Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-325-939/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-31
Bylos Nr.
1-325-939/2018
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-38492-2017-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Kaltinamasis
K. B.
Nukentėjusysis
L. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-325-939/2018Teisminio proceso Nr. 1-79-1-38492-2017-09Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1.1.; 1.1.5.1.2.; 1.2.4.1.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.4.1; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 31 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,sekretoriaujant Jolitai Matulienei,dalyvaujant prokurorams R. Š., A. B.,kaltinamajam K. B., jo gynėjui advokatui G. M.,nukentėjusiajam L. L., jo atstovei advokatei R. B.,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2017 m. liepos 30 d. apie 0 val. 28 min. prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tai yra gindamasis nuo L. L. ir M. D. jo atžvilgiu vartojamo smurto, gynybai aiškiai neatitinkant kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, tyčia dūrė vieną kartą peiliu L. L. į dešinę pilvo pusę, tuo L. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiauryminiu durtiniu-pjautiniu pilvaplėvės ertmės sužalojimu, ko pasėkoje nukentėjusysis L. L. dėl tulžies pašalinimo prarado 35 procentus bendrojo darbingumo.

Kaltinamasis K. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis buvo Veiverių miestelio šventėje prie jo pribėgo susijaudinęs, išsigandęs jo draugas I. V. ir pasakė, kad jį sumušė, kad jis bijo išeiti už aptvertos teritorijos, prašė padėti. Jis ėjo paskui I. V., matė, kad pastarasis ėjo per gatvę, kadangi važiavo automobilis, jis perbėgo gatvę. Tik perbėgęs gatvę gavo smūgį dešinę galvos pusę dėl ko nukrito ir jam tuomet buvo suduota apie 10 smūgių į galvą, šonus, kojas. Jis išsigando, dėl savo gyvybės, išsitraukė peilį iš megztinio kišenės, norėdamas pagąsdinti, kad nuo jo atsitrauktų ir nustotų spardyti. Tuomet jis gulėjo kniūbsčias, buvo prispaustas keliais prie žemės ir nežino ar ką nors peiliu kliudė, tačiau jį spardyti nustojo, tuomet jis pabėgo. Po šventės jis su I. V. ir K. nuėjo pas jį į namus. Nukentėjusįjį pažįsta, jie kaimynai, tačiau nebendrauja. Jis pats buvo sužalotas, buvo galvoje guzas, sutinusi ausis, skaudėjo šonus. Jis nežino ar kam įdūrė. Kalbėdamas su I. V. jis sakė, kad galėjo įdurti, bet nesakė, kad įdūrė. Jis nesitaikė su peiliu ką nors sužaloti, nes nematė žmonių, tik su peiliu norėjo nusivaikyti žmonės, kad jį nustotų spardyti. Nežino kiek asmenų jis buvo laikomas. Ikiteisminio tyrimo metu jo antroje apklausoje nedalyvavo advokatas, pareigūnai jam grasino, šaukė, daužė stalą, jis buvo išsigandęs. Teisingi jo parodymai duoti 2017-12-15 parodymų patikrinimo vietoje metu, nes būdamas įvykio vietoje viską prisiminė. Sutinka atlyginti ligonių kasų ieškinį, o nukentėjusiojo ne.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-03 apklausiant įtariamuoju (t.1, b.l.158,159) K. B. parodė, kad L. L. nesužalojo, su juo nekonfliktavo, su savimi peilio ir dujų balionėlio nesinešioja. Kai I. V. priėjęs pasakė, kad jį sumušė, jis bėgo paskui I. V., bėgo ir daugiau vaikinų link seniūnijos pastato. Kai perbėgo kelią, matė, kad vyksta sąmyšis, konfliktas. Tik pribėgęs pajuto smūgį iš šono į kairė galvos pusę ir nuo suduoto smūgio nugriuvo ant žemės ir pajuto spyrius į galvą, šonus. Rankomis buvo užsidengęs veidą todėl nematė kas jį spardo. Netrukus nustojus jį spardyti jis pabėgo, jį dar sulaikė policijos ar apsaugos darbuotojas, bet jis ištrūko ir pabėgo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-04 apklausiant įtariamuoju (t.1, b.l.161,162) K. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad I. V. paprašė eiti pasiaiškinti su jį sumušusiais asmenimis. Jis bėgo paskui I. V., bėgo dar apie penkis vaikinus link seniūnijos pastato. Bėgdamas gatve matė, kad ant žolės grūmėsi keli asmenys. Jam pribėgus, jis pajuto smūgį į kairę galvos pusę ir nugriuvo bei pajuto spyrius į galvą, šonus, jis rankomis laikė užsidengęs galvą ir nematė, kas jį spardė. Išsigando, kad gali būti stipriai sumuštas, todėl gulėdamas kniūbsčias iš džemperio kišenės išsitraukė sulankstomą peilį, atlenkė geležtę ir atgalia ranka dūrė nesitaikydamas prie jo kairėje pusėje esančiam žmogui. Po dūrio nustojo spardyti, jis užlenkė peilio geležtę, peilį įsidėjo į kišenę ir nubėgo. Jį sulaikė kažkoks žmogus, tačiau jis išsprūdo. Jis suprato, kad gindamasis nuo spardomų asmenų, jis peiliu galėjo sužaloti žmogų. L. L. tyčia sužaloti nenorėjo, dūrė gindamasis. Po to namuose jis I. V. ir K. K. pasakė, kad jis galėjo sužaloti L.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-21 apklausiant įtariamuoju (t.1, b.l.165) K. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tyčia nenorėjo sužaloti L. L., peiliu galėjo įdurti gindamasis nuo jį užpuolusių asmenų. Jo parodymai duoti 2017-08-04 yra tikslūs, išsamūs ir teisingi.

