Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams; pripažintas kaltu pagal BK 25 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d.d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 14 d., 20 val. 15 min., Panevėžio rajone, automagistralės Vilnius-Panevėžys 122 kilometre, krovininiu automobiliu Renault Master valstyb. Nr. AGV 429, pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų ,,Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1. punkto reikalavimą, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 70000 vnt. cigarečių pakelių SAINT GEORGE, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto specialiais ženklais – banderolėmis, bendros 197589 Lt vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą.

Taip pat M. P. nuteistas ir už Panevėžio apylinkės teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nustatytą M. Rasikevičiaus turto vagystę, padarytą 2004-07-06 įsibraunant į a/m „Fiat Ducato“, netekus galios teismo sprendimui nutraukti bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu.

Apelianto nuomone, apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, bausmės rūšies ir dydžio paskyrimo.

Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad pripažindamas savo kaltę jis netrukdė nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje, nekėlė jokių tyrimą ar teismą klaidinančių versijų, todėl byloje greitai buvo priimtas ir procesinis sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti, o prokuroras prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.

Apygardos teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 328 str. 1 p. ir 2 p. pagrindais nuteistajam palankia linkme, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmių subendrinimą ir kardomojo kalinimo įskaitymą į bausmės laiką ir už kvalifikuotą vagystę paskyrė savo rūšimi aiškiai per griežtą bausmę.

Tačiau nuteistojo manymas, kad už abi veikas jam privalomai turėjo būti skirtos baudos ir teismas, skirdamas bausmę pagal BK 25 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. pažeidė BK 55 str. reikalavimus, yra kolegijos atmetamos.

M. P. BK 55 str. esančios bausmės skyrimo taisyklės nėra privalomai taikytinos. BK 55 str. nustato bendrą principą, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o sprendimą skirti atėmimo bausmę reikia motyvuoti. Išties M. P. nuteistas ir už apysunkį nusikaltimą. Tačiau skundo teiginys, kad M. P. teisiamas pirmą kartą, yra nepagrįstas. Nuteistasis buvo teisiamas Panevėžio apylinkės teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendžiu dėl 2004 m. liepos 6 d. padarytos kvalifikuotos nukentėjusiojo M.Rasikevičiaus turto vagystės, tačiau vietoje bausmės paskyrimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi jis nėra teisiamas pirmą kartą BK 55 straipsnio prasme. Todėl apygardos teismas neprivalėjo skirdamas bausmę vadovautis BK 55 straipsnio nuostatomis šioje byloje. Tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu teismas taikė BK 38 str. 1 d., atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės laikotarpiu padaręs naują tyčinį nusikaltimą, už kurį yra teisiamas, nėra laikytinas asmeniu teisiamu pirmą kartą, yra laikomasi ir kasacinėje praktikoje pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K- 488/2005.

Tačiau, kolegijos manymu, pagal BK 178 str. 2 d. M. P. vis tik yra paskirta per griežta savo rūšimi bausmė. Pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmės skyrimą, neišskirdamas motyvų dėl abiejų nusikaltimų, motyvavo bausmės tikslais, darbo ir turto neturėjimu ir svarbiausia aplinkybe - piktybišku įstatymų pažeidinėjimu, t.y kad M. P. nusikalto praėjus vienam mėnesiui po vagystės padarymo, kas rodo, jog išvados dėl pirmosios nusikalstamos veikos nebuvo padarytos. Kolegijos manymu šios aplinkybės vis tik neturėtų lemti laisvės atėmimo bausmės skyrimo už vagystę. Kolegija atkreipia dėmesį, kad įvertinant kiekvieną nusikalstamą veiką, privalu visų pirma atsižvelgti BK 54 str. 2 d. esančias aplinkybes. Nors nuosprendyje BK 54 str. buvo paminėtas, tačiau šio straipsnio 2 dalies aplinkybės, konkrečios vagystės padarymo aplinkybės ir nuteistojo aktyvioji atgaila nebuvo tinkamai įvertinti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo M. Rasikevičiaus turto vagystė iš mikroautobuso yra apysunkis nusikaltimas, už kurį galima skirti net tris alternatyvias kriminalines bausmes, nusikaltimas padarytas esant vienai sunkinančiai ir vienai lengvinančiai aplinkybėms, nuteistasis aktyviai atgailavo: su nukentėjusiuoju dėl jo padarytos veikos susitaikė, materialinę žalą atlygino. Šio nusikaltimo bendrininkas E. T., turintis kriminalinę praeitį ir atlikęs analogiškus nukentėjusiojo M. Rasikevičiaus turto grobimo veiksmus kaip M. P.,apylinkės teismo yra nuteistas laisvės apribojimo bausme. Šios neįvertintos pirmosios instancijos teismo aplinkybės, leidžia M. P. parinkti švelnesnę bausmės rūšį.

