Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2009-02-20 · Administracinė byla Nr. A-502-259-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-20
Bylos Nr.
A-502-259-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui ir valstybės įmonei Registrų centras
Kategorijos
  • 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-259/2009Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjai D. V. ,pareiškėjos atstovui adv. Aleksandrui Jokūbauskui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui ir valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. V. (toliau – ir pareiškėja; apeliantė) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama:

1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir centrinis registratorius; atsakovas) Alytaus filialo (toliau – ir Filialas; teritorinis registratorius; atsakovas) 2007 m. gegužės 18 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo” (toliau – ir 2007 m. gegužės 18 d. sprendimas), 2007 m. birželio 14 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo” (toliau – ir 2007 m. birželio 14 d. sprendimas) ir 2007 m. liepos 18 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo” (toliau – ir 2007 m. liepos 18 d. sprendimas), kuriais buvo nuspręsta netenknti pareiškėjos prašymų įregistruoti nuosavybės teises į arklidės pastatą (unikalus Nr. duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), Lazdijų rajone;

2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 277 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo” (toliau – ir sprendimas Nr. 277), kuriuo buvo paliktas galioti teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas;

3) įpareigoti Filialą priimti naują sprendimą ir įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į arklidės pastatą (unikalus Nr. duomenys neskelbiami), esantį jai nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. duomenys neskelbiami), esančiame (duomenys neskelbiami), Lazdijų rajone.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad ji 2005 m. spalio 13 d. pagal notariškai patvirtintą sutartį iš A. R. nupirko 0,17 ha ploto žemės sklypą, esantį Kapčiamiesčio kadastrinėje vietovėje, su visais jame esančiais sodiniais ir želdiniais. Minėtoje sutartyje įrašytos registro pastabos: sklype yra pastatai. Tuo pačiu metu ši žemė Nekilnojamojo turto registre Nr. 44/297651 buvo įregistruota kaip pareiškėjos nuosavybė. Pažymėjo, jog Filialas 2005 m. kovo 4 d. rašte Nr. (2060/04)250219, 25 0220 konstatavo, kad statiniai, esantys šiame žemės sklype, nėra identifikuoti. Teigė, kad, pagal geodezinių matavimų duomenis, žemės sklype yra buvusios Kapčiamiesčio žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) „Smiltelė” arklidės pastato pamatai ir dalis mūro sienų. Pažymėjo, kad inventorizacijos byla buvo sudaryta 2006 m. lapkričio 11 d. Nurodė, jog Lazdijų rajono mero 1998 m. rugpjūčio 19 d. potvarkiu Nr. 341 Kapčiamiesčio ŽŪB „Smiltelė” buvo išregistruota iš Įmonių rejestro. Tvirtino, kad, pagal Kapčiamiesčio ŽŪB „Smiltelė” visuotinio pajininkų susirinkimo, įvykusio 1996 m. balandžio 26 d., protokolą Nr. 3, likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1996 m. birželio 15 d., protokolą Nr. 6, bei 1996 m. birželio 15 d. priėmimo-perdavimo aktą, arklidė, kaip pajaus sugrąžinimas perduodant statinį, buvo perduota 9 fiziniams asmenims, o 2005 m. rugsėjo 30 d. sutartimi visus 20383 vienetus likviduotos Kapčiamiesčio ŽŪB „Smiltelė” pajų už pastatą-arklidę iš šių fizinių asmenų nupirko A. R. . Nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-321-601/05 nutartimi patvirtino taikos sutartį, pagal kurią ieškovas A. R. sumokėjo atsakovams 4 872 Lt už jiems nuosavybės teisėmis priklausančius 20383 vienetus likviduotos Kapčiamiesčio ŽŪB „Smiltelė” pajus, kurių pagrindu buvo įgytas pastatas-arklidė, esantis A. R. priklausančiame 0,17 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. duomenys neskelbiami), o atsakovai, gavę pinigus iš ieškovo A. R. , pajų pirkėjui (A. R. ) dėl pastato-arklidės ateityje pretenzijų neturės. Akcentavo, jog nuo taikos sutarties pasirašymo dienos šie pajai yra asmeninė A. R. nuosavybė.

