Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-09-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1224-460/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-13
Bylos Nr.
e2S-1224-460/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Atsakovas
A. P., N. P.
Ieškovas
N. P.
Civilinė byla Nr. e2S-1224-460/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00090-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. (apeliantas) atskirąjį skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo, pagal atsakovo A. P. patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Nomilita“ ieškinį atsakovams N. P. ir A. P. dėl prievolės pripažinimo solidaria ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis Lietuvoje per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, uždaroji akcinė benrovė „Baltic Oil Company“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje nagrinėjami ieškovės ir atsakovo ieškiniai dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-13 nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 13 d. dalinio sprendimo dalis, kuria nutraukta ieškovės N. P. ir atsakovo A. P. santuoka ir nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, palikta nepakeista, o dalis, kuria nustatyta atsakovo A. P. bendravimo su vaikais M. P. ir G. P. tvarka, priteistas 250,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui ir atmestas ieškovės N. P. patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, panaikinta ir šioje dalyje byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3848-375/2018 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Šalies argumentai

3. Atsakovas A. P. 2019-03-25 teismui pateikė prašymą dėl baudos už procesinį piktnaudžiavimą ieškovei skyrimo, juo prašo atnaujinti civ. b. Nr. e2-296-549/2019 nagrinėjimą ir paskirti ieškovei už procesinį piktnaudžiavimą 5000 Eur baudą, 50 procentų baudos skiriant atsakovo nuostolių kompensavimui. Nurodė, kad ieškovė nepateisinamai ilgą laiką tikslingai ir piktybiškai kliudė ir vis dar kliudo atsakovui matytis ir bendrauti su vaikais. Ieškovė su vaikais jau daugiau nei tris metus gyvena Ispanijoje, su vaikais į Lietuvos Respubliką negrįžta, o taip pat, neleidžia atsakovui vaikų išsivežti į Lietuvą net kelioms dienoms bei sudaro kliūtis atsakovui su šalių vaikais pasimatyti šiam atvykus į Ispaniją. Atsakovo buvimo (duomenys neskelbtini) (Ispanija) metu 2017-05-06 ir atvykus susitikti su vaikais į šalims priklausantį butą, ieškovė iškvietė policiją ir melagingai nurodė, kad atsakovas nori ją užpulti ir bando neteisėtai patekti į jos būstą, dėl ko 2017-05-08 (duomenys neskelbtini) provincijos prokuratūros nutarimu atsakovo atžvilgiu taikytos baudžiamosios priemonės – atsakovui uždrausta artintis 500 metrų atstumu prie ieškovės, jos namų, darbovietės ar bet kokios kitos ieškovės buvimo vietos. O 2017-08-11 nutartimi teismas paskelbė atsakovo paiešką, apie kurią atsakovui nieko nebuvo žinoma. Siekiant sudaryti didesnį įspūdį policijai, ieškovė melagingai nurodė, kad atsakovas