- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- 2YT-2332-620/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00064-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L.
- Išvadą teikia
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės
- Advokatai
- Vytautas Sketeris
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei Z. Č.,
žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. prašymą dėl rūpintojo atleidimo nuo pareigų ir kito rūpintojo paskyrimo, suinteresuoti asmenys A. L. ir A. L. , institucija, teikianti išvadą byloje - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateiktame pareiškime nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino , kad 2019 m. liepos 16 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6335-1059/2019 jai buvo nustatyta rūpyba ir rūpintoja paskirta jos dukra A. L. Po teismo nutarties priėmimo ,jai buvo nustatytas antrojo lygio specialiųjų nuolatinės slaugos poreikis nuo 2019 m. gruodžio 22 d. neterminuotai, taip pat buvo nustatytas ir didelių specialiųjų poreikių lygis. Ji norėtų, kad būtų pakeistas rūpintojas iš dukros A. L. į sūnų A. L..
Pareiškėja nurodė, jog jai diagnozuota išsėtinė sklerozė ir dėl šios ligos ji mažai juda, tik guli. Visus darbus turi padaryti kitas žmogus. Jai reikia padaryti valgyti, išskalbti drabužius, sutvarkyti kambarius, ją nuprausti ir kt. Faktiškai dabar ja rūpinasi sūnus A. L., kuris gyvena kartu su ja, tame pačiame bute, o dukra A. gyvena netoliese esančiame bute. Ji augina du nepilnamečius vaikus ir neprieštarauja, kad būtų atleista nuo rūpintojos pareigų. Jai geriau, jog rūpintoju šiuo metu būtų jos sūnus A., kuris bet kada naktį gali ją paguldyti į norimą padėtį, pakeisti patalynę, paduoti vaistus. Sūnus yra jaunas, darbingas, registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo ir radus jam darbą, jis turėtų palikti ją vieną. Viena ji gyventi negali, nes nuolat būtina kito asmens pagalba.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo prašo atleisti dukrą A. L., a.k(duomenys neskelbtini) nuo rūpintojo pareigų ir rūpintoju paskirti A. L., a.k(duomenys neskelbtini)
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog iš esmės sutinka su pareiškimu. Kai brolis grįžo iš užsienio, jis apsigyveno motinos bute.2021 m. gruodžio mėnesį mamai buvo labai pablogėjusi sveikata, ji buvo gydoma ligoninėje, viduriavo, buvo temperatūra. Ji net iki 2022 m. gegužės mėnesio gyveno kartu su mama ir broliu, mamos bute, mamą slaugė, prižiūrėjo, rūpinosi maistu, jos gydymu. Brolis jai padėjo , nes reikėjo mamą kilnoti, buvo atsivėrę žaizdos, reikėjo nuolat jas klijuoti, mamą vartyti, keisti sauskelnes, nes nesilaikė tuštinimasis. Taip pat reikėdavo mamą nuprausti, sodindavo ant specialių kėdžių, reikėdavo numaudyti, nes vonia nepritaikyta įkelti. Brolis jai padėdavo mamą nuprausti. Ji gyvena su šeima netoliese, augina 17 metų ir greit 15 metų sulauksiančius du nepilnamečius vaikus. Mama viską suvokia, tik jai liga atėmė kojas. Šiuo metu mamai geriau, tai ji visą parą nebebūna mamos namuose, grįžta į namus, pas šeimą. Nurodė, jog dėl priežiūros, mamos kilnojimo reikia pasirūpinti ir savo sveikata. Brolis gamina maistą, ji padeda nupirkti reikalingų prekių, mamą nuprausti. Jei mama nori, kad jos rūpintojas būtų brolis, ji neprieštarauja, tačiau taip pat ir toliau rūpinasi mama.
Suinteresuotas asmuo A. L. nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Prieš dvejus metrus grįžo į Lietuvą iš užsienio. Iš pradžių gyveno pas mamą, vėliau pas draugę, po to vėl grįžo pas mamą. Mamai buvo komplikacijų dėl sveikatos, ji buvo gydoma ir ligoninėje. Mamos sveikatos būklės situacija buvo bloga dėl žarnyno uždegimo. Jis su seserimi mamą pasiėmė iš ligoninės ir slaugė. Sesuo gyveno taip pat kartu, reikėjo ir valgyti daryti, patalynę, rūbus keisti, jam kaip vyrui ir pasodinti mamą ant tualeto, kuri nevaikšto. Šiuo metu sesuo grįžo į savo butą, gyvena netoli. Jis keičia mamai sauskelnes, maistą gamina, sesuo ateina padėti, padeda mamą nuprausti. Teigia, jog geriau bus kai gyvens su mama, ją prižiūrės, negu vyks į užsienį. Jis negalėtų dirbti, nes mamai reikia nuolatinės pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas pareiškimas netenkintinas.
