- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2-1250-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01030-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Projektavimo
- Atsakovas
- L. T.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Projektavimo ir restauravimo instituto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3785-864/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Projektavimo ir restauravimo instituto ieškinį atsakovui L. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Projektavimo ir restauravimo institutas kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo L. T. priteisti 156 910,75 Eur skolą ir palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
2. Ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio dalies – 2 040 Eur – sumokėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šio ieškinio pagrindu pradėtoje civilinėje byloje. Ieškovė nurodė, kad žyminio mokesčio suma už šį ieškinį ieškovei yra labai didelė, ieškovės finansinė padėtis šiuo metu yra sunki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 2 040 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
4. Teismas konstatavo, kad vien bendrovės banko sąskaitų išrašai, kuriuos pateikė ieškovė, šiuo atveju neatspindi tikrosios bendrovės finansinės padėties ir nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės finansinė padėtis šiuo metu yra sunki ir ji negali sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šioje byloje ieškovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko, o tai, teismo vertinimu, tik dar labiau patvirtina faktą, jog bendrovės finansinė padėtis nėra tokia sunki, kaip nurodo ieškovė, bei lemianti ieškovės negalėjimą sumokėti likusią mokėtiną žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė UAB Projektavimo ir restauravimo institutas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atidedant ieškovei likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
5.1. Užkirtus kelią ieškovei ginti jos teises ir interesus, pareiškiant šį ieškinį, buvo panaikintos jos galimybės apginti pažeidžiamas teises ir atgauti ilgamečio bendrovės debitoriaus skolas, savo ruožtu bendrovei neatgavus jai teisėtai priklausančių lėšų, jos finansinė padėtis taptų dar sudėtingesnė. Ieškovės finansinė padėtis šiuo metu yra itin sunki. Tai patvirtina ir ieškovės teismui pateikti valdomų banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad pinigų banko sąskaitose ieškovė neturi. Teismo išvada, kad ieškovės negalėjimą sumokėti žyminį mokestį patvirtintų kiti dokumentai (finansinės atskaitomybės dokumentai, informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų išrašai) vertintina kritiškai, nes finansiniuose dokumentuose apskaitomas bendrovės turtas (pavyzdžiui, gautinos sumos ar kapitalo dydis ar pan.) savaime nereiškia bendrovės galimybių sumokėti žyminį mokestį. Tokios galimybės taip pat nei patvirtina, nei paneigia ir duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą, nes šio turto turėjimas savaime nesudaro galimybės apmokėti žyminį mokestį, o tokio turto pardavimas vien su tikslu apmokėti žyminį mokestį būtų neproporcinga priemonė, tuo labiau kai įstatymo leidėjas įtvirtino ieškovės teisę prašyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
5.2. Šiuo metu dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių apeliantė neturi galimybės tiksliai nurodyti, kada jos padėtis pagerės. Kaip jau minėta pačiame ieškinyje, ieškovės turtinė padėtis tapo bloga vien dėl atsakovo veiksmų, kuomet atsakovas, buvęs bendrovės vienintelis akcininkas ir valdybos pirmininkas, vengia perduoti bendrovės sklandžiai veiklai būtinus dokumentus, buhalterinius duomenis, taip pat negrąžina bendrovei ilgamečių skolų. Bendrovės turtinė padėtis kur kas pagerėtų vien jau išnagrinėjus šią civilinę bylą ir patenkinus ieškinį, nes tokiu atveju ieškovė galėtų atgauti didelės vertės, t. y. 156 910,75 Eur dydžio, skolą ir palūkanas.
5.3. Pasikeitus bendrovės akcininkui, valdybai ir vadovui atliekama bendrovės dokumentų patikra, todėl galutinių išvadų dėl atskaitomybės teisingumo (ji pasirašyta ir patvirtinta buvusio vadovo ir buhalterės) esamu metu ieškovė negali pateikti. Kita vertus, net ir turimi duomenys patvirtina, kad 2018 m. ieškovės veiklos rezultatas yra 53 826 Eur nuostolio, o 2019 m. pradžioje – 46 335 Eur nuostolio. Be to, esminį ieškovės turtą sudaro „per vienus metus gautinos sumos“ – 2018 m. gautina 281 252 Eur suma, kurią iš esmės sudaro sumos, gautinos iš L. T. (156 910,75 Eur) ir UAB „Korlena“ (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3780-567/2019 dėl 57 780,29 Eur priteisimo), kurios akcijos iki 2017 m. spalio 20 d. 90 proc. nuosavybės teise priklausė L. T. sutuoktinei R. T., o šiuo metu priklauso jų vaikams ir kitiems asmenims, kurie vėlgi susiję su L. T. ar T. šeima. Be to, 2019 m. balanso duomenys fiksuoja ir turimų įsipareigojimų dydį – 182 052 Eur. Ieškovės nekilnojamąjį turtą sudaro tik du garažai, kurie bendrai verti tik 13 140 Eur. Šie garažai yra įkeisti, todėl ieškovė neturi galimybės gauti finansinės naudos iš turimo nekilnojamojo turto. Galiausiai, ieškovė turi esminių problemų atsiskaitant už patalpų, kurios būtinos veiklai vykdyti, nuomą. Kaip rodo 2019 m. liepos 19 d. Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos raštas, jau susidariusi 17 634,51 Eur skola už patalpų nuomą, priskaičiuota 4 242,04 Eur suma delspinigių.