turi du ginklus. Šios nutarties pagrindu atsakovas buvo sulaikytas 2018-04-20, kai su verslo partneriais atvyko į Ispanijos Karalystei priklausančią Tenerifės salą. Apie jo atžvilgiu paskelbtą paiešką atsakovas sužinojo jam atvykus į Ispanijos Karalystę pasimatyti su vaikais 2019-01-30, kai jis vėl buvo policijos sulaikytas oro uoste. Ieškovė, tyčia pažeisdama Palangos miesto apylinkės teismo 2017-09-14 nutartimi ir Plungės apylinkės teismo 2018-12-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nesudaro galimybių atsakovui bendrauti su vaikais ir piktybiškai trukdo atsakovui patekti į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas nurodė, kad susitikti su vaikais į (duomenys neskelbtini) (Ispanija) vyko 2019-01-30 ir apie tai ieškovę informavo 2018-12-31 bei 2019-01-02 ir 2019-01-07 el. paštu. Tačiau atvykęs į (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas oro uoste policijos pareigūnų, todėl, vengdamas galimų teisėsaugos institucijų nustatytų įpareigojimų pažeidimo, su vaikais susitikti nebevyko. Ieškovės kreipimasis į policiją inicijuojant nepagrįstą ir melagingais parodymais grindžiamą baudžiamąjį procesą vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsakovas nurodo, kad į (duomenys neskelbtini) (Ispanija) vėl vyko 2019-02-20, turėdamas tikslą pasimatyti su šalių vaikais ir atšvęsti vieno iš vaikų gimtadienį. Apie tai ieškovę informavo 2019-02-06 registruota korespondencija, bei 2019-02-06 išsiųsdamas tekstinį pranešimą telefonu. Prašė ieškovės pateikti raktus ir signalizacijos išjungimo kodą, kad galėtų patekti į šalims bendrai priklausantį butą, taip pat, informavo apie savo atvykimą bei norą pasimatyti su šalių vaikais. Tačiau patekti į jam bendrai su ieškove priklausantį nekilnojamąjį turtą nepavyko, kadangi kiemo vartai buvo užrakinti. Ieškovė raktų atsakovui neperdavė, patekti į šalims bendrai priklausantį butą bei pasimatyti su vaikais nesudarė sąlygų. Taip pat ieškovė nevykdo pareigos informuoti atsakovą per 5 d. po bilietų į Lietuvą įsigijimo apie ketinimus su vaikais atvykti į Lietuvą. 2018-01-12 ieškovė buvo atvykusi su vaikais į Lietuvą, tačiau atsakovas iš anksto apie tai nieko nežinojo. Taip pat ieškovė ir ankščiau nevykdė teismo sprendimų, dėl ko jos atžvilgiu teismas taikė nuobaudą už privalomų pateikti dokumentų nepateikimą. Atsakovas paaiškina, kad dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo, patiria kelionės į Ispanijos Karalystės, gyvenimo, transporto bei maitinimosi išlaidas, yra eikvojamas jo laikas. Preliminariais atsakovo skaičiavimais kelionėms yra išleidęs virš 1000 Eur, taip pat dėl ieškovės nepagrįsto pranešimo pagrindu inicijuotoje baudžiamojoje byloje Ispanijoje atsakovas turėjo 1500 Eur advokato išlaidų. Ieškovės netinkamas elgesys laikytinas įžūliu procesiniu piktnaudžiavimu ir turi būti teismo tinkamai kvalifikuotas, o skiriant maksimalią baudą atsižvelgtina ir į tai, kad tokiu savo procesiniu elgesiu ieškovė ne tik daro žalą vaikų interesams, bet ir negerbia teismo, teismo priimtų sprendimų.