2017-12-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad įtariamasis K. B. (t.1, b.l.179-181) parodė vietą prie seniūnijos kur jam buvo suduotas stiprus smūgis į galvos dešinę pusę ir kad po smūgio nugriuvo ir atsiklaupė kniūbsčias bei gavo 6-8 smūgius į visas puses. Būdamas kniūbsčias galvą buvo užsidengęs rankomis ir buvo prispaustas, negalėjo atsikelti. Kaire ranka išsitraukė peilį ir nežino ar jį atlenkė ir kairės rankos mostu iš apačios į viršų smūgiavo, po ko jį nustojo spardyti ir jis pabėgo. Peilį išsitraukė, norėdamas apsiginti, nes jautė pavojų savo gyvybei.

Nukentėjusysis L. L. parodė, kad šventės metu prie staliuko priėjo I. V. su K. K., uždėjo koją ant stalo ir išvertė kokteilius. Todėl jis atsistojo ir iš karto K. K. papurškė į akis dujų jam ir su juo buvusiam D. J.. Nuo dujų perštėjo akis, iš šventės juos išvedė jo draugė į stotelę. Jis su D. J. sėdėjo stotelėje ir laukė kol nustos perštėti akis. D. J. paskambino savo broliui M. D., kad juos parvežtų namo, nes D. J. buvo stipriai neblaivus. Kai atvažiavo M. D. jis paskambino I. V., kad išsiaiškinti dėl papurkštų dujų paklausti kodėl papurškė dujų ir susitarė susitikti prie įėjimo į šventę. M. D. automobilį buvo pastatęs prie pašto. Pirmas ėjo D. J., jam K. K. papurškė dujų ir sudavė smūgį su lazda į galvą, dėl ko jis nugriuvo. Kas sudavė su lazda nematė, nes kai papurškė dujų jis veidą užsidegė. Po to, jis ir M. D. pradėjo vytis K. K.. Nepavijus, grįžo prie Meno mokyklos, ten stovėjo V. ir dar du asmenys. Jis su D. priėjo prie V., tuomet šis pradėjo rėkti ,,trauk peilį“. Vaikinas nusiėmė kuprinė, įkišo ranką ir jie išsigandę pradėjo bėgti. Jis nematė, kad ten buvo K. B., nes buvo tamsu, tačiau mano kad turėjo būti K. B.. Jis bėgo su D. į kitą gatvės pusę ir bėgdamas pajuto marškinėlių patraukimą iš dešinės pusės. Pribėgo prie pašto, ten vyko muštynės, buvo daug žmonių, buvo ir D. J., jis nesimušė. Muštynės vyko prie pat M. D. automobilio. Prie pašto jis atbėgo pirmas, pasisuko link automobilio ir gavo stiprų smūgį į veidą, jis atsimušė į sieną. Kas jam sudavė smūgį nematė. Matė kaip M. D. vienam stovinčiam asmeniui sudavė smūgį. Tuomet jam pasidarė bloga, pamatė kraują ir nukrito. Jį pirmą kartą apklausė ligoninėje po narkozės. Jis jokio asmens prispaudęs nelaikė. Prie pašto nematė I. V. ir kaltinamojo. Jam buvo padaryta sunkus kūno sužalojimas, dėl to jis reiškia 20000 Eur ieškinį. Nedirbo iki spalio pabaigos. Dabar dirba Norvegijoje statybų sektoriuje, po sužalojimo dirba lengvesnius darbus, dėl to jo atlyginimas sumažėjo 500-1000 Eur. Nepamena, kad sudavė smūgius, gal buvo taip kaip užrašyta 2017-12-15 apklausoje. Kaltinamasis prisipažino kad jį sužalojo. Kada buvo sužalotas nepajautė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. L. 2017-07-31apklausos metu, vykusios Kauno klinikų ligoninėje patvirtino, kad I. V. pasakė ,,trauk, peilį“.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. L. 2017-12-15 apklausos metu parodė, kad norėjo išsiaiškinti, kodėl I. V. draugas papurškė dujų. Atvažiavęs M. D. savo automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) prie seniūnijos. Jis D. J. ir M. D. ėjo per kelią prie Meno mokyklos vartų kur stovėjo I. V. ir dujų puškęs vaikinas. Tik priėjus tas pats vaikinas vėl papurškė dujų. Jis su M. D. šį vaikiną vijosi, jis nubėgo prie apsaugos darbuotojo. Jis matė, kaip jį ir M. D. pradėjo vytis keletas kitų vaikinų. Jis su M. D. bėgo per gatvę link M. D. automobilio. Matė, kad vienas iš vaikinų buvo jo pažįstamas K. B.. Bėgdamas girdėjo, kad lygtai I. V. šaukė ,,trauk, peilį, padursiu“, matė kaip vienas vaikinas nuo nugaros persimetė kuprinę, bet nematė ką jis išsiėmė ir nežino koks vaikinas, nes buvo tamsu, gatvė neapšviesta. Bėgdamas per gatvę juto, kad kažkas jį tempė, bandė sustabdyti, sulaikyti už marškinėlių, tačiau kas jis nematė. Peilio nematė. Perbėgus per gatvę prie seniūnijos pastato, jį pasivijo keletas vaikinų, Jam smogė ranka į veidą vieną kartą. Vyko grumtynės, kas su kuo mušėsi negali pasakyti. Kur buvo D. J. nežino. Jis smogė keletą smūgių į veidą, nematė kam, nes buvo tamsu. Smūgius sudavė tik stovintiems asmenims. M. D. taip pat mušėsi, nematė ar jis spardė gulinį vaikiną ar buvo pasilenkęs prie gulinčio vaikino. Staiga jam pasidarė silpna ir jis suklupęs nugriuvo ant žemės, matė, kad jo dešinys šonas kruvinas. Jis nepajautė kada jį sužalojo.

