- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- e2S-460-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25379-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- J. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-32033-1050/2017 pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei J. M. ir atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui J. A. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus mieto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. A. kreipėsi į teismą prašydamas nepilnamečių vaikų K. A. ir K. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės po 200 Eur K. A. ir K. A. naudai nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų K. A. ir K. A. gyvenamąją vietą su motina J. M., nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus K. A. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 410 Eur, K. A. išlaikymui – 550 Eur.Ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašė nustatyto tokią bendravimo tvarką: ieškovas paima vaikus porinės metų savaitės pirmadieniais po užsiėmimų ugdymo institucijose ir praleidžia su vaikais savaitę, užtikrindamas vaikų dalyvavimą ugdymo institucijose ir būreliuose; nesant užsiėmimų ugdymo institucijose, vaikai paimami jų gyvenamosios vietos kieme, 10:00 val.; atsakovė paima vaikus neporinių savaičių pirmadieniais po užsiėmimų ugdymo institucijose ir praleidžia su vaikais savaitę, užtikrindamas vaikų dalyvavimą ugdymo institucijose ir būreliuose. Atsakovė taip pat prašė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą J. A. mokėti laikiną išlaikymą sūnui K. A. ir K. A. periodinėmis išmokomis po 175 Eur kiekvieną mėnesį pinigus sumokant atsakovei mokėjimo pavedimu pradedant mokėti nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos iki galutinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo; uždrausti ieškovui J. A. lankytis atsakovės J. M. gyvenamojoje vietoje bei įpareigoti nebendrauti su atsakove J. M.; nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką:
J. A. turi teisę kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo pirmojo metų savaitgalio, kurį su vaikais turi teisę praleisti J. M., pasiimti vaikus ir bendrauti su jais be J. M. priežiūros. J. A. gali pasiimti vaikus penktadienį arba ketvirtadienį iš darželio/mokyklos nuo 17:00 val. jei šalių susitarimu vaikais bus grąžinami ketvirtadienio vakare, tai turi būti padaryta iki 20:30 val. Jei šalims sutarus vaikai pasilieka nakvoti pas J. A., į ugdymo įstaigą jie turi būti pristatyti penktadienį iki 8:00 val. ryto;J. A. turi teisę pasiimti vaikus iš J. M. gyvenamosios vietos kiekvienų lyginių metų vaiko rudens bei kiekvienų nelyginių metų pavasario atostogų metu; J. A. turi teisę su vaikais praleisti pusę kiekvienų vaikų vasaros ir rudens žiemos atostogų laiko;3.2 ir 3.3 punktuose nurodytais atvejais J. A. turi teisę pasiimti vaikus iš J. M. gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip pirmosios vaikų atostogų dienos 10 val. ryto ir parvežti vaikus atgal ne vėliau kaip paskutinės jų atostogų dienos 20 val.;Visais atvejais, prieš paimdamas vaikus, J. A. privalo informuoti apie tai J. M. raštu prieš tris dienas;J. A. gali bendrauti su vaikais ir darbo dienomis, tačiau prieš tris dienas apie planuojamą susitikimą turi raštu informuoti J. M.;Šalis turi raštu (trumpąja sms žinute, el. paštu ar kt.) prieš 2 savaites, informuoti kitą šalį apie ketinimus išsivežti atostogauti vaikus į užsienį bei pateikti kelionės duomenis: išvykimo ir grįžimo datą, šalį ir miestą, į kurį vykstama;Šalių susitarimu J. A. gali bendrauti su vaikais ir kitais atvejais. Bendravimo su vaikais neribos nei vienas iš tėvų ir sudarys visas sąlygas abiem tėvams maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju susiklosčiusi faktinė situacija neatitinka nei vienos sąlygos, kuri suponuotų būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas J. A., atsakovė J. M. ir nepilnamečiai vaikais gyvena tame pačiame ieškovo motinai priklausančiame trijų kambarių bute, todėl šioje proceso stadijoje vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nėra tikslingas, juo labiau, ginčo šalys skirtingai interpretuoja ir aiškina tarpusavio susiklosčiusius santykius. Teismas pažymėjo, kad su kuriuo iš tėvų gyvens nepilnamečiai vaikai gali būti atsakyta tik išnagrinėjus bylą, ištyrus įrodymus bei priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje, todėl ieškovės prašymas pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su motina, atmestas. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas vengtų teikti išlaikymą vaikams, todėl netenkintas atsakovės prašymas priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas ieškovui J. A. lankytis atsakovės J. M. gyvenamojoje vietoje bei įpareigojimas nebendrauti su atsakove J. M., teismo pripažintos kaip nesusijusios su šioje civilinėje byloje pareikštais reikalavimais, todėl prašymas atmestas kaip nepagrįstas.Teismas, susipažinęs su ginčo šalių siūlomomis bendravimo tvarkomis, nusprendė, jog pakanka nustatyti tokią laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
