Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė. Ieškovė teigė, jog su atsakovu pradėjo bendrauti 2018 m. kovo mėnesį, nutarė kurti bendrą gyvenimą. Kai deklaravo atsakovo gyvenamąją vietą jai suteiktame bute, rugsėjo mėnesį, atsakovo elgesys pasikeitė. Ji tuo metu nebeteko socialinės pašalpos, nebeturėjo iš ko gyventi, o atsakovas pradėjo gauti pašalpą ir visas gaunamas pajamas pradėjo naudoti tik savo reikmėms. Neprisidėjo prie mokesčių už butą mokėjimo, maisto, malkų įgijimo, pradėjo smurtauti. Šiuo metu ji jau baigia padengti skolą už elektrą. Nuo 2019 m. sausio 10 d. atsakovas iš jos buto išsikraustė pas savo buvusią sugyventinę, nes ji neleido jos bute girtauti, vestis draugų, savivaliauti. Kai atsakovas išsikraustė daugiau pas ją negrįžo, nors turėjo šansą sugrįžti. Jau keturis mėnesius gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, taikytis su juo neketina. Maždaug prieš du mėnesius atsakovas pasiėmė iš jos buto jam priklausančius dokumentus. Nurodė, jog pas ją yra likę keli atsakovo daiktai: dujinė viryklė, dujų balionas, veidrodžio staliukas, skalbimo mašina. Bendrai po santuokos nutraukimo jokio turto nėra įgiję. Prašė palikti santuokinę pavardę. Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad ieškovės pateikti paaiškinimai teismo posėdžio metu atitinka tikrovę, nes atsakovas pripažino, kad ieškovės teiginiai yra tiesa. Pasikeitus šalių statusui gauti socialines pašalpas tarp šalių prasidėjo nesutarimai dėl būsto išlaikymo bei gaunamų pajamų naudojimo. R. atsisakė naudoti jo gaunamas lėšas bendriems šalių ir šeimos poreikiams tenkinti, o ieškovė atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje, nes neteko socialinės pašalpos, todėl kilo konfliktai, dėl ko šalys nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio. Teigė, jog ieškinys tenkintinas, nes atsakovas pripažino savo kaltę dėl santuokos nutrūkimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškinio teismui bei pateikto bylai rašytinio įrodymo – santuokos sudarymo įrašo teismas iš tiesų nustatė, kad V. R., (duomenys neskelbtini), ir V. R. (Krivickaitės), gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos teisės ir metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys jau beveik keturis mėnesius kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, santuokoje vaikų jiems negimė, santuokoje nėra įgiję nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Iš ieškinyje ir šalių teismo posėdyje nurodytų aplinkybių teismas nustatė, jog atsakovas V. R. nevykdė sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27, 3.28 straipsniuose, netrukus po santuokos sudarymo 2018 m. rugsėjo mėnesį, kai ieškovė neteko valstybės teikiamos socialinės išmokos, atsisakė prisidėti prie bendrų šeimos poreikių bei kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų moraliai ir materialiai remti sutuoktinę, paliko ieškovę ir išsikėlė gyventi pas kitą moterį, net nebandė kurti šeimos santykių, jų palaikyti, t. y. pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą remti sutuoktinę moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir išsaugoti šeimą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 42 straipsnyje. Atsakovas teismo posėdyje ieškovės nurodytų aplinkybių dėl neprisidėjimo prie bendro ūkio neneigė, argumentų ir įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės neteikė. Nurodė, jog iš ieškovės gyvenamosios vietos išsikėlė, nes ji jį išvarė, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo dėl ieškovės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes akivaizdu, kad atsakovas atsisakydamas prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir išsikeldamas iš ieškovės gyvenamosios patalpos, ne tik užkirto kelią ieškovei kurti šeimos santykius su juo, bet ir pats nesiėmė jokių priemonių šeimos santykiams kurti ir išsaugoti. Taip pat patvirtino, jog šiuo metu gyvena pas kitą moterį.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl ko iširo šalių santuoka, nenutraukus santuokos pradėjo gyventi su kita moterimi, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl atsakovo V. R. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

CPK 382 straipsnis numato, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodytas prašymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo ir teismas, nutraukdamas santuoką, tokį prašymą privalo išspręsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „R.“, dėl atsakovui paliktinos pavardės nepasisakė.

Atsižvelgiant į įstatymo teismui numatytą pareigą šį klausimą išspręsti nutraukiant santuoką, į tai, kad atsakovas neprieštaravo, jog ieškovei būtų palikta jos santuokinė pavardė, nutraukus šalių santuoką ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „R.“, atsakovui jo pavardė – „R.“.

Santuokoje šalys nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto bei bendrų kreditorių neįgijo, todėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ).

Ieškovė 2019 m. sausio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai teikta teisinė pagalba. todėl ieškinį patenkinus iš atsakovo V. R. priteistina 100,00 Eur žyminio mokesčio ir 119,21 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Valstybės naudai (b. l. 21) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2018 m. liepos 12 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos teisės ir metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 51, tarp ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio V. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „R.“, atsakovui jo pavardę „R.“.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio, kuris mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 119,21 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 21 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.