Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Gžimailai, kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-11-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1dalį 10 MGL ( 1300Lt) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2014-10-10 apie 15 val. 05 min., Mažeikių m. Bažnyčios g. ties namu Nr. 21, padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą - apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,80 promilių girtumas) vairavęs automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir, siekdamas neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų veikimo vykdant įgaliojimus, kad išvengti administracinės atsakomybės už administracinių teisės pažeidimų padarymą, Mažeikių rajono policijos komisariatui priklausančiame automobilyje VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pasiūlė įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams - Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniesiems patruliams J. D. ir V. P. 4000 litų kyšį.

L. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, pripažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad 2014-10-10 apie 15 val., būdamas girtas, savo automobiliu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams jis pinigus siūlė, bet nevertino tokį pasiūlymą kaip kyšio davimą, nes jis tokių pinigų nei su savimi turėjo, nei aplamai būtų galėjęs surinkti ir jiems atiduoti tokią sumą. Policininkai į jo prašymą nerašyti protokolo neatsižvelgė, bet išvežė jį policijos komisariatą, kur kiti policijos pareigūnai įformino kyšio davimą. Jo automobilį policijos pareigūnai išgabeno į automobilių saugojimo aikštelę. Jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jį įvykdė spontaniškai, nesuplanavęs iš anksto, pasielgė neatsakingai vairuodamas transporto priemonę neblaivus.

Be kaltinamojo L. B. visiško kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, pripažinimo, jo kaltė įrodyta policijos pareigūnų J. D. ir V. P. tarnybiniais pranešimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, garso ir vaizdo įrašu, CD laikmenos apžiūros protokolu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga teisme ištirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniųjų patrulių V. P. ir J. D. tarnybinių pranešimų dėl KET pažeidimo matyti, kad jiems 2014-10-10 dirbant 15.05 val., įtarus L. B. neblaivų vairuojant automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį sustabdžius, vairuotojas buvo paprašytas persėsti į stovintį policijos tarnybinį automobilį bei pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Patikrinus alkotesteriu vairuotojo girtumą, buvo nustatytas 2,80 %o girtumas, dėl ko jam buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. L. B. prašė už padarytą administracinį teisės pažeidimą protokolo nerašyti, siūlė už tai jiems po 1000 litų. Kai pasiūlė pinigus, jie perspėjo vairuotoją dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už mėginimą susitarti ar papirkti policijos pareigūnus, bet šis pradėjo siūlyti po 2000 litų, kad nebūtų surašytas protokolas. Tikriausiai neturėjo pinigų, nes siūlė pinigus atvežti. Kadangi vairuotojas į perspėjimus nereagavo, apie bandymą papirkti buvo informuotas Mažeikių rajono PK budėtojas, o L. B. buvo pristatytas į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK budėtojų dalį ( 9,10 b. l.).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 73P-19789456-14 matyti, kad jis buvo surašytas L. B. už administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį už tai, kad 2014-10-10 15.11 val., Mažeikių m., Bažnyčios g. 21, vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis bei nepateikė automobilio registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros akto (13 b. l.).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad byloje buvo pateikti vaizdo ir garso įrašai (11-12 b. l.), kurių turinys teismo buvo peržiūrėtas ir perklausytas. Iš kompaktinėje laikmenoje pateikto įrašo nustatyta, kad L. B. po policijos pareigūno paaiškinimo, kad negalima papirkinėti policijos pareigūnų, prašė kažkaip reikalą sutvarkyti ir pasiūlė policijos pareigūnams ,,porą štukų".

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, o to paties straipsnio 2 dalyje – tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Pagal BK 227 straipsnį papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti, dėl jo susitariama ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus, kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui) neteisėtai duoda, siūlo pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo) veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad už kyšį būtų patenkinti jo interesai.

Byloje yra pakankamai aiškiai nustatyti BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, o būtent tai, kad L. B. 2014-10-10, 15.05 val., Bažnyčios g. ties 21 namu, Mažeikių m., tarnybiniame automobilyje VW CADDY, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnams J. D. ir V. P. sėdint tarnybiniame automobilyje, tiesiogiai pažadėjo duoti po 2000 Lt kyšį, pažadėdamas minėtus pinigus tuoj pat atvežti, kad nebūtų rašomas protokolas už padarytą administracinį teisės pažeidimą dėl to, kad jis transporto priemonę vairavo neblaivus, nepateikė policijos pareigūnams automobilio registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentų. Tokiu būdu L. B. siekė neteisėtos policijos pareigūnų veikos, vykdant tarnybinius įgaliojimus. L. B. veikė tiesiogine tyčia, jam buvo išaiškinta, jog jis veikia neteisėtai, kad už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau į tokius policijos pareigūno išaiškinimus kaltinamasis nereagavo ir toliau siūlė jiems pinigus - dviejų tūkstančių sumą.

Atkreiptinas dėmesys, jog BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nuskalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. atsakomybei kilti pakanka pasiūlymo duoti kyšį, todėl negalima sutikti su kaltinamojo paaiškinimu dėl to, kad juokaudamas siūlė pareigūnams pinigus, nes jis net neturėjo tokios pinigų sumos, kurią siūlė.

Pripažindamas L. B. kaltu padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirdamas už ją bausmę, teismas pažymi, jog skiriant bausmę kaskart turi būti nustatyta, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės. Skirdamas bausmę L. B. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. L. B. padarė apysunkį nusikaltimą, dirba, augina mažametį sūnų. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu L. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, kuri sumokėta, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už sistemingą Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimą, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). L. B. neneigia aplinkybės, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet mano, kad tai neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau visuma baudžiamojoje byloje surinktų duomenų patvirtina, kad ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei garso ir vaizdo įrašų nustatyta, kad, ir įspėtas policijos pareigūnų dėl baudžiamosios atsakomybės už bandymą juos papirkti, siūlė susitarti, todėl akivaizdu, kad alkoholio vartojimas susilpnino L. B. savikontrolę, suteikė jam papildomos motyvacijos siekti išvengti atsakomybės, ryžto neatsižvelgti į pareigūnų įspėjimus ir elgtis nusikalstamai siūlant kyšį. Todėl teismas jo girtumą laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str.) ir į ją atsižvelgia skirdamas bausmę. Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad L. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), kurio 1 dalyje įstatymo leidėjas numatė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinas LR BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Daiktinis įrodymas - CD laikmena paliktina saugoti byloje.

Civilinio ieškinio nėra.

L. B. nepaskirta kardomoji priemonė.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam L. B. nagrinėjant bylą, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 80,00 Lt. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 431 straipsnyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu įgyvendinama kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 MGL (1560 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti L. B. 8 MGL (1040 litų) dydžio baudą, ją per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-10-10 iki 2014-10-12, vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, jog 4 MGL (520 litų) baudą sumokėta.

CD laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.