykio aplinkybes, į jį nesikreipė, o automobilio dokumentus jam pateikė I. M. , kuris aiškino, kad automobilį vairavo draugas, kuris pabėgo. A. S. ir A. J. nurodė, kad įvykio vietoje jiems iš patrulių perėmus I. M. ir automobilio dokumentus, kažkoks vyriškis bandė aiškinti, jog tai jis vairavo automobilį, tačiau didesnės iniciatyvos nerodė, o L. K. aiškiai nurodė I. M. kaip automobilio vairuotoją. Šie liudytojai taip pat paaiškino, kad pristačius I. M. į policijos įstaigą, ten atvažiavo ir dar kažkoks asmuo, galimai E. P. , tačiau jokio paaiškinimo nepateikė.
Šie byloje esantys įrodymai paneigia liudytojų E. P. , M. G. ir J. T. parodymus, kad neva automobilį vairavo E. P. , o ne I. M. . Minėtų liudytojų parodymus teismas pagrįstai įvertino kritiškai, nes jie neatitinka objektyviai nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Jei tikėti E. P. teiginiais, kad M. G. iškart po įvykio pateikė savo kontaktinį telefoną kad būtų galima su juo susiekti kaip su tiesiogiai įvykį mačiusiu liudytoju, kyla klausimas, kodėl nei I. M. , nei E. P. nenurodė apie šį asmenį tik pagal iškvietimą atvykusiems pareigūnams. Apie šiuos asmenis, nurodydamas vieno jų kontaktinį numerį, galėjo įvykio dieną savo paaiškinime nurodyti ir I. M. , tačiau paaiškinimus duoti atsisakė.
Analizuojant visus byloje esančius įrodymus jų visete, darytina išvada, kad versija apie du neva padėjusius automobilį pastumti asmenis buvo sugalvota vėliau, siekiant padėti I. M. išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. M. (I. M. ) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.