- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- e2S-1805-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11991-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Skolininkas
- J. J.
- Kategorijos
- 3.4.1.12.2.3Kai pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. eL2-18780-584/2017 atsisakyta priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ pareiškimą skolininkui J. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorė UAB „Kapitalo valda“ 2017 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama priteisti iš skolininko J. J. 960,83 Eur skolą, 692,95 Eur delspinigius (0,02 procentus), nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo 2007 m. liepos 24 d., 96,08 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 10 Eur žyminis mokestis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą, grąžino kreditorei 10 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas yra fizinis asmuo – vartotojas, ir, sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties šalis bei turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sprendė, kad kreditorės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, be to, kreditorė ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų išieškoti skolą, todėl jos pareiškimą laikė aiškiai nepagrįstu. Teismas taip pat nurodė, kad kreditorės reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, kadangi CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Kapitalo valda“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui J. J. bei išduoti teismo įsakymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog kreditorės pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakyti priimti. Skundžiama nutartis neatitinka teisingumo, objektyvumo, teisės taikymo principų. Teismas tokio pobūdžio civilinėse bylose negali būti aktyvus ir ginti nesąžiningos, siekiančios išvengti įsipareigojimų įvykdymo proceso šalies interesų, negali spręsti klausimų, kurie nagrinėtini tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentracijos principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises ir interesus.
Pirmosios instancijos teismas, CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu atsisakydamas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, neteisėtai nustatė ir konstatavo, kad kreditorės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo galėtų būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas, o delspinigiai paskaičiuoti už per daug dienų. Prašydamas išduoti teismo įsakymą, kreditorius neprivalo įrodymais pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo bei teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismui nustačius pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos bei turinio trūkumus, jie šalinami CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. UAB „Kapitalo valda“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atitinka CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kreditorė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininko J. J. 960,83 Eur skolą, 692,95 Eur delspinigius, 96,08 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 10 Eur žyminį mokestį. Kreditorė reikalavimus grindė 2006 m. lapkričio 14 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir J. J., 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“, bei 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perdavimo – priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas kreditorės UAB „Kapitalo valda“ reikalavimą dėl delspinigių priteisimo laikė aiškiai nepagrįstu ir atsisakė priimti pareiškimą.
CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.).
Vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju kreditorė prašo priteisti iš skolininko 692,95 Eur delspinigių, skaičiuojamus po 0,05 procentų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kreditorė savo reikalavimą grindžia tarp šalių sudaryta 2006 m. lapkričio 14 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir J. J.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad kreditorės pareikštas reikalavimas priteisti vartojimo kredito sutartyje numatytus ir įstatyme nustatyto dydžio delspinigius pats savaime nėra aiškiai nepagrįstas (CK 6.261 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad atsakovui (skolininkui) nereikalaujant teismas ieškinio senaties (jos taikymo) klausimo nesprendžia, o iš esmės nagrinėja pareikštą reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo įstatyme nustatyta tvarka yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolą. Be to, skolininkui yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo ir tokiu būdu gintis nuo kreditoriaus pareikštų reikalavimų priteisti ne tik skolą, bet ir delspinigius (CPK 439 straipsnis). Akivaizdu, kad skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suvaržytų kreditoriaus teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka, tai nepagrįstai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išlaidas ir pažeistų CPK 435 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 straipsnis). Kadangi pagal CPK nuostatas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.