2017-12-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad L. L. (t.1, b.l.16,17) savo duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje.

Liudytojas K. K. yra kaltinamojo draugas parodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, nes senai buvo, jis būdamas aštuntoje klasėje buvo patekęs į avariją. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, apklausos metu pasakojo pats.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-15 apklausiant liudytoju (t.1, b.l.75,76) parodė, kad jis šventės metu netyčia pargriovė ant stalo buvusius sidro butelius. Vienas iš vyrų jį pradėjo keikti, o kitas suėmė už rankos, todėl jis iš kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir juo papurškė vyriškiams į akis. Netrukus I. V. paskambino L. L. ir pasiūlė išsiaiškinti dėl dujų. Jis su I. V. nuėjo prie seniūnijos pastato. Matė kai iš automobilio BMW išlipo trys vaikinai ir ėjo per gatvę link jų, vienas iš jų buvo L. Vienas iš minėtų vyrų kirto I. V., o link jo bėgo du vaikinai, o jis nuo jų pabėgo link scenos ir apsaugos darbuotojui pasakė, kad jį puola. Jis dar kartą papurškė dujų link šių vaikinų. Išgirdo kalbant, kad padūrė L. Sužalojimo aplinkybių nežino, muštynių nematė. Po šventės jis su I. V. nuėjo pas K. B. į namus, kur ja ir I. V. girdint K. B. prisipažino, kad šventės metu jį nugriuvusį spardė du vyrai ir jis tuo metu išsitraukė peilį ir juo dūrė L. K. B. liepė niekam apie tai nepasakoti. Peilio nerodė.

Liudytojas M. D. parodė, kad jo brolis D. J. paskambino ir paprašė, kad šį pasiimtų iš šventės, nes jam papurškė dujų. Kai atvažiavo D. J. ir L. L. pasakė, kad važiuotume išsiaiškinti kas papūtė dujų. Jis automobilį pastatė prie pašto, ten buvo du vaikinai, viena vaikinų papurškė dujų D. J., o kitas klausė kas mums nepatinka, šiam vaikinui jis smogė, o kitą nusivijo į šventės teritoriją, matė, kad pastarasis nubėgo prie apsaugos darbuotojo. Pabėgęs vaikinas surinko daug vaikinų, kurie juos pradėjo vytis. Kadangi jų buvo daug jis su L. pradėjo bėgti link automobilio. Bėgo per gatvę, juos vijosi. Sustojus jis vienam vaikinui kirto į veidą, nes šaukė, kad su peiliu bėga. Minėtas vaikinas nuo smūgio pargriuvo. Tam pačiam vaikinui sudavė ne vieną smūgį, sudavė ir jam gulinčiam kumščiu kai buvo jį užgriuvęs ir laikė prispaudęs keliais ant krūtinės, nes nežinojo kur peilis. Daugiau šiam vaikinui niekas smūgių nesudavė. L. rėkė, kad jį padūrė. Tik po to jis kirto smūgį atbėgančiam. Kas dūrė L. nežino. Kai bėgo su peiliu link jo vaikinas, mano, kad L. jau buvo sužalotas. L. jau buvo perbėgęs kelią. L. L. sudavė smūgį gulinčiam vaikinui. Jis su L. buvo užgulęs tą patį asmenį. Matė, kad D. J. kirto lazda per galvą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. D. 2017-08-01 apklausos (t.1, b.l.53,54) ir 2017-12-05 papildomos apklausos (t.1, b.l.56,57) metu parodė, kad jų kitoje gatvės pusėje laukė du jaunuoliai. Pirmas priėjo D. J. ir jam iš karto papurškė dujų į akis ir trenkė kumščiu į veidą, nuo smūgio šis nugriuvo ant žemės. Jis kitam vaikinui (kurį policija buvo sulaikiusi) smogė į veidą o jam pagriuvus, kartu su L. nusivijo dujas purškusį jaunuolį. Po to, pamatė, kad trys ar keturi jaunuolių atbėga link jų, tame tarpe ir vaikinas, kuris purškė dujas. Tai pamatę jie bėgo link automobilio. Matė, kad jaunuoliai smogė D. J.. Prie jo paties pribėgo trys ar keturi vaikinai. Išgirdo, kad L. šaukė – peilis. Jis peilio nematė. Jis arčiausiai buvusiam jaunuoliui kirto į veidą, šis nukrito. Tada jis jį su L. prispaudė prie žemės, o L. pasakė, kad jam perdūrė šoną, tada jaunuolį paleido, šis pabėgo. Kas įdūrė L. nematė.