Atsiliepimas

4. Ieškovė N. P. 2019-04-25 pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą ir prašė jį palikti nenagrinėtu, o tuo atveju, jeigu teismas spręstų atsakovo 2019-03-25 prašymą nagrinėti, jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą. Priešingai nei nurodo atsakovas, šioje bylos stadijoje atsakovo prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nes tai nėra prašymas taikyti, keisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tuo labiau vertinant, kad jis susijęs su ieškovės neva procesiniu piktnaudžiavimu, nors byloje procesas nevyksta. Be to, vertintina tai, kad atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką gali įgyvendinti, pvz., su Ispanijos vaiko teisių institucijos pagalba, jeigu tikrai mano, kad jo kokios nors teisės yra pažeidžiamos. Ieškovė taip pat nurodo, jog tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad yra procesinės galimybės atsakovo prašymą šioje bylos stadijoje nagrinėti, jis turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, netikslus ir deklaratyvus, o jame esantys kai kurie duomenys netgi galimai neatitinka tikrovės. Pažymi, kad atsakovo nurodyta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-12-21 nutarties dalis dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojanti ieškovę netrukdyti atsakovui pateikti į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-07 nutartimi ir joje konstatuota, kad pirmos instancijos teismo taikyta papildoma laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė, neatitinkanti proporcingumo ir ekonomiškumo principų, taip pat, kad nėra įrodymų, jog ieškovė sąmoningai ir piktybiškai siektų neleisti atsakovui bendrauti su vaikais. Todėl ši nutartis paneigė visas prielaidas, jog ieškovė neva sudaro kliūtis atsakovui bendrauti su vaikais. Ieškovė paaiškina, kad atsakovas puikiai žino (ir tai matyti iš bylos medžiagos), kad ieškovė gyvena ne Lietuvoje, o Ispanijoje, kur vaikai mokosi mokyklose, lanko būrelius ir kur vaikai taip pat gyvena, todėl atsakovo teiginys, jog ieškovė neva specialiai negrįžta į Lietuvą, yra neteisingas. Tas pats pasakytina ir dėl atsakovo teiginio, kad ieškovė Ispanijos policijos pareigūnams neva sakė netiesą, jog atsakovas bandė ieškovę užpulti, kadangi tai patvirtina byloje esanti Ispanijos Vidaus reikalų ministerijos 2017-05-29 išduota įvykio Nr. 80799842 ataskaita. Apie šį kilusį konfliktą yra konstatuota ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-684-524/2019, bei paties atsakovo su prašymu pateikti Ispanijos institucijų surašyti dokumentai. Vertintina ir tai, kad pirmos instancijos teismo 2018-01-22 posėdžio metu pats atsakovas yra pripažinęs, jog prieš savo nepilnametį sūnų M. P. yra naudojęs fizinį smurtą (2018-01-22 teismo posėdžio garso įrašas), kas tiek Lietuvos, tiek Ispanijos vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų yra ne tik draudžiama, bet ir už tai yra netgi numatyta baudžiamoji atsakomybė. Apie atsakovo ne kartą vartotą smurtą prieš nepilnametį vaiką (vaiko supurtymus, sumušimus, rėkimą, šaukimą, net ant vaiko kūno sumušimų buvimą) taip pat patvirtino apeliantė 2018-01-22 teismo posėdžio metu, pats nepilnametis vaikais M. P. jo 2018-01-22 apklausos metu bei liudytoja B. S. 2018-01-23 teismo posėdžio metu (byloje yra atitinkamų teismo posėdžių garso įrašai). Priešingai nei nurodoma prašyme, ieškovė niekada nėra tvirtinusi, jog Ispanijoje esantis būstas neva yra ieškovės asmeninis turtas, tai yra atsakovo interpretacijos. Atsakovo teiginiai apie pradėtą teismo procesą dėl smurto šeimoje ieškovės neva melagingų parodymų pagrindu, yra nepagrįsti, nes smurto faktą patvirtina byloje pateikti duomenys. Atsakovui šiuo metu nėra taikomi jokie apribojimai, kaip kad nesąžiningai atsakovas teigia prašyme, ir ji jokių apribojimų neprašė taikyti, dar turi būti priimtas teismo nutarimas. Būtent Ispanijos prokuratūra 2017-05-08 raštu (prašymu), įvertinusi faktinę padėtį, teismo paprašė išduoti tokį apsaugos orderį. Atsakovo paieška buvo paskelbta ir netgi galimas jo sulaikymas įvyko tik dėl jo paties kaltų veiksmų, t. y. vartoto šeimos aplinkoje smurto, o vėliau vengimo atvykti į Ispanijos institucijas išnagrinėti šį atvejį. Atsakovo motyvas, kad ieškovė nevykdo pareigos per 5 dienas po bilietų į Lietuvą įsigijimo informuoti atsakovo, jog 2018-01-12 ieškovė su vaikais atvyks į Lietuvą, yra klaidinantis, nes ieškovė