Nurodė, kad pareiškėja pagal 2005 m. spalio 13 d. sutartį iš A. R. nupirko 20383 vienetus likviduotos Kapčiamiesčio ŽŪB „Smiltelė” pajų už pastatą-arklidę. Teigė, jog 2007 m. su prašymais (Nr. 455347, 465085, 465086, 465087, 475256), pateikdama pirmiau nurodytus bei kitus dokumentus, pareiškėja kreipėsi į Filialą prašydama įregistruoti nuosavybės teises į ginčo arklidės pastatą, tačiau Filialo 2007 m. gegužės 18 d., birželio 14 d. ir liepos 18 d. sprendimais pareiškėjos prašymai netenkinti, nurodant, jog jos pateikti dokumentai nėra juridiniai pagrindai pareiškėjos nuosavybės teisėms į arklidės pastatą įregistruoti. Taip pat buvo nurodyta, kad inter alia 1996 m. birželio 15 d. nekilnojamojo daikto (arklidės pastato) perdavimo-priėmimo aktas patvirtina šiame akte išvardintų asmenų nuosavybės teises į arklidės pastatą ir kad pareiškėjos nuosavybės teisės į minėtą pastatą galėtų būti įregistruotos tik pateikus nekilnojamojo daikto perleidimo sutartį, sudarytą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalimi, o prieš sudarant perleidimo sandorį, nekilnojamasis daiktas ir teisės į jį turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre perleidėjo vardu.

Pažymėjo, jog 2007 m. liepos 30 d. pareiškėja, remdamasi CK 4.40 straipsniu bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 3 dalimi, su skundu kreipėsi į Komisiją prašydama panaikinti teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus ir priimti naują sprendimą dėl jos nuosavybės teisių į arklidės pastatą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, tačiau jos skundas sprendimu Nr. 277 buvo atmestas kaip nepagrįstas. Manė, kad Komisijos sprendimas Nr. 277 yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Laikėsi pozicijos, jog visi prieš tai nurodyti faktiniai duomenys, kuriuos pripažįsta tiek centrinis, tiek ir teritorinis registratoriai, suponuoja išvadą, kad nėra teisės akto ar sutarties, kuriems prieštarautų tai, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), Lazdijų rajone, savininkei (pareiškėjai) priklauso šiame žemės sklype esantis pastatas-arklidė (CK 4.40 straipsnis). Be to, Filialo 2007 m. birželio 14 d. sprendime konstatuota, kad tokios būklės pastatas gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Nurodė, kad 2005 m. spalio 13 d. tarp pareiškėjos ir A. R. sudarytoje žemės sklypo, kuriame yra arklidės pastatas, pirkimo-pardavimo sutartyje neaptartas nuosavybės teisių į šį pastatą perėjimo klausimas, todėl pagal CK 6.395 straipsnį laikoma, kad nuosavybės teisės į parduotame žemės sklype esantį pastatą pereina žemės sklypo pirkėjui.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad Komisijos sprendimas Nr. 277 yra teisėtas ir pagrįstas, jo priėmimo faktiniai ir teisiniai argumentai jame išdėstyti, jis pagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Atsakovas Filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, jog pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus negalima įregistruoti jos nuosavybės teisių į statinį-arklidę, nes nė viename iš šių dokumentų nėra aiškiai nurodyta, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka įgijo nuosavybės teises į nurodytą statinį. Teigė, jog ginčo pastatas (arklidė) priklauso Kapčiamiesčio ŽŪB „Smiltelė” pajininkams, tačiau jie nėra įregistravę savo nuosavybės teisių į šį statinį Nekilnojamojo turto registre. Akcentavo, jog Filialui nebuvo ir nėra pateiktas dokumentas, kuriuo minėti pajininkai būtų perleidę savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą-arklidę. Vertino, jog pareiškėjos pateikta Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-321-601/05 negali būti vienu iš juridinių pagrindų registruoti jos (pareiškėjos) nuosavybės teises į statinį-arklidę, nes šia nutartimi buvo patvirtinta 2005 m. rugsėjo 30 d. taikos sutartis, kuria buvo susitarta dėl to, kad būtent pajai, o ne nekilnojamasis daiktas yra asmeninė A. R. nuosavybė, t. y. minėta sutartimi buvo perleisti pajai, o ne nekilnojamasis daiktas. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja ir A. R. 2005 m. spalio 13 d. sudarė pajų pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi šiuo sandoriu buvo perleistos nuosavybės teisės į neegzistuojančios ŽŪB pajus (Kapčiamiesčio ŽŪB „Smiltelė” 1998 m. rugpjūčio 19 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro), o ne į nekilnojamąjį daiktą, registruotiną Nekilnojamojo turto registre. Pabrėžė, jog tuo atveju, jeigu minėtos sutarties šalys laiko, kad ja buvo perleistas nekilnojamasis daiktas (arklidė), ši sutartis neatitinka įstatymo nustatytos formos (CK 1.74 straipsnio l dalis, 6.393 straipsnio l dalis).