Liudytojas D. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) šventėje su L. L. sėdėjo prie stalo, prie kurio dar sėdėjo kiti jaunuoliai. Vienas iš jaunuolių išvartė jų gėrimus, todėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vienas jaunuolis jam į akis papurškė dujų. Dėl to jie su L. nuėjo į autobusų sustojimą. Po 10-15 minučių išsimirksėjo dujas, jis paskambino broliui M. D., kad jį parvežtų namo. M. D. atvažiavo. Jam pasidarė įdomu, kodėl jam papurškė dujų. L. L. paskambino vienam jaunuoliui ir pasakė, kad reikia pasikalbėti kodėl papurškė dujų. Jie trise su M. D. vairuojamu automobiliu privažiavo prie šventės. Jis ėjo pirmas, o paskui jį ėjo M. D. ir L. L.. Jam vėl papurškė dujų, jis atsitraukė atgal ir dar gavo smūgį į galvą. Kai antrą kartą papurškė dujų, jokio konflikto nebuvo. Nematė, kas jam papurškė dujų ir kas sudavė smūgį, nes buvo tamsu. Po to kai jam buvo papurkšta dujų į akis jis nieko nematė ir nežino kas vyko toliau. Kai po 10-15 minučių jis atsigavo, aplinkiniai kalbėjo, kad L. padurtas. Matė policijos automobilyje sulaikytą I. V.. Jis ir L. L. buvo išgėrę alkoholio. Jis K. B. smūgių nesudavė.

Liudytojas A. K. parodė, kad būnat šventėje brolis K. K. pasakė, kad jį muša L. L. su draugais. Dėl ko mušė nesakė. Jis pasakė, kad pasikvies daugiau brolių. Kai atėjo muštynės jau buvo pasibaigę, buvo atvykusi policija. L. jau gulėjo. Nei aš, nei brolis K. bei kiti jo broliai dujų balionėlio neturėjo. Kaltinamasis yra jo draugas. Vėliau po įvykio su broliu buvo nuėjęs pas K. B. į namus, tačiau apie įvykį nieko nekalbėjo. Iš karto po įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-03 liudytojas A. K. (1 t., b.l.65-66) parodė, kad jo brolis K. K., draugai K. B., I. V. buvo neblaivūs. K. B. nešiojosi kuprinę. Brolis K. K., pasakė, kad konflikto metu K. K. papurškė pipirinių dujų L. ir su juo buvusiems vyrams. Jis K. pasakė, kad eitų iš šventės, nes jam taip bus geriau. Tuo metu I. V. paskambino L. L. ir norėjo susitikti. Iš šventės teritorijos link gatvės ėjo K. K., I. V., K. B.. Jis ėjo iš paskos gal už 15-20 metrų nuo jų. Tik išėjus per teritorijos vartus, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) atvažiavo pilkos spalvos "BMW" markės automobilis, iš kurio išlipo L. L., ir dar du vyriškiai. Matė, kad L. L. ir aukštas vyras pradėjo vytis K.. K. pribėgo prie apsaugos darbuotojo, buvusio prie scenos ir kažką pasakė. L. ir aukštas vyras apsisuko ir nuėjo atgal. Jis nubėgo iki netoliese esančio parko ieškoti brolio, užtruko apie 10 minučių ir bėgo atgal prie seniūnijos pastato. Pribėgęs matė policijos automobilį į kurį įsodino pareigūnai I. V.. Prie seniūnijos stovinčiame automobilyje "BMW" ant galinės sėdynės matė gulintį L. L., kuriam kraujavo krūtinės srityje. Kaip buvo sužalotas L. L. nematė. Kur tuo metu buvo K. K. ir K. B. jis nežino. Tik vėliau, pasibaigus šventei, gal apie 1-2 val. prie seniūnijos susirinko jaunimas po šventės. Buvo atėję ir K. B., K. ir I. V.. Netrukus atvykę policijos pareigūnai liepė skirstytis. Jis nuėjo namo, o K. B. ir K. nuėjo į K. namus. L. L. pažįsta seniai, tarp jų jokių konfliktų nėra buvę.

Liudytojas I. V. parodė, kad šventės metu prie stalo tarp nukentėjusiojo ir su juo buvusio K. kilo konfliktas, kurio metu K. pripurškė dujų. Po kurio laiko jam paskambino L. L. ir pasakė, kad jis ir K. ateitų pasiaiškinti. Matė, kad iš automobilio BMW išlipo – D., L. ir D. brolis - M. D.. D. ir L. ėjo pirmi ir perbėgo gatvę. Tuomet K. pabėgo. M. D. jam sudavė kumščiu į galvą, dėl to jis nukrito. Nukritusiam spyrė į galvą. Šie smūgiai jam buvo suduoti prie meno mokyklos. Čia smūgiai buvo suduoti tik jam. Čia nematė ar K. papurškė dujų D.. Po to, kai jau ėjo iš šventės jis pamatęs L., D. ir M. D. ir pasakė K., kad jie jį sumušė. Tuomet kai pasakė, kad pasiaiškinam, pastarieji pradėjo bėgti, o jie paskui. Šios muštynės vyko prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Čia buto tik jis ir K.. K. pirmą smūgį sudavė M. D., dėl to jis nukrito. Po suduoto smūgio M. D. pasišalino, jis buvo tik pradžioje. Prie K. pribėgo D. su L. ir spardė jį į galvą. K., gulint kniūbsčiam, buvo suduoti smūgiai. K. pradėjo spardyti L.. Po to, smūgius sudavė L. ir D.. L. buvo pasilenkęs prie K., o D. stovėjo. Jis peršoko K. ir pastūmė nuo jo D., tuomet jie vienas kitam sudavė smūgius. L. buvo prie K.. Po to, jis pamatė policijos pareigūnus. Pareigūnai jį buvo sulaikę, klausė ar ne jis įdūrė L., po to, paleido. Po visų įvykių jis su K. buvo nuėjęs pas K. į namus. Apie įvykį nieko nekalbėjom. D. pažįsta jo su broliu M. D. nesupainiojo.