5.4. Akivaizdu, kad būtų teisinga ir protinga sudaryti galimybes ieškovei tęsti teisminį procesą prieš L. T., nes būtent jo neteisėta veika komplikavo apeliantės padėtį, tiek finansinę, tiek faktinę veiklos vykdymo – L. T. bei su juo susiję asmenys, gavę (pasiėmę) iš ieškovės itin dideles sumas pinigų, šiuo metu pinigų negrąžina, o taip pat neperduoda esminių bendrovės veiklos vykdymo dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atidėti ieškovei likusios žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
8. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
9. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl pirmiau nurodytos teisės normos, yra išaiškinęs, kad būtent prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, jog asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bei įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą motyvavo tuo, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų savo deklaruojamai itin sunkiai finansinei padėčiai šiuo metu įrodyti.
11. Apeliantė, reaguodama į pirmosios instancijos teismo argumentus, tiek kartu su atskiruoju skundu, tiek atskiru 2019 m. gruodžio 4 d. prašymu prijungti papildomus įrodymus, pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kuriais siekia pagrįsti savo poziciją dėl sunkios finansinės padėties, trukdančios jai šiuo metu sumokėti likusią nesumokėtą 2 040 Eur žyminio mokesčio sumą.
12. Kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, apeliantei siekiant paneigti skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, bei atsižvelgiant į tai, kad dalis naujai pateiktų įrodymų (2019 m. spalio 2 d. ir 2019 m. spalio 30 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) nurodymai, 2019 m. lapkričio 5 d. VMI pranešimas apie nesumokėtus mokesčius, 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. spalio 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) sprendimai ir 2019 m. lapkričio 20 d. VSDFV finansinė ataskaita) dėl objektyvių priežasčių (atsiradimo momento) negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu (CPK 338 straipsnis), tiek su atskiruoju, tiek su 2019 m. gruodžio 4 d. prašymu pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius, be kita ko, apeliantės pateiktus naujus įrodymus, priėjo išvadą, kad ieškovė pakankamai pagrindė CPK 84 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo būtinybę.
14. Antai, ieškovės sąskaitose, esančiose Luminor bank AS, SEB banke ir Swedbank, nei 2019 m. kovo pradžioje, nei birželio mėnesio pabaigoje visiškai nebuvo lėšų. Kaip matyti iš pateiktų 2017, 2018 ir 2019 m. pradžios pelno (nuostolių) ataskaitų, bendrovė jau kelerius metus veikia nuostolingai, o iš bendrovės balansų nustatyta, kad didžiąją dalį ieškovės turto sudaro gautinos sumos, kurių išieškojimo galimybės šiuo momentu nėra aiškios. Ieškovės nekilnojamąjį turtą sudaro tik du garažai, kurių bendra vertė, VĮ Registrų centro duomenimis, sudaro tik 13 140 Eur, be to, vienam iš jų, kaip matyti iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, įregistruota hipoteka. Kita vertus, nekilnojamojo turto pardavimo procesas paprastai nėra greitas, todėl neapsunkinto nekilnojamojo turto turėjimas savaime neužtikrina bendrovės galimybės jau šiuo momentu sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą.
15. Ieškovės sunkią finansinę padėtį pagrindžia ir su atskiruoju skundu pateiktas Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos 2019 m. liepos 17 d. raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovė ilgą laiką nemokėjo nuomotojui už patalpų nuomą pagal sutartį, bendra skolos suma sudaro 17 634,51 Eur. Be to, VMI ir VSDFV 2019 m. rudenį pradėjo priverstinį ieškovės skolų biudžetams išieškojimą, todėl, kaip teisingai pažymi apeliantė, jos banko sąskaitos šiuo metu yra areštuotos VMI nurodymuose ir VSDFV sprendimuose nustatytoms sumoms ir iki šios skolos biudžetams bus padengtos, ieškovė faktiškai negali atlikti jokių mokėjimų pajamomis, patenkančiomis į areštuotas banko sąskaitas, be kita ko, sumokėti ir žyminį mokestį už ieškinį.
16. Kita vertus, kaip minėta, ieškovė turi debitorių, skolų iš kurių išieškojimas iš esmės pagerintų bendrovės finansinę padėtį, ir apeliantė jau yra pradėjusi civilines bylas prieš savo skolininkus. Be to, vienas iš jos turimų garažų, remiantis pateiktu išrašu iš Nekilnojamojo turto registro, nėra įkeistas ar kitaip apsunkintas, todėl manytina, kad galutinio sprendimo priėmimo dieną, net jei ieškinys šioje byloje būtų atmestas, ieškovė turėtų galimybę sumokėti atidėtą 2 040 Eur žyminį mokestį.
17. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, siekiant užtikrinti ieškovės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo efektyvumą, yra teisinga ir protinga atidėti likusios nesumokėtos 2 040 Eur žyminio mokesčio už ieškinį dalies mokėjimą iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės – atidedant ieškovei likusios 2 040 Eur žyminio mokesčio sumos mokėjimą.
18. Ieškovė už pateiktą atskirąjį skundą sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi nagrinėjamas atskirasis skundas yra ne dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės 2019 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 38 Eur žyminio mokesčio suma grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina VMI.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Projektavimo ir restauravimo institutui 2 040 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimties eurų) žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Projektavimo ir restauravimo institutui (juridinio asmens kodas 124563175) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą 2019 m. liepos 26 d. mokėjimu nurodymu.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.