Pažymėjo, jog 2005 m. spalio 13 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), Lazdijų rajone, pirkimo-pardavimo sutartis (registro Nr. 9330), kuria remiasi pareiškėja, įrodinėdama savo nuosavybės teises į arklidę, taip pat nėra juridinis pagrindas registruoti jos nuosavybės teises į minėtą statinį, nes ji neatkreipė dėmesio į tai, jog minėtos sutarties objektu nebuvo nurodyti jokie statiniai, o tik žemės sklypas ir jame esantys sodiniai bei želdiniai. Vertino, kad tai, jog šios sutarties šalys arklidės pastato nelaikė nurodyto žemės sklypo priklausiniu ir šia sutartimi pareiškėja jo neįgijo, patvirtina tarp tų pačių šalių tą pačią dieną sudaryta pajų pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, 2005 m. spalio 13 d. žemės sklypo perdavimo-priėmimo akte (1 ir 3 punktai) aiškiai nurodyta, kad pardavėjas A. R. perduoda pirkėjai (pareiškėjai) 0,17 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. 5910/0006:261), esantį adresu (duomenys neskelbiami), Lazdijų rajonas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo 22 straipsnio 7 punktu ir padarė išvadą, jog įvertinus byloje surinktus duomenis, pareiškėjos nurodyti sandoriai negali būti juridinis pagrindas, leidžiantis patenkinti jos skunde keliamus reikalavimus.

Nukreipė į Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 15 straipsnį ir pažymėjo, jog 1996 m. birželio 16 d. protokolu Nr. 6 likviduojamos ŽŪB „Smiltelė“ pajininkų grupės nuosavybėn už jų turėtus pajus paskirtas ginčo pastatas-arklidė, t. y. jis atiteko konkretiems asmenims, kurie turėjo pasirūpinti savo nuosavybės teisiniu įregistravimu, tačiau nustatyta tvarka to nepadarė. Vertino, jog Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m.spalio 10 d. nutartimi patvirtinta 2005 m. rugsėjo 30 d. taikos sutartis negali būti juridinis pagrindas teisinei pastato (arklidės) registracijai, kadangi šalys sutarė, kad būtent pajai, o ne nekilnojamasis daiktas yra A. R. asmeninė nuosavybė, juo labiau, kad tuo pačiu buvo patvirtintas ir A. R. reikalavimo pripažinti arklidę, esančią jam priklausančiame žemės sklype, jo asmenine nuosavybe atsisakymas. Nurodė, jog 2007 m. spalio 13 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir tos pačios dienos žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu A. R. pareiškėjai perleido tik 0,17 ha ploto žemės sklypą, kuris jam priklausė nuosavybės teisėmis. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors minėtoje žemės pirkimo-pardavimo sutartyje yra pastaba apie žemės sklype esančius pastatus, tačiau šiame sandoryje nėra aiškiai išreikštos valios dėl žemės sklype esančių statinių perleidimo. Sutiko su Filialo pozicija, jog pripažinus, kad pagal 2005 m. spalio 13 d. pajų pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjai buvo perleistas nekilnojamasis daiktas (arklidė), ši sutartis neatitinka įstatymo nustatytos formos (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Akcentavo, jog pareiškėja nepagrįstai remiasi CK 4.40 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nukreipė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir CK įgyvendinimo įstatymas) 31 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią CK 4.40 straipsnio 1 dalies taikymą, ir pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pastatas-arklidė Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu nebuvo įregistruotas, nėra pagrindo laikyti pastatą-arklidę žemės sklypo priklausiniu.

Laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos nuoroda į CK 6.395 straipsnio nuostatas taip pat yra nepagrįsta, nes A. R. ginčo pastatas nuosavybės teisėmis nepriklausė, dėl ko ši teisės norma nagrinėjamiems teisiniams santykiams netaikytina.

Nukreipė į Įstatymo 13 straipsnį ir padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo ginčo pastatą-arklidę registruoti Nekilnojamojo turto registre.

III.

Pareiškėja apleiaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundas būtų patenkintas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Laikosi pozicijos, jog Lazdijų rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtino ne pajų pirkimo-pardavimo sutartį, nes jie, 1998 m. panaikinus Kamčiamiesčio ŽŪB „Smiltelė“, nebeegzistavo (Žemės ūkio bendrovių įstatymo 14 ir 15 straipsniai), o sutartį dėl nekilnojamojo daikto (pastato-arklidės) perleidimo.

2. Atkreipia dėmesį į tai, jog žemės sklypas, kuriame stovi ginčo arklidė, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2007 m. lapkričio 25 d., ir vertina, jog pirmosios instancijos teismas, aiškindamas CK 4.40 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai rėmėsi CK įgyvendinimo įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2005 m. spalio 13 d. pajų pirkimo-pardavimo sutartį nepagrįstai pripažino kaip neatitinkančią privalomos formos.

Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsiliepimas

Atsakovas Filialas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinis ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – arklidės pastatą. Nagrinėjant ginčą turi būti tikrinamas sprendimo, kuriuo netenkintas prašymas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip matyti iš skundžiamų aktų, atsisakymas grindžiamas tuo, jog registratoriui pateikti dokumentai nesudaro juridinio pagrindo nuosavybės teisei į arklidės pastatą įregistruoti.

Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių aktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai numatyti Įstatymo 22 straipsnyje. Be kita ko tokiais pagrindais pripažįstami rašytiniai sandoriai bei kiti įstatymų nustatyti dokumentai (7, 10 punktai).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog įvertinus byloje surinktus duomenis, pareiškėjos nurodyti sandoriai negali būti juridinis pagrindas, leidžiantis patenkinti jos skunde keliamus reikalavimus. Tačiau tokia išvada nepagrįsta.

2007 m. spalio 13 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir tos pačios dienos žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu A. R. pareiškėjai perleido 0,17 ha ploto žemės sklypą, kuris jam priklausė nuosavybės teisėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, nors minėtoje žemės pirkimo-pardavimo sutartyje yra pastaba apie žemės sklype esančius pastatus, tačiau šiame sandoryje nėra aiškiai išreikštos valios dėl žemės sklype esančių statinių perleidimo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad šia sutartimi ar 2005 m. spalio 13 d. pajų pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjai buvo perleistas nekilnojamasis daiktas (arklidė).

CK 6.395 straipsnio 1 dalis nustato, jog parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Pasisakydamas dėl šios normos taikymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad A. R. ginčo pastatas nuosavybės teise nepriklausė, o tinkamai įstatymo nuostatų realizacijai sandorio sudarymo metu turėtų būti valdomas nuosavybės teise. Tačiau konkrečiu nagrinėjamu atveju įvertinus byloje surinktus įrodymus galima teigti, kad CK 6.395 straipsnio 1 dalies pagrindu nuosavybės teisė į ginčo pastatą pareiškėjai atsirado ir yra pagrindas tenkinti jos reikalavimą.

Dėl ginčo pastato egzistavimo fakto ginčas nekyla. Byloje nustatyta, kad 1996 m. birželio 16 d. protokolu Nr. 6 likviduojamos ŽŪB „Smiltelė“ pajininkų grupės nuosavybėn už jų turėtus pajus paskirtas ginčo pastatas-arklidė, t. y. jis atiteko konkretiems asmenims, kurie turėjo pasirūpinti savo nuosavybės teisiniu įregistravimu, tačiau nustatyta tvarka to nepadarė. Įsiteisėjusia Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m.spalio 10 d. nutartimi, kuria patvirtinta 2005 m. rugsėjo 30 d. taikos sutartis, užfiksuotas šių asmenų atsisakymas pretenzijų dėl pastato-arklidės, esančio 0,17 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. duomenys neskelbiami).

Nors į bylą pateiktos pajų perleidimo sutartys ir teismo patvirtinta taikos sutartis dalyje dėl pajų pagrįstai teismo ir atsakovų įvertinti kaip neturintys tiesioginės reikšmės nagrinėjamam ginčui, tačiau akivaizdžiai parodo tikrąją, juos sudariusių asmenų valią ir siekį išspręsti problemą, susidariusią buvusiems ŽŪB „Smiltelė“ pajininkams laiku neatlikus nekilnojamojo daikto registracijos pagal tuo metu galiojusias įstatymų nuostatas, o būtent siekį, kad pastatas priklausytu asmeniui, nuosavybės teise valdančiam žemės sklypą, ant kurio yra pastatas-arklidė. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad nuosavybės teisių į ginčo pastatą neturi joks kitas asmuo.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino 2007 m. spalio 13 d. 0,17 ha ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir tos pačios dienos žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, sudarytus tarp A. R. ir pareiškėjos D. V. nepakankamais nuosavybės teisėms į ginčo pastatą-arklidę registruoti. Dėl to pareiškėjos apeliacinis skundas ir skundas teismui tenkinami, skundžiami aktai bei teismo sprendimas naikinami, o atsakovas įpareigojamas daiktines teises įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu , teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos D. V. skundą tenkinti.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo”, 2007 m. birželio 14 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo” ir 2007 m. liepos 18 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo”, kuriais buvo nuspręsta netenknti pareiškėjos prašymų įregistruoti nuosavybės teises į arklidės pastatą (unikalus Nr. duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), Lazdijų rajone. Panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 277 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo”.

Įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į arklidės pastatą (unikalus Nr. duomenys neskelbiami), esantį jai nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), Lazdijų rajone.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas Stasys Gudynas Vaida Urmonaitė