Ieškovas J. A. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais K. A. ir K. A. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 17:30 val. ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą iki 20:30 val.;Ieškovas J. A. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamete dukra K. A. ir K. A. kas antrą savaitgalį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 17:30 val. penktadienį ir grąžina juos ne vėliau kaip iki 20:00 val. sekmadienį į jų gyvenamąją vietą; Esminius sprendimus dėl nepilnamečių vaikų lavinimo (būrelių, užsiėmimų, kitų lavinimo įstaigų, mokyklos parinkimo), sveikatos problemų, išvykimo gyventi į kitą miestą ir/ar valstybę ir kt. priimami tik abiejų tėvų abipusiu susitarimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantės atsakovės J. M. atstovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti 2017-09-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dalyje dėl mažamečių vaikų K. A. ir K. A. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo skyrimo: nustatyti laikiną K. A. ir K. A. gyvenamąją vietą su motina J. M.; priteisti iš Ieškovo J. A. nepilnamečių vaikų K. A. ir K. A. laikiną išlaikymą (iki sprendimo priėmimo byloje) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 EUR per mėnesį, pinigus sumokant Atsakovei mokėjimo pavedimu į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 kalendorinės dienos pradedant mokėti nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos; 2017-09-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliucinės dalies 2. ir 3. punktus papildyti, numatant pereinamąją (adaptacinę) ieškovo ir K. A. ir K. A. bendravimo tvarką, t.y. nustatyti, jog 6 mėnesių laikotarpyje ieškovo bendravimas su mažamečiais vaikais neapimtų nakvynių, ieškovas būtų įpareigotas su vaikais bendrauti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, vaikams išreiškus nenorą bendrauti, bendravimas būtų nedelsiant nutraukiamas.Atskirajame skunde nurodoma, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-08-22 nutarimu, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-142958-17, ieškovui J. A. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. M., gyvenančia (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui kardomąja priemone apribota galimybė lankytis minėtoje šeimos gyvenamojoje vietoje bei ieškoti kontakto su atsakove, negalima sutikti su Vilniaus miesto apylinkės teismo padaryta išvada, jog ieškovas J. A., atsakovė J. M. ir nepilnamečiai vaikai gyvena tame pačiame ieškovo motinai priklausančiame trijų kambarių bute – ieškovas yra faktiškai išsikraustęs iš buto ir negyvena su atsakove ir vaikais (duomenys neskelbtini).2017-09-05 atsakovės priešieškiniu prašoma nustatyti laikiną K. A. ir K. A. gyvenamąją vietą su motina J. M., t. y. mažamečių vaikų nustatytą gyvenamąją vietą sieti ne su konkrečiu adresu (šiuo metu šeimos gyvenamu butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini)), o su atsakovės gyvenamąja vieta, kuri gali kisti. Laikantis teismo požiūrio, susidarytų situacija, kai nustačius vaikų gyvenamąją vietą šeimos šiuo metu gyvenamajame bute, be atskiro teismo sprendimo būtų paneigta atsakovės teisė laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą bei kartu pasiimti vaikus.Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove yra būtinas vaikų saugumui užtikrinti - kaip minėta priešieškiniu, ieškovo elgesys, neprognozuojamas būdas, psichinio bei fizinio smurto naudojimas itin kenkia vaikų emocinei būklei, pastaruoju metu itin pablogėjo vaikų sveikata, jie kenčia nuo miego sutrikimų, sapnuoja košmarus, išreiškia nenorą matytis bei bendrauti su tėvu, jo bijo, yra priversti lankytis pas vaikų psichologą.Teismo sprendimas neskirti mažamečiams vaikams laikino išlaikymo, mokamo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, neatitinka mažamečių vaikų teises ginančių teisės normų turinio, pažeidžia vaikų intereso prioriteto reikalavimą. Teismui pateikta informacija apie ieškovo ir vaikų turiningą laisvalaikį apibrėžia laikotarpį, kai bylos šalys dar gyveno kartu, šeimos bei buitiniais poreikiais rūpinosi drauge. Kadangi šiuo metu vaiko tėvai gyvena skyriumi, negalima sutikti su nuomone, jog tėvo turiningas laisvalaikis yra tinkamas išlaikymo vaikams skyrimas. Nuo šalių gyvenimo bendrai pabaigos, ieškovas prie mažamečių vaikų išlaikymo prisidėjo tik apmokėdamas sūnaus darželio išlaidas, tačiau jokiais būdais neprisideda prie kasdienių vaikų poreikių tenkinimo.Atsakovė neprieštarauja 2017-09-08 nutartimi nustatytam ieškovo bendravimo su mažamečiais vaikais grafikui, tačiau atsižvelgiant į ieškovo elgesį laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki šiol bei mažamečių vaikų reakciją į tai, būtina taikyti pereinamojo laikotarpio ribojimus nustatytam bendravimui. Vaikų psichologinė būklė, paveikta smurto artimoje aplinkoje atvejo 2017-08-22, po 2017-09-01 susitikimo su ieškovu pradėjo intensyviai blogėti – padažnėjo košmarai, nerimas, sūnaus patiriamo streso ryškiausia išraiška – sumažėjęs savarankiškumas, abu vaikai iki šios dienos atsisako miegoti savo kambaryje, jiems būtinas mamos buvimas šalia.