į Lietuvą buvo atvykusi 2018-01-22 ir atsakovas apie tai neabejotinai žinojo, nes ieškovė su vaikais buvo atvykusi į teismo posėdį šioje byloje, kur vaikai buvo apklausiami ir apie tai atsakovas žinojo. Be to, tą kartą atsakovas bandė su vaikais bendrauti, tačiau vaikai nepageidavo. Atsakovo motyvas, kad ieškovė kartą yra nevykdžiusi teismo nutarties dėl ko jai buvo skirta 100 Eur bauda, yra netikslus, nes teismo prašyti duomenys buvo pateikti, dėl to vėliau buvo sumažinta bauda, o likusioje dalyje baudos neskundžiau tiesiog dėl ekonominių sumetimų. Pažymi, kad po 2017-05-06 incidento su atsakovu buvo Ispanijos policijos iškviesta pateikti paaiškinimą apie įvykusį įvykį, kurį pateikė. Pažymi, kad ieškovė niekada nedraudė ir nedraudžia atsakovui matytis ir bendrauti su vaikais, tačiau jis pats su vaikais nebendrauja, nors nesąžiningai įrodinėja, kad nori bendrauti. Palangos miesto apylinkės teismo priimtoje 2017-09-14 nutartyje numatytos įvairios galimybės atsakovui su vaikais bendrauti. Tačiau atsakovas ne tik šiais būdais nesinaudoja, bet ir apskritai nepalaiko jokio (net telefoninio) ryšio su nepilnamečiais vaikais, kas priklauso tik nuo jo valios, noro ir pastangų. Be to, atsakovas šią savo teisę Ispanijoje galėtų įgyvendinti, pvz., su vaiko teisių institucijos pagalba, o šiam veiksmui padėti realizuoti, kaip matyti, jis Ispanijoje netgi turi savo atstovę (advokatę), tačiau tokių veiksmų nesiima. Ieškove pažymi, kad jos teisė į privatų gyvenimą, į suteiktą teisę nesutikti, kad atsakovas lankytųsi vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ypač dar ir atsižvelgiant į jo smurto vartojimą ir jos nuolatinį engimą bei žeminimą, o su vaikais bendrautų kitais būdais (pvz., atvykęs į Ispaniją vaikus kur nors nusiveždamas ir grąžindamas atgal bei pan.), jeigu tokiomis teisėmis nuspręstų pasinaudoti, yra Ispanijos valstybės, kurioje gyvena, teisės aktų suteiktos teisės ir jos laisvas apsisprendimas, kuris dar ir būtų sąlygotas paties atsakovo buvusių veiksmų, ir tai jokiu būdu nėra ir negali būti traktuojama jos kokiu nors neteisėtu elgesiu, priešingu atveju būtų neigiamas Ispanijos suverenitetas. O visi klausimai, susiję su jos tariamu trukdymu atsakovui bendrauti su vaikais, turi būti keliami ir nagrinėjami Ispanijos institucijose, o ne šioje byloje. Ieškovė pažymi, kad 2018-12-31 prašymo (toks į bylą nėra pateiktas) ir 2019-0-02 ir 2019-01-07 prašymų nėra gavusi ir atsakovo pridėti dokumentai nepatvirtina, kad jie buvo išsiųsti. Taip pat ieškovė nėra gavusi ir 2019-02-06 siųsto pranešimo. Apie gautą siuntą pranešimo nėra pateikus ir Ispanijos pašto tarnyba. Pateikto tekstinių pranešimų, išsiųstų telefonu, kuriuo atsakovas informuoja, jog atvyks 2019-01-30 ir 2019 02 20 - 2019 02 27, taip pat nėra gavusi, nes tekstiniai pranešimai neaišku kam buvo siųsti. Iš pateiktų teksto pranešimų fotonuotraukų matyti, kad tai nėra jos paskyra, greičiausiai tai yra atsakovo paskyra. O iš pateiktų fotonuotraukų netgi nesimato datų, kada neva tekstiniai pranešimai per „WhatsApp“ programą buvo siųsti. Atsakovo deklaratyvių teiginių, kad ieškovė neleidžia bendrauti su vaikais nepatvirtina ir atsakovo pridėtos 2019-02-21 ir 2019-02-25 nuotraukos, nes iš jų tik matyti, kad yra užrakinti vartai. Iš fotonuotraukų matyti, jog atsakovas buvo atvykęs darbo dienos metu, taigi, akivaizdu, kad tuo metu vaikai buvo ugdymo įstaigose, o ji pati buvo išvykusi, todėl natūralu, kad ir vartai buvo užrakinti. Tai neparodo ir objektyviai negali parodyti, ar atsakovas, atvykęs prie buto, esančio Ispanijoje, skambino, kiek laiko ten prabuvo ir pan. Ieškovė pažymi, kad sprendimą Ispanijoje pradėti teisminį procesą priėmė valstybės institucijos, vertinusios turimus duomenis, o samdytis / nesisamdyti advokatę buvo išimtinai atsakovo sprendimas, todėl dėl jo išlaidų advokatei ieškovė nėra atsakinga. Atsakovo išlaidos, nurodomos kaip patirtos dėl skrydžių į Ispaniją, yra sąlygoti atsakovo siekio pagaliau išspręsti pradėtus Ispanijoje teisminius procesus bei sukurti klaidinančius teismą duomenis apie ieškovės neva draudimą su vaikais bendrauti. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovo prašymas skiriamos baudos ½ dalį skirti atsakovo naudai irgi yra nepagrįstas, jau nekalbant apie tai, kad apskritai nėra pagrindų ir net prielaidų ieškovei skirti baudą už neva piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