Tačiau pagal BK 199² str. 1 d. M. P. parinkta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu ir rūšimi yra tinkama ir, remiantis skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo jos keisti į baudą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia.BK 54 str. esančių ir kitų BK bendrosios dalies bausmių skyrimo taisyklių pažeidimų dėl šios bausmės skyrimo. Trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė pagrįstai buvo parinkta, atsižvelgus, kad buvo padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, nuteistasis neteisėtai gabeno net 197589 Lt. vertės akcizais apmokestinamų prekių, kad nusikaltimas buvo padarytas praėjus mėnesiui po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokia bausmė atitinka padarytos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir yra tinkama kriminalinės bausmės tikslams pasiekti. Šios bausmės nėra pagrindo pripažinti neteisinga, nes savo rūšimi ir dydžiu ji nėra aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nustatyta aplinkybė, kad nuteistasis jau trys mėnesiai kaip dirba, nėra pakankama apygardos teismo nustatytai bausmei pakeisti.

Kartu kolegija nustato, kad apeliacine tvarka revizuojamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir keistinas BPK 328 str. 1 p. pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, nustatančias bausmių skyrimo už kelis nusikaltimus taisykles. Skirdamas galutinę bausmę apygardos teismas vadovavosi BK 64 str. taisyklėmis. Tačiau šiame straipsnyje numatytos bausmės skyrimo taisyklės taikomos tik tokiam asmeniui, kuris neatlikęs bausmės padaro naują nusikalstamą veiką (t.y. esant apkaltinamųjų nuosprendžių sutapčiai). Bausmės subendrinimas vadovaujantis BK 64 str. 1 d. privalomas, kai :

1. asmuo neatlikęs nuosprendžiu paskirtos bausmės padaro naują nusikalstamą veiką;

2. asmuo nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu;

3. lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą padaro naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu.

Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Esant byloje nustatytai situacijai, M. P. galutinė subendrinta bausmė privalo būti skiriamos vadovaujantis ne BK 64 str. taisyklėmis, o BK 63 str. taisyklėmis, nes M. P. paskirtos ir neatliktos bausmės neturėjo, apygardos teismas pats paskyrė bausmes už abi nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, subendrindama nuteistajam pakeistą ir apygardos teismo paskirtą bausmę taiko bausmių keitimo taisyklę, esančia BK 65 str. 1 d. ir bausmių dalinio sudėjimo būdą, nes šiuo atveju nėra sąlygų taikyti bausmių apėmimo būdo, numatyto BK 63 str. 5 d.

Taip pat kolegija taip pat pastebi, kad apygardos teismas nenuosekliai laikėsi ir BK 66 str. esančios kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę taisyklės, nes į paskirtos galutinės bausmės laiką neįskaitė visų laikotarpių M. P. išbūtų sulaikyme ir kardomajame kalinime ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo M. Rasikevičiaus turto vagystės byloje. M. P. išbūto sulaikyme ir kardomajame kalinime (nuo 2004-07-06 iki 2004-07-17) laikotarpis turi būti įskaitytas į paskirtos bausmės laiką.

Kitoje dalyje revizuojamas apeliacine tvarka apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis M. P. atžvilgiu yra priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. BPK tiesiogiai nenustato ankstesnio sprendimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo tvarkos, bylų nagrinėjimo eiliškumo, bylų sujungimo todėl, spręsdamas šiuos klausimus apygardos teismas atliko reikiamas procesines procedūras taikydamas baudžiamojo proceso įstatymų analogiją. Tuo atveju, kai asmuo, teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. numatytu pagrindu, per vienerius metus padaro tyčinį nusikaltimą, pirmojoje byloje jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami, dėl šios veikos naujas įtarimas nepareiškiamas. Tik kaltinamajame akte, surašytame naujoje byloje nurodoma, kad šią veiką asmuo padarė per vienerius metus nuo sprendimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo dienos. Tai šioje byloje yra padaryta ( b. l. 167). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apygardos teismas teisiamajame posėdyje, išsireikalavo pirmąją bylą, sujungė ją su nagrinėjama byla, atnaujino išreikalautoje byloje įrodymų tyrimą. Apylinkės teismo ištirtų įrodymų pagrindu, pats įrodymus vertindamas tik tiek, kiek reikia bausmei paskirti, pagrįstai pripažino M. P. kaltu pagal BK 25 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. Apygardos teismo nuosprendyje nėra išdėstytos ir iš naujo suformuluotos įrodytomis pripažintos nukentėjusiojo M. Rasikevičiaus turto vagystės aplinkybės. Tačiau tai nėra esminis nuosprendžio trūkumas, nes šios aplinkybės yra nustatytos ir išdėstytos Panevėžio apylinkės teismo 2005-06-14 nuosprendyje.

Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo M. P. BK 64 str. tvarka.

M. P. pagal BK 25 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. (už nukentėjusiojo M. Rasikevičiaus turto vagystę) paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 65 str. esančiom bausmių keitimo taisyklėmis, paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti 2 (dviem) mėnesiais laisvės atėmimo, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom. Šią bausmę, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 199² str. 1 d., ir galutinę subendrintą bausmę M. P. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką be apygardos teismo įskaityto laikotarpio papildomai įskaityti laiką, M. P. išbūtą laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2004-07-06 iki 2004-07-17.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.