2017-08-03 papildomai apklaustas kaip įtariamasis I. V. (tyrimas I. V. atžvilgiu nutrauktas 2017-11-07, t.1, b.l.114-117) parodė, kad po įvykio, vėliau K. B. savo namuose pasakė, kad šventės metu, jį spardant L. ir jo giminaičiui, jis keikėsi ir sakė, kad kai "paleisit, tai jus padursiu". K. sakė, kad jis po savimi laikė turėtą mėlynos ar violetinės spalvos kuprinę, iš kurios išsitraukė kuprinėje turėtą peilį, kuriuo dūrė L.. K. nesakė kokiu peiliu dūrė, kokioje padėtyje buvo L., nesakė kur ir kiek dūrių jis įdūrė L..

Liudytojas P. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini) šventės metu kažkoks vaikinas nuvertė stiklinę ir buteliuką, o atsistojusiems L. L. ir D. J. iš karto papurškė dujų. Kas papūtė dujų nežino. Po to, jis išėjo ir daugiau nieko paaiškinti negali. Nepamena ar jam tą vakarą skambino L. L.. Vėliau jis sužino, kad šventės metu buvo padurtas L. L.. Po savaitės ar dviejų jam L. sakė, kad jį sužalojo K..

Specialistas S. J. paaiškino, kad savo duotą išvadą tvirtina ir nurodė, kad esant peilio geležei 6 cm, jos pakanka padaryti tokį sužalojimą koks nustatytas nukentėjusiajam L. L.. Pagal žaizdos ilgį spręsti apie geležtės plotį negalima, nes be dūrimo yra dar ir pjovimas, įtakos turi dūrimo trajektorija. Ar sužalojimas padarytas į bylą pateiktu peiliu kategoriškai pasakyti negalima. Peilis priklauso žalojančiai daiktų grupei ir geležtės pakaktų padaryti nustatytą nukentėjusiajam sužalojimą.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t.1, b.l.4) užfiksuota, kad 2018-07-30 0.28 val. L. L. pristatytas į Kauno klinikas su durtine žaizda.

Specialisto išvadoje (t.1, b.l.29) L. L. nustatytas kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su kepenų ir tulžies pūslės pažeidimu. Sužalojimas padarytas veikiant pilvo dešinės pusės viršutinę dalį aštriu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, dėl tulžies pūslės pašalinimo sužalojimo pasėkoje, nukentėjusysis prarado 35 proc. bendrojo darbingumo. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Sužalojimo padarymo galimybė, veikiant peilio geležte, neatmetama.

2017-11-07 prokuroro nutarimu (t.1. b.l.114-117) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. ir K. K. atžvilgiu tyrimas nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

2017-08-04 parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad įtariamasis K. B. (t.1, b.l.167-171) savo duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje bei pateikė mėlynos spalvos lenktinį peilį, kuriuo (duomenys neskelbtini) šventės metu dūrė žmogui.

2017-08-10 apžiūros protokolu (t.1, b.l.172-175) užfiksuota apžiūrėtas lenktinis peilis. Lenktinis peilis 16 cm ilgio, metaliniu mėlyna spalva dažytu korpusu. Peilio rankena 10 cm ilgio, susideda iš dviejų dalių. Abi rankenos dalys 10 cm ilgio, 1 cm pločio, iš išorinės pusės rankenose yra susiaurėjimai. Viename gale peilio rankenos sutvirtintos baltos spalvos kniedėmis, į vieną visumą. Vienoje peilio rankenos dalyje iš šono atsilenkia 4 cm ilgio, 0,8 cm diametro baltos spalvos žibintuvėlis. Kitoje rankenoje iš šono yra baltos metalo spalvos atlenkiama 6 cm ilgio 0,8 cm pločio geležtė, kurios viena pusė pagaląsta, 2 cm nuo galo, peilio geležtė smailėja. Ant peilio matomų biologinių pėdsakų nėra.

Specialisto išvadoje (t.1, b.l.197) nurodyta, kad tyrimas atliktas 2017-08-08 K. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje. Sužalojimo vaizdas, pobūdis lokalizacija rodo, kad galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2017-07-30).

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis K. B. peržengdamas būtinosios ginties ribas, tai yra gindamasis nuo L. L. ir M. D. jo atžvilgiu vartojamo smurto, gynybai aiškiai neatitinkant kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, padarė nukentėjusiajam L. L. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad negalėjo sužaloti nukentėjusiojo L. L., tačiau teigia, kad nežino ar įdūrė, o su peiliu norėjo tik pagąsdinti asmenis, kurie jį spardė. Kaltinamasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šventėje, nakties metu, prie jo priėjęs išsigandęs draugas I. V. pasakė, kad jį sumušė, kad jis bijo išeiti iš aptvertos teritorijos. Todėl jis ėjo paskui I. V., o perbėgęs gatvę, gavo smūgį į galvą dėl ko nukrito ant žemės, o po to buvo mušamas gulintis. Kaltinamasis nurodo, kad išsigando dėl savo gyvybės, todėl išsitraukė peilį ir gulėdamas kniūbsčias juo mostelėjo, po ko jį nustojo spardyti. Iš kaltinamojo duotų parodymų, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato, kad įdūrė, nes jo atžvilgiu buvo nutrauktas smurtas ir jis pats pasišalino iš įvykio vietos. Tokie kaltinamojo parodymai nepaneigia, kad jis sužalojo prie jo buvusį ir pasilenkusį nukentėjusįjį, bet būtent patvirtina, kad kaltinamasis su savimi turėtu peiliu dūrė nukentėjusiajam ir jį sužalojo.

