Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2019 m. sausio 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nesutikimą su skundu grindžia Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 4 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dėl kompensacijų skyrimo prašymą - paraišką pateikė 2018 m. kovo 16 d. bei prašyme - paraiškoje nurodytas aplinkybes, kompensacijos pareiškėjai neskirtos. Nurodo, kad išnagrinėjus pareiškėjos prašymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo nustatymo bei atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos neskiriamos, pareiškėjai atsisakyta išduoti pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą.

Informuoja, kad 2017 m. spalio 4 d. gavus pareiškėjos prašymą dėl leidimo įgaliotam asmeniui susipažinti su asmens byla, 2017 m. spalio 12 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu, adresu (duomenys neskelbtini), Socialinių išmokų poskyrio specialistai informavo pareiškėjos įgaliotą asmenį T. Ž. apie galimybę susipažinti su pareiškėjos bylomis Skyriuje jai patogiu metu, tačiau iki šiol pareiškėja ar jos įgaliotas asmuo susipažinti su asmens byla nesikreipė. Pažymi, kad pareiškėjai Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi paskirtas rūpintojas, pareiškėja įgaliojo atstovauti jai savo dukrą T. Ž. Mano, kad buvo sąlygos reikiamiems dokumentams dėl pareiškėjos prašymo surinkti.

Pareiškėja dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą ne tik neįrodė priežastinio ryšio tarp skundžiamo dokumento ir tariamos žalos atsiradimo, bet ir nepagrindė tariamo žalos dydžio.

Teigia, kad Skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo sprendimą naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs iš esmės dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-4179 „Dėl piniginės socialinės paramos I. Ž.” (toliau – ir skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (aktuali redakcija galiojusi nuo 2018-01-01; minėta, toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (Įstatymo 5 straipsnis).

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos įgaliota atstovė T. Ž. 2018 m. kovo 16 d. Skyriui pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti (b. l. 23 - 29). Minėtu prašymu – paraiška pareiškėja prašė nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją. Prašyme – paraiškoje nurodoma, kad pareiškėjos deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2018 m. kovo 16 d. Skyriui pateikė prašymą „Dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo” (reg. Nr. SP23-14985) (b. l. 22), kuriuo prašė išduoti pažymą dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už visą laikotarpį nuo kredito sutarties sudarymo.

Skundžiamu sprendimu (b. l. 20) atsakovė nusprendė neskirti pareiškėjai kompensacijos bei neišduoti pažymos dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo. Teisiniais skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindais nurodyti Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis bei 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-665/A1-508 „Dėl kredito, paimto daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtinto Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punktas. Faktiniu skundžiamo sprendimo pagrindu nurodytos aplinkybės, kad prašymas skirti kompensacijas pateiktas 2018 m. kovo 16 d., todėl už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nėra teisinio pagrindo skirti kompensacijas ir tai, kad pareiškėja nurodė aplinkybę, jog turi įsiskolinimą už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį ir su paslaugų tiekėjais nėra sudariusi sutarties dėl skolos apmokėjimo.

Dėl atsisakymo suteikti kompensacijas pagrįstumo

Pareiškėja skunde teigia, kad terminas prašymui – paraiškai dėl kompensacijų skyrimo nebuvo praleistas; pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam butui nėra teikiamos šildymo ar kitos paslaugos; AB „Klaipėdos vanduo” nėra įrengęs vandens apskaitos skaitiklių.

Vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo - paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos įgaliota atstovė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Skyriui pateikė 2018 m. kovo 16 d. Tokiu atveju, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, pareiškėja kompensacijas turėjo teisę gauti ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki 2018 m. kovo 16 d. prašymo - paraiškos pateikimo mėnesio, t. y. kompensacijos galėjo būti skiriamos nuo 2018 m. sausio mėnesio. Dėl išdėstytų faktinių aplinkybių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad nebuvo praleistas terminas skirti kompensaciją už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovė skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, atsisakė pareiškėjai skirti kompensacijas už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintos savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą. Aptariamo straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Analizuojant 2018 m. kovo 16 d. prašymo – paraiškos piniginei socialinei paramai gauti turinį matyti, jog pareiškėjos įgaliota atstovė prašymo – paraiškos 2.2 punkte žodžiu „Taip” nurodo, kad pareiškėja turi įsiskolinimą už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, o žodžiu „Ne” patvirtina, kad pareiškėja nėra sudariusi sutarties dėl skolos už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį apmokėjimo, ir kad teismas nėra priteisęs apmokėti skolą. Nagrinėjamoje byloje esantis 2017 m. liepos 27 d. skolos grąžinimo grafikas (b. l. 50) patvirtina, kad skolos grąžinimo grafikas buvo sudarytas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Iš AB „Klaipėdos vanduo” 2017 m. liepos 27 d. skolos grąžinimo grafiko matyti, jog pareiškėjos bendra skola bendrovei yra 1 798,59 Eur. Nepriteistai 444,65 Eur skolai sumokėti sudarytas skolos gražinimo grafikas iki 2017 m. gruodžio 31 d.. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja sumokėjo įsiskolinimą, taip pat nėra duomenų, kad sudarė naują skolos gražinimo grafiką. Kitų duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog pareiškėja kreipimosi dėl kompensacijų metu (t. y. 2018 m. kovo 16 d.) buvo sudariusi sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas buvo priteisęs apmokėti skolą, byloje taip pat nėra pateikta. Pareiškėjai nesudarius skolų apmokėjimo sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais, neginčijant bei neteikiant šią aplinkybę paneigiančių įrodymų, atsakovė pagrįstai priėmė Skundžiamą sprendimą neskirti pareiškėjai kompensacijų.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, konstatuotina, kad skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, jog pareiškėja neįvykdė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuotos prievolės. Kaip minėta, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, atsakovė privalo neskirti asmeniui kompensacijų, jeigu jis nevykdo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nutarė pareiškėjai neskirti piniginės socialinės paramos – būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų.

Dėl pažymos neišdavimo pagrįstumo

Pažymų dėl kredito, paimto daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) išdavimo tvarką ir palūkanų apmokėjimą už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, reglamentuoja anksčiau minėtas Tvarkos aprašas.

Tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo buto savininkas kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, administraciją pateikdamas prašymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo nustatymo. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 10 punktu savivaldybės administracija, gavusi Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytą buto savininko prašymą, dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, užpildo formą dėl teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas, nustatymo ir per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos buto savininkui išduoda pažymą dėl teisės apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanas, patvirtinančią, kad buto savininkas turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą, arba raštu nurodo pažymos neišdavimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką.

Skundžiamame sprendime atsakovė atsisakymą išduoti pažymą dėl teisės apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir apmokėti palūkanas, motyvavo aplinkybe, jog anksčiau minėta pažyma yra išduodama tik asmenims, kurie Įstatymo nustatyta tvarka turi teisę į būsto šildymo kompensaciją, o pareiškėjai nutarta būsto šildymo kompensacijos neskirti.

Tvarkos aprašo 4.1 papunktyje vienas iš reikalavimų, kuriuos privalo atitikti asmuo siekiantis, kad už jį būtų padengtas kreditas, paimtas daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), ir palūkanos – yra turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu, teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatoma laikotarpiui, kuriam, vadovaujantis Įstatymu, nustatoma teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą ir aplinkybę, jog atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą – paraišką skirti būsto šildymo kompensaciją, konstatuotina, jog Administracijos atsisakymas išduoti pažymą dėl teisės apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir apmokėti palūkanas yra pagrįstas bei teisėtas.

Įvertinus aukščiau išdėstytą ir vadovaujantis Įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatomis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos I. Ž. skundas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-4179 „Dėl piniginės socialinės paramos I. Ž.” panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus reikalavimo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-4179 „Dėl piniginės socialinės paramos I. Ž.” panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl būsto šildymo, karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos skyrimo bei pažymos dėl teisės apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanas, išdavimo pareiškėjai. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija nenustatė ir kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, todėl naikinti priimto sprendimo bei tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą - įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimo - nėra teisinio pagrindo.

Likusius ginčo šalių argumentus (pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie tai, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute nei šildymas, nei kitos paslaugos neteikiamos; kad AB „Klaipėdos vanduo” iki šiol neįrengė naujų vandens apskaitos skaitiklių; kad atsakovė atsisakė tenkinti prašymą suremontuoti surūdijusius vamzdžius; apie pareiškėjos sveikatos būklę; bylos duomenų teikimą) teisėjų kolegija laiko pertekliniais ir jų nevertina. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėja skundu reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 50 000 Eur dydžio turtinę ir 10 000 dydžio neturtinę žalą, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti nuo skundo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau - ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje teisėjų kolegija nenustatė neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl, nesant vienos iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų, negali kilti civilinė atsakomybė. Įvertinus teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjos skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos I. Ž. skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.