- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- 1-930-389/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53191-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Kaltinamasis
- D.B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Įžanginė dalis
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje,
D.B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. 2016 lapkričio 12 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), ginčo metu, savo tėvui J. B. kumščiu sudavė vieną kartą į pilvą, po to kumščiu sudavė nemažiau kaip 3 kartus į veidą, taip J. B. padarė veido sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis dešinio antakio ir kairės akies apatinio voko srityje, t. y. artimam giminaičiui - tėvui J. B. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Pareiškus D. B. įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir jį apklausus įtariamuoju, jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su tėvais-J. B. ir J. B., (duomenys neskelbtini) 2016-11-12, apie 20.00 val., grįžo namo. Buvo neblaivus. Kambaryje tarp tėvo kilo konfliktas. Konflikto metu tėvui iš pradžių kumščiu vieną kartą trenkė į pilvą, paskui kumščiu trenkė į veidą. Gali būti, kad į veidą tėvui kumščiu sudavė tris smūgius. Toliau nuo smūgių tėvą apgynė mama, kuri tėvą užstojo ir jį patį nustūmė. Pamatęs, kad tėvas kviečia policiją, išėjo iš namų pas pažįstamą dar išgerti. Vėliau pats prisistatė į policijos komisariatą. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Taip pasielgė pirmą kartą. Savo tėvo atsiprašė, žada ateityje taip nesielgti (b.l. 36-37).
Be kaltinamojo D. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis.
Nukentėjusiojo J. B. parodymais, kad su sūnumis D. B. ir I. B. bei sutuoktine J. B. gyvena (duomenys neskelbtini) Santykiai šeimoje geri, nesipyksta ir nekonfliktuoja. 2016-11-12, apie 19.15 val., kartu su žmona būnant namuose, po darbo grįžo neblaivus sūnus D.. Grįžęs prisėdo virtuvėje prie stalo ir pavalgė. Apie 20.00 val., žiūrint televizorių kambaryje, į kambarį atėjo neblaivus sūnus ir pradėjo dėl neaiškių priežasčių triukšmauti. Pradėjus sūnų raminti, sūnus pradėjo sakyti, kad „Gausi į galvą“. Sūnui pasakė „Duok“. Po šitų žodžių sūnus kumščiu sudavė vieną kartą į pilvą ir po to ne mažiau 3 kartų į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Šalia buvusi žmona bandė dar ginti, tačiau sūnus žmoną nustūmė. Kai sūnus nustojo mušti, pasiėmęs telefoną, bandė iškviesti pagalbą, tačiau sūnus bandė iš jo telefoną paimti, perversdamas jį ant žemės. Jiems būnant ant žemės, pripuolusi žmona sūnų nutempė. Pasiėmęs savo telefoną, iškvietė pagalbą. Kai sūnus pamatė, kad skambina į policiją, apsirengė striukę ir išėjo iš namų. Sūnus niekada anksčiau smurto nėra naudojęs. Neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 19).
2016-11-12 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Namas mūrinis, vieno aukšto, teritorija neaptverta. Į namą įėjimas iš vakarų pusės. Įėjus į namą, patenkama į virtuvę, iš virtuvės pro duris patenkama į kambarį. Kambaryje prie rytinės sienos yra trijų dalių sekcija, šalia sekcijos-mėlynos spalvos sofa-lova, prie pietinės sienos yra taip pat sofa-lova, viduryje kambario-medinis stalelis, šalia jo-minkštasuolis, prie lango šiaurinėje pusėje yra stalas ir prie jo kėdė, šalia prie sienos-vienvietis fotelis. Ant fotelio, minkštasuolio, kėdės, sofos-lovos matėsi pridėlioti rūbai, ant grindų vyriški sportiniai bateliai, ant sofų-lovų-nepakloti patalai. Grindų danga-kartonas. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos padarymo pėdsakų ir įrankių nerasta (b.l. 7-10).
2016-11-12 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, kad iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), smurtas artimojoje aplinkoje, sūnus muša savo tėvą. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad 2016-11-12, apie 20.11 val., (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui, D. B. smogė ranka tris ar keturis kartus savo tėvui J. B. į veidą. To pasekoje prakirto dešinės pusės antakį ir kairės pusės paakį. Smurtą patyręs, J. B. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, suduodant ranka tris ar keturis kartus į veidą. Įvykio vietoje aplinka buvo tvarkinga, daiktai neišmėtyti. Smurtą patyręs asmuo buvo ramus. Ant veido matėsi smurto požymiai. Įtariamasis, iki atvykstant policijos pareigūnams, pasišalino. 2016-11-12, 21:02 val., alkotesteriu ALCOTEST 6810, prietaiso Nr. ARAJ-0010, J. B., atlikus asmens blaivumo testą Nr. 6740, buvo nustatytas 0,86 promilių girtumas (b.l. 11-13).
2016-12-08 specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajam J. B. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis dešinio antakio ir kairės akies apatinio voko srityse. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. J. B. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo justi fizinį skausmą (b.l. 26).
Kaltinamojo D. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis savo artimam giminaičiui-tėvui J. B. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi.
D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Ikiteisminiame tyrime prokurorui pasiūlius D. B. užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 51-53).
Skiriant kaltinamajam D. B. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčiniams nesunkiems nusikaltimams (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), į kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą (b.l. 45-46), administracine tvarka baustas (b.l. 47-48), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 54), nedirbantis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, taip pat į kitus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta, kaltinamajam paskyrus vieną iš Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų švelnesnių alternatyvių bausmių rūšių – laisvės apribojimą, laikotarpiui, mažesniam, nei įstatymo numatytas vidutinis.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420, 421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D.B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 4 d., 6 d. 3 p., 7 d., nubausti jį 9 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, uždraudžiant per visą bausmės terminą vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, skiriant galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, uždraudžiant per visą bausmės terminą vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąsias priemones–rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje–iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.
Išaiškinti D. B., kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.