Nors nukentėjusysis negali tiksliai nurodyti kada ir kas jį sužalojo, nes buvo tamsu ir nematė, be to, buvo vartojęs alkoholio, tačiau jis nurodo, kad buvo sužalotas po to, kai paskambino I. V., norėdamas išsiaiškinti dėl pirmą kartą papurkštų dujų į akis ir ėjo susitikti į sutartą vietą prie įėjimo į šventę. Taip pat nukentėjusysis teigė, kad einant į sutartą vietą, kartu su juo ėjusiam D. J., K. K. vėl papurškė dujų ir kažkas sudavė smūgį, tuomet jis ir M. D. vijosi K. K., bet nepavijus grįžo atgal, kur buvo I. V. su dviem asmenims. Kai I. V. sušuko ,,trauk, peilį“ jis su M. D., nuo šių asmenų, bėgo į kitą gatvės pusę ir tuo metu gavo smūgį į veidą, bet nematė nuo ko. Jis taip pat kažkam smūgiavo, mano, kad tik stovinčiam asmeniui ir tuomet jam pasidarė silpna, matė, kad kraujuoja dešinys šonas.

Nukentėjusiojo parodymus, kad einant per gatvę nuo link jų ėjusių vaikinų, nukentėjusysis suriko, kad ,,peilis‘ patvirtina liudytojas M. D. bei parodė, jog išgirdęs apie peilį, jis kaltinamajam sudavė smūgį, nuo kurio pastarasis nugriuvo ir po to gulinčiam kaltinamajam sudavė daugiau smūgių. Liudytojas M. D. buvo blaivas ir nurodė, kad geriau įvykio aplinkybės prisiminė ikiteisminio tyrimo apklausos metu, kurios metu parodė, kad ant žemės nukritusį vaikiną jis laikė su L. L., pastarasis pasakė, kad jam perdūrė šoną, tuomet gulintį vaikiną paleido, šis pabėgo. Liudytojas D. J. patvirtino, kad jam pirmą kartą papurškė dujų, nes prie stalo įvyko konfliktas dėl išversto gėrimo, o antrą kartą jam papurškė dujų, kai ėjo pasiaiškinti. Liudytojas D. J. nurodo, kad jis dėl antrą kartą papurkštų dujų ir tuo metu suduoto smūgio muštynių nematė, kaltinamajam smūgių nesudavė. Aukščiau minėtų liudytojų parodymus dėl panaudotų dujų patvirtina liudytojo K. K. duoti parodymai. Teismas vadovaujasi liudytojo K. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui, nes jo parodymai patvirtinami kitais bylos nustatytais įrodymais, be to, pats liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo tyrėjui duoti parodymai teisingi. Liudytojas K. K. nurodė, kad jis pirmą kartą dujų balionėliu papurškė vyrams į akis dėl išverstų gėrimų ir kitą kartą kai su draugu I. V. ėjo aiškintis dėl pirmiau panaudotų dujų. Liudytojo K. K. parodymai sutampa su liudytojo M. D. ir nukentėjusiojo parodymais, kad, kai jis antrą kartą papurškė dujų, jį vijosi du asmenys, o jis nubėgo link šventėje buvusio apsaugos darbuotojo. Teismas taip pat vadovaujasi liudytojo M. D. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui, nes šis nurodė, kad anksčiau geriau atsiminė įvykio aplinkybės ir be to, parodymai sutampa su byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Liudytojas I. V. patvirtino, kad šventės metu K. K. papurškė dujų L. L. ir D. J. į akis, kad dėl šio įvykio ėjo aiškintis ir kad jam buvo suduoti smūgiai. Šventės teritorijoje jis sutiko K. B. ir pasakė, kad jį sumušė. Tuomet jis su kaltinamuoju pamatę nukentėjusįjį, liudytojus M. D. ir D. J., kurie nuo jų pradėjo bėgti. Jis su kaltinamuoju pradėjo juos vytis bei patvirtino, kad kaltinamajam pirmą smūgį sudavė M. D. ir pasišalino, o toliau kaltinamajam smūgius sudavė nukentėjusysis ir liudytojas D. J.. Liudytojas I. V. patvirtino, kad nukentėjusysis L. L. buvo prie kaltinamojo pasilenkęs. Liudytojas I. V. teigia, kad po pirmo suduoto M. D. smūgio, toliau kaltinamajam smūgius sudavė nukentėjusysis ir liudytojas D. J., o pats liudytojas M. D. tvirtino, kad kaltinamąjį mušė ir laikė jis su nukentėjusiuoju. Tuo neginčijamai patvirtinama, kad nukentėjusysis buvo prie kaltinamojo, kai vyko muštynės ir kaip parodė liudytojai I. V. ir M. D. nukentėjusysis buvo pasilenkęs prie gulinčio kaltinamojo.