5. Teismui išėjus priimti sprendimo dėl atsakovo prašymo, 2019-05-07 buvo gauti jo papildomi rašytiniai paaiškinimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atnaujinus civilinę bylą atsakovo A. P. prašymas dėl baudos ieškovei N. P. skyrimo už procesinį piktnaudžiavimą atmestas. Byla sustabdyta.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė buvo informuota apie atsakovo ketinimus susitikti su vaikais.

8. Teismas nenustatė, kad ieškovė sąmoningai ir piktybiškai neleidžia susitikti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad apie ketinimus susitikit su vaikais ieškovė žinojo.

9.2. Ieškovė tyčia neima jai siunčiamos korespondencijos, pakeitė elektroninius paštus, interneto bendravimo programos paskyrą, pakeitė vaikų telefonų numerius, kt., kad bendravimas būtų dar labiau apsunkintas.

9.3. Apeliantas kvestionuoja Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-07 nutarties motyvus ir aplinkybes.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1 Atsakovės turėjo galimybę pateikti leistinus įrodymus apie savo ketinimus susitikti su vaikais, tačiau to nepadarė.

10.2 Atsakovas klaidina teismą teikdamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, tačiau jie nepatvirtina fakto, kad ieškovė buvo informuota.

10.3. Atsakovas tik klaidina teismą, kad nori bendrauti su vaikais. Iš tikro jis kerštauja ieškovei, kad vaikai išreiškė norą gyventi su ja.

10.4. Atsakovas be pagrindo naudojasi baudžiamojo proceso, vykstančio Ispanijoje aplinkybėmis ir jas naudoja šioje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atsisakė ieškovei skirti baudą už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

14. Apeliantas ir ieškovė pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad pateikti šalių įrodymai susiję su ginčo dalyku. Todėl, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju įrodymų priėmimas ne tik neužvilkina bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeidžia šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų ir sudaro prielaidas įgyvendinti esminę teismo funkciją – vykdyti teisingumą.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustatė, jog ieškovė nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl baudos neskyrė. Apeliantas su šia teismo nutartimi nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaiko motina nekliudo vaiko tėvui bendrauti su vaikais, be to, nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė apie atsakovo ketinimus aplankyti vaikus žinojo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, byloje spręstinas klausimas, ar vaikų motina tinkamai vykdė teismo nutartį dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

16. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-255/2013). Taigi, nors atsakovas prašo ieškovei taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesu, į tą faktą atkreipia dėmesį ieškovė, tačiau įvertinus atsakovo prašymo turinį akivaizdu, kad jis prašo ieškovei taikyti baudą už Plungės apylinkės teismo (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikino bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo) nevykdymą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, gindamas savo poziciją, kvestionuoja Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje nurodomas aplinkybes. Minėta nutartimi panaikinta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties dalis, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir klausimas išspręstas iš esmės – netenkintas atsakovo A. P. prašymas taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo (CPK 339 straipsnis). Kitas aspektas tas, jog kaip žinoma, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis). Dėl to atsakovo atstovui advokatui paaiškintina, kad įsiteisėjusios nutarties išvadomis privalu vadovautis, o ne bandyti atlikti jos vertinimą iš naujo.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, vykdymas pasižymi tam tikra specifika, kurią lemia tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami tikslai. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.

20. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo nutartimi siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1652-823/2014).

21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė laikiną ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarką iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Akcentuotina, jog minėta nutartimi tiek ieškovei, tiek atsakovui išaiškino, kad jie atsako už tinkamą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Taigi, teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tinkamo vykdymo – laikino bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais atsakingais nustatė tiek ieškovę, tiek ir atsakovą.

22. Minėta, kad teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimo principo pažeidimu, kai nėra vykdoma pareiga imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Nors ieškovė nurodo, kad vyresnysis sūnus atsisako bendrauti su tėvu, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog vaikų motina dėjo sąžiningas pastangas, siekdama, kad vaikų ir tėvo bendravimas vyktų teismo nutartyje nurodyta tvarka, tačiau šių pastangų nepakako vaiko ir tėvo kontaktui užmegzti. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo, jog pats sūnus atsisako bendrauti su tėvu, plačiai dėstoma, kad ji nieko nežinojo apie atsakovo ketinimus bendrauti su vaikais: ji jokios informacijos nei telefonu, nei internetu (e-paštu) apie atvyksiantį atsakovą į Ispaniją susitikti su vaikais negavo, kad ji korespondencijos Ispanijoje negavo, su ja nebuvo specialiomis programomis (pvz.: Skype, WhatsApp) susisiekta, tačiau visiškai nėra užsimenama apie bet kokius, nekalbant apie aktyvius ieškovės veiksmus siekiant vaikų ir tėvo bendravimo.

23. Nors ieškovė nuosekliai tvirtino, kad pats sūnus atsisako bendrauti su tėvu, pateikė apeliacinės instancijos teismui 2019 m. balandžio 24 d. apklausos pažymą (byloje prieš smurtą artimoje aplinkoje dėl tėvo veržimosi į butą Ispanijoje), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko norai ne visais atvejais sutampa su jo interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Kitas aspektas tas, kad minėta 2019 m. balandžio 24 d. vaiko apklausa neįrodo, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, joje be kitko nurodoma tik tai, kad „santykiai su tėvu yra blogi“.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik ieškovės paminėtas vaikų atsisakymo bendrauti su tėvu faktas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atitinkanti nepilnamečių vaikų interesus, todėl šiai aplinkybei negali būti teikiama esminė reikšmė sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties (ne)vykdymą. Juolab kad tiek iš išvadą duodančios institucijos, tiek iš šalių paaiškinimų yra pagrindas manyti, kad bendravimui su tėvu sąlygos nėra sudarytos ir ieškovė jokių pastangų tam nededa.

25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad nepilnamečių vaikų tėvai tarpusavyje konfliktuoja niekaip neįtakoja įsiteisėjusios teismo nutarties dėl laikino bendravimo su vaikais nustatymo teisėtumo ir bylos dalyviai vis tiek yra įpareigoti ją vykdyti ir laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nevykdė Plungės apylinkės teismo (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, panaikintina Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis ir, vadovaujantis operatyvumo principu, klausimas išspręstinas iš esmės ieškovei skirtina konkrečia pinigų suma nustatyta 1 000 Eur bauda atsakovo naudai (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis, CPK 771 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bauda ieškovei yra paskirta ne už tai, kad vaikai galbūt atsisako bendrauti su tėvu, bet už tai, kad ieškovė, be kita ko, nevykdo iš teismo nutarties kylančios pareigos kooperuotis su vaiko tėvu ir aktyviais veiksmais skatinti vaikų ir tėvo bendravimą.

26. Pažymėtina, kad baudos paskyrimas neatleidžia ieškovės nuo pareigos vykdyti Plungės apylinkės teismo (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos iki ši tvarka bus pakeista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kita teismo nutartimi dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.

27. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės:

atsakovo A. P. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei N. P. tenkinti iš dalies – paskirti ieškovei N. P. už Plungės apylinkės teismo (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą 1000 Eur baudą atsakovo A. P. naudai.

Teisėja Aušra Maškevičienė