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo J. A. atstovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovės teiginiai apie smurtą nepasitvirtino – 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 5 skyrius nutraukė ikiteisminį tyrimą ir panaikino kardomąsias priemones. Kadangi tarp šalių yra nagrinėjama byla dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovė visais būdais ir priemonėmis siekia sudaryti įspūdį, kad ieškovas yra blogas, vaikus traumuojantis tėvas.Ieškovas išlaiko vaikus – jis užtikrina vaikams gyvenamąjį būstą (vaikai ir atsakovė gyvena ieškovo mamai priklausančiame bute). Tik ieškovas moka už būsto komunalinius mokesčius, ieškovas moka už dalį vaikų būrelių, perka jiems drabužius, moka už sūnaus darželį. Laikinas išlaikymas gali būti priteisiamas, kai kažkuris iš tėvų neprisideda prie vaikų išlaikymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių J. A. ir J. M. nepilnamečių vaikų K. A. ir K. A. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo klausimas. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina ieškovo J. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. A. ir K. A. tvarka. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, teigdama, jog teismas turėjo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su jų motina (atsakove), vaikams turi būti priteistas laikinas išlaikymas iš ieškovo, o taip pat turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis bendravimo su mažamečiais vaikais tvarkoje.
Dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nenustatyti ieškovo ir atsakovės vaikų laikinos gyvenamosios vietos su atsakove, teigia, kad ji su ieškovu gyvena skyriumi, ieškovui J. A. yra pritaikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. M., gyvenančia (duomenys neskelbtini) (ką patvirtina 2017-08-22 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6-ojo PK veiklos skyriaus tyrėjos nutarimas (t. 1, el. b.l. 139)); ieškovas negyvena kartu su atsakove ir jų nepilnamečiais vaikais, o laikinos gyvenamosios vietos nustatymas būtinas vaikų saugumui užtikrinti. Taigi, pati apeliantė pripažįsta, jog nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su atsakove J. M., o ne su ieškovu J. A., todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą, ištyrus įrodymus bei priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje. Apeliacinio skundo argumentas, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su vaikų motina dėl vaikų saugumo, taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes, kaip nurodė pati atsakovė, vaikų saugumas buvo užtikrintas ikiteisminio tyrimo metu ieškovui J. A. pritaikius kardomąją priemonę - įpareigojimas nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. M., gyvenančia (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantės argumentai apie ikiteisminį tyrimą yra teisiškai nereikšmingi, nes Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2017-09-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas J. A. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo J. A. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., padarymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nebuvo sąlygų, suponuojančių būtinybę nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams.
Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Iš atskirajame skunde išdėstytų argumentų darytina išvada, jog apeliantė neginčija, jog tam tikrą išlaikymą vaikams ieškovas teikia (nurodė, kad ieškovas apmoka sūnaus darželio išlaidas, laisvalaikio praleidimo išlaidas). Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog jis moka komunalinius mokesčius už būstą, kuriame gyvena atsakovė ir jų vaikai, moka už dalį vaikų būrelių, perka jiems drabužius, moka už sūnaus darželį. Aplinkybės dėl teikimo išlaikymo apimties, vaikų poreikių ir t.t. bus nustatytos išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė priešiekšinyje, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė tik prielaidas, jog gyvenant skyriumi ieškovas tikėtinai neteiks išlaikymo vaikams. Taigi, sprendžiant tokį atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovas visiškai vengia išlaikyti vaikus, tenkinant jų būtiniausius poreikius, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai šį prašymą atmetė. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu pasikeitus faktinei situacijai, bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl pereinamojo laikotarpio ribojimus bendravimo su mažamečiais vaikais tvarkoje.
Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog iš esmės sutinka su skundžiamoje nutartyje nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad vaikai matydami tėvą patiria baimę ir stresą, prašo nustatyti, jog 6 mėnesių laikotarpyje ieškovo bendravimas su mažamečiais vaikais neapimtų nakvynių, ieškovas būtų įpareigotas su vaikais bendrauti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, vaikams išreiškus nenorą bendrauti, bendravimas būtų nedelsiant nutraukiamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, atskirojo skundo argumentai apie vaikų patiriamą baimę ir stresą, apie tai, kad tokią įtaiką vaikų būsenai sukelia būtent ieškovo veiksmai, nėra pagrįsto objektyviais duomenimis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėjo pakankamo pagrindo nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir tokiu būdu apriboti tėvo teises bendrauti su vaikiams. Kita vertus, pasikeitus faktinei situacijai, atsiradus naujoms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės šalies prašymu gali būti pakeičiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.