Nukentėjusiojo sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje jam nustatytas sužalojimas kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su kepenų ir tulžies pūslės pažeidimu. Sužalojimas padarytas veikiant pilvo dešinės pusės viršutinę dalį aštriu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, dėl tulžies pūslės pašalinimo sužalojimo pasėkoje, nukentėjusysis prarado 35 proc. bendrojo darbingumo. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas byloje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Specialistas nurodė, kad sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir sužalojimo padarymo galimybė, veikiant peilio geležte, neatmetama. Teismo posėdžio metu specialistas patvirtino duotą išvadą ir nurodė, kad pakanka 6 cm peilio geležtės padaryti tokį sužalojimą koks buvo padarytas nukentėjusiajam.

Byloje nustatyti faktiniai duomenys leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiajam veikė būtinosios ginties sąlygomis, veikdamas tiesiogine tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas, nes gynyba buvo aiškiai neproporcinga nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui, sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam L. L., todėl tokia jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama ne tik pagal baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį. Spręsdamas klausimą dėl būtinosios ginties situacijos ir būtinosios ginties ribų peržengimo teismas remiasi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vasaros šventės metu kilo žodinis konfliktas tarp liudytojo K. K. ir nukentėjusiojo L. L. bei liudytojo D. J., dėl ant stalo išverstų gėrimų, todėl K. K. iš dujų balionėlio papurškė dujų nukentėjusiajam ir liudytojui D. J. į akis. Po to, nukentėjusysis ir D. J. išėjo iš šventės teritorijos ir buvo autobusų stotelėje kol baigė papurkštos dujos graužti akis. D. J. paskambino savo broliui M. D., kad atvažiuotų juos parvežti namo. Tačiau atvykus M. D., nukentėjusysis ir D. J. namo nevažiavo, o norėjo išsiaiškinti, kodėl jiems buvo papurkšta dujų, todėl nukentėjusysis paskambino I. V. ir susitarė susitikti prie įėjimo į šventės teritoriją. Į sutartą vietą ėjo nukentėjusysis, ir kartu su juo D. J., M. D.. Pirmam ėjusiam D. J., K. K. vėl papurškė dujų į akis, bei nenustatytas asmuo sudavė smūgį. Liudytojas I. V. nurodo, kad M. D. jam sudavė smūgius, o K. K. pabėgo, o jį nusivijo M. D. ir nukentėjusysis, tačiau K. K. nepasivijo. M. D. pripažino, kad I. V. sudavė vieną smūgį, nuo kurio šis nugriuvo. Tuo minėtas konfliktas ir baigėsi. Tačiau, vėliau I. V. sutiko šventėje draugą K. B. ir pasakė, kad jį sumušė ir šio paprašė pagalbos. I. V. su kaltinamuoju išėję iš šventės teritorijos, pamatęs nukentėjusįjį ir su juo buvusius D. J. ir M. D., K. B. pasakė, kad šie asmenys jį sumušė. I. V. pasakius, kad reikia pasiaiškinti, nukentėjusysis su liudytojais D. J. ir M. D. pradėjo bėgti, o jis su K. B. paskui juos. Liudytojas M. D. nurodo, kad išgirdęs, kad nukentėjusysis suriko, kad – peilis, jis atsisuko ir K. B. sudavė smūgį, šis nugriuvo ir šiam gulinčiam sudavė smūgius jis ir nukentėjusysis, bei laikė jį prispaudę. M. D. patvirtino, kad jis sudavė smūgį arčiausiai jo stovėjusiam asmeniui (K. B.), nors peilio nematė ir kaltinamąjį paleido tik tuomet kai nukentėjusysis pasakė, kad jį padūrė. Kadangi K. B. atžvilgiu nukentėjusysis ir M. D. nenustojo naudoti pradėto fizinio smurto, kaltinamasis išsitraukė peilį, jį atlenkė ir pats sudavė vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam L. L. ir tuomet buvo paleistas. Darytina išvada, kad nukentėjusiojo ir M. D. veiksmai, suduodat smūgius ir laikant K. B. buvo pavojingas kėsinimasis, nes jis buvo realus ir akivaizdus. Be to, šis kėsinimasis buvo nukreiptas į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju į K. B. sveikatą. Kėsinimasis buvo jau pradėtas ir nepasibaigęs, nes K. B. smūgį peiliu sudavė nukentėjusiajam L. L., tebetęsiant fizinio smurto veiksmus. Esant tokiai situacijai, kiekvienas asmuo instinktyviai stengiasi gintis nuo jam iškilusio pavojaus. Byloje nustatyta, kad kaltinamajam įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje. Nukentėjusysis ir liudytojas M. D. neneigia jo atžvilgiu naudoję smurtą. Liudytojas I. V. taip pat patvirtino kad kaltinamajam K. B. smūgius sudavė ir jį laikė du asmenys. Visos šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad K. B. veikė būtinosios ginties situacijoje.

Pagal baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui ir kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Taigi įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyčia.

Sprendžiant klausimą ar K. B. neperžengė būtinosios ginties ribų, irgi vertintinos bylos aplinkybės, taip pat vadovaujamasi jau galiojančia teismine praktika. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis L. L. ir D. J. patys ketino aiškintis, dėl ko K. K. papurškė į akis dujų ir inicijavo susitikimą, nors patys buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat nustatyta, kad po nepavykusio susitikimo išsiaiškinti dėl pirmą kartą papurkštų dujų L. L. ir D. J., vis tiek turėjo ketinimus aiškintis, nors galėjo išvengti dalyvavimo tolesniuose santykių aiškiniuose, prie jų prisijungė ir M. D.. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors I. V. ir K. B. bėgo paskui L. L., D. J., M. D., tačiau M. D. sudavė smūgį arčiausiai jo buvusiam asmeniui (K. B.), nors peilio ir nematė, o po to, K. B. atžvilgiu smurtavo ir jį laikė, o prie M. D. veiksmų prisijungė ir L. L.. Kaltinamajam K. B. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad smūgiai buvo suduoti rankomis ir kojomis dviejų asmenų, galėjo sukelti ir daug sunkesnius padarinius. K. B. išvengė dalį smūgių, nes galvą buvo užsidengęs rankomis. Vienok, būtina atsižvelgti, kad K. B. nebuvo pirminio konflikto dalyvis, o paprašytas draugo I. V. sutiko pastarajam padėti, bėgo paskui nukentėjusįjį L. L. ir su juo buvusius D. J. bei M. D., ketindamas aiškintis santykius, todėl toks jo elgesys buvo labai neatsargus, neatsakingas ir pavojingas jam pačiam. Todėl teismas daro išvadą, kad K. B. panaudotas fizinis smurtas buvo aiškiai neadekvatus nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui. K. B. nusikalstami veiksmai aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis jo sveikatai, nebuvo toks pavojingas, kad jį atremti būtų galima tik suduodant peiliu L. L. ir padarant jam sunkų sveikatos kūno sužalojimą. Todėl darytina išvada, kad K. B. gynyba aiškiai neatitiko L. L. kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Tačiau net ir padarius formalią išvadą dėl aiškaus gynybos neatitikimo kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, baudžiamoji atsakomybė nekyla, jei nėra tiesioginės tyčios atimti gyvybę ar sunkiai sužaloti asmenį. Pagal baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn dėl gyvybės atėmimo viršijant būtinosios ginties ribas tik esant tiesioginei tyčiai atimti gyvybę ar sunkiai sužaloti žmogų. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad K. B. tyčia buvo alternatyvi. Panaudodamas peilį prieš nukentėjusįjį ir nesitaikydamas į tam tikrą kūno vietą, kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai pavojingi tiek kito asmens sveikatai, tiek ir gyvybei, bei numatė įvairius savo veiksmų padarinius. Kaltinamojo parodymai, kad jis nesiekė sunkaus kūno sužalojimo, tačiau smūgio sudavimas peiliu, jo lokalizacija rodo, kad kaltinamasis nedetalizavo, į kokią kūno vietą peilis smigs, o tai rodo jo tiesioginę alternatyvią tyčią sužaloti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-125/2015).

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam K. B., atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė sunkų tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Sunkų nusikaltimą kaltinamasis padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo vartojamo smurto, tačiau peržengdamas būtinosios ginties ribas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba, baustas administracine tvarka (t.1, b.l.137-140), nurodė, kad ketina susituokti. Darbovietės direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (t.b.l.143). K. B. anksčiau teismo teistas, teistumas išnykęs, yra teistas Danijoje. Nors kaltinamasis nepakankamai nekritiškas savo elgesiui, tačiau įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų, kaltinamajam parinktina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir bausmės vykdymas atidėtinas, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas galiojusias šios veikos padarymo metu, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir asmeniui, kuris teisiamas už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 75 straipsnio redakcija galiojusi iki 2017 metų spalio 6 d.), nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. L. pareiškė civilinį ieškinį 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, labai daug nepatogumų. Sveikata sutriko nepataisomai, negali gyventi pilnavertiško gyvenimo, negali dirbti fizinio darbo, sumažėjo galimybė susirasti mėgstamą gerai apmokamą darbą. Padirbėjus jaučia skausmą, tempimą pilvo srityje, dažnai pykina. Galimybės dėl darbo suradimo bus paribotos.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti 20000 Eur dydžio neturtinė žala, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kiauryminis durtinės - pjautinės pilvaplėvės ertmės sužalojimo. Be to, dėl tulžies pūslės pašalinimo sužalojimo pasėkoje, nukentėjusysis prarado 35 procentus bendrojo darbingumo. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad po sužalojimo nedirbo iki spalio mėnesio, o po to pradėjo dirbti ir iki šiol dirba Norvegijoje statybų sektoriuje. Kad nukentėjusysis negalėtų dirbti fizinio darbo byloje duomenų nėra. Mažinant nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamasis sunkų kūno sužalojimą padarė, veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, tačiau peržengdamas jos ribas, kad paties nukentėjusio elgesys buvo rizikingas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 5000,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys 1615,54 Eur sumai už nukentėjusiajam L. L. suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 str., 6.283 str. reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusiajam L. L. suteiktų gydymo paslaugų kaina - 1615,54 Eur už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t.1, b.l.43-46). Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1615,54 Eur už nukentėjusiojo gydymą.

Daiktai, turintis reikšmės, nusikalstamai veikai tirti – dujų balionėlis ir lenktinis peilis kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate (t.1, b.l.113), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį - 2 metams laisvės atėmimo.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieniems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir/ar tęsti darbą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti į paskirtą bausmę K. B. laikiną sulaikymą nuo 2017-08-02 iki 2017-08-04 (2 dienas).

Priteisti iš K. B. 1615,54 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiolika eurų, 54 ct) valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš K. B. 5000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų) nukentėjusiajam L. L. neturtinei žalai atlyginti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. B. palikti kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Daiktiniai įrodymai – dujų balionėlis, lenktinis peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Laima Lubauskienė