Iš pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjai nuo 2019-12-22 neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis tam pačiam terminui (b.l.4-6). Iš 2020-03-31 rekomendacijos dėl pagalbos poreikio Nr. RPP-595 matyti, kad pareiškėjai nuo 2019-12-22 neterminuotai įvertintas mobilumas (judėjimas)/pagalbos poreikio mobilumui didinti; žinių taikymo; bendravimo ir savarankiškumo įvertinimas ir nustatyta, kad ne tik techninės pagalbos priemonės ,bet ir kito asmens pagalba padidintų mobilumo, žinių taikymo, bendravimo ir savarankiškumo galimybes (b.l.7).
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. liepos 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6335-1059/2019 buvo nutarta pareiškėjai J. Š. nustatyti rūpybą ir jos rūpintoja skirti A. L. (b.l.3).
Suinteresuoti asmenys A. L., tiek ir A. L. sutinka su pareiškėjos prašymu, nors ir teigia, jog abu rūpinasi mama ir rūpinsis toliau, tam pateikė ir rašytinius sutikimus (b.l.8,11), tiek tą patvirtino ir teismo posėdžio metu.
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė ( b.l.26-27) ir jo atstovė Z. Č. duodama išvadą teisme nurodė, jog jie rekomenduoja atleisti A. L. nuo rūpintojos pareigų. Institucija nurodė, jog pareiškėja J. Š. pageidauja, kad rūpintojo pareigas atliktų jos sūnus A. L., tačiau jis neatitinka rūpintojo statusui keliamų reikalavimų, todėl rekomendavo J. Š. nustatant rūpybą ir prašant paskirti rūpintoją rekomenduoti asmenį, kuris atitiktų keliamus rūpintojo reikalavimus. Jų nuomone, suinteresuotas asmuo A. L., kaip pareiškėjos sūnus prižiūrintis savo neįgalią motiną, gali tai atlikti be teisminio pagrindo, nes tai įpareigoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Institucija teikianti išvadą byloje pateikė Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio miesto seniūnijos charakteristiką asmens, kurį prašoma pakeisti rūpintoju. Joje nurodoma, jog A. L. šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis yra linkęs vartoti alkoholį, buvo teistas, baustas administracine tvarka, nuobauda galiojanti. Rokiškio miesto seniūnija šio asmens nerekomenduoja skirti J. Š. rūpintoju. Seniūnija taip pat turi duomenų apie A. L. piktnaudžiavimą alkoholiu, yra gavusi nusiskundimų dėl jo elgesio ir vedamo gyvenimo būdo (b.l.26).
Išreikalavus duomenis iš Įtariamųjų , kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog A. L. yra praeityje ne kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l.19-25). Iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog per penkerius metus asmuo, kurį prašoma pakeisti rūpintoju, A. L. turi galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad karantino metu, artimai kontaktavo (vartojo alkoholinius gėrimus) namuose (kitu adresu nei šiuo metu gyvena) su kitos šeimos ir namų ūkio asmenimis (keturi asmenys) (b.l.16-18).
Rūpyba gali būti steigiama ne tik ribotai veiksniam, bet ir veiksniam fiziniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.279 straipsnio 1 dalis). CK 3.279 straipsniu yra siekiama užtikrinti nors ir veiksnaus, tačiau nesugebančio įgyvendinti savo teisių pilnamečio asmens interesus. Negalėti savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų asmuo turi dėl sveikatos būklės. Pabrėžtina, kad šiuo pagrindu paskirtas rūpintojas atstovauja rūpintiniui atliekant tam tikrus veiksmus, tačiau sprendimą dėl šių veiksmų paprastai priima rūpintinis, kuris yra veiksnus ir gali suprasti savo veiksmų tikslus ir padarinius, tik dėl objektyvių priežasčių jų negali atlikti pats (Lietuvos A. T. 2019 m. sausio 15 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).
CPK 509 straipsnyje reglamentuoti veiksniam asmeniui skiriamos rūpybos ir rūpintojo aspektai. Pagal CPK 509 straipsnio 1 dalį, CK 3.279 straipsnio 1 dalį veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją. Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, paveda globos ir rūpybos institucijai pateikti teismui bylai išnagrinėti būtinus duomenis. Globos ir rūpybos institucija pateikia teismui išvadą, teismas rengdamasis nagrinėti bylą, išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti rūpintoju, teistumą ir administracinius teisės pažeidimus, rūpintojas veiksniam asmeniui skiriamas tik rūpintinio sutikimu, paskirtam rūpintojui teismas išaiškina jo teises ir pareigas (CPK 509 straipsnio 3, 5, 7, 9 dalys). Nustatydamas rūpybą ir skirdamas rūpintoją veiksniam asmeniui, teismas taip pat turi išsiaiškinti ne tik tai, ar veiksnus asmuo nesugeba įgyvendinti savo teisių dėl sveikatos būklės (liga, senyvas amžius ar pan.), bet ir tai, ar asmuo, kurį prašoma skirti rūpintoju, pagal savo asmenines, moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis), t. y. ar galės įgyvendinti rūpintojo funkcijas ir užtikrinti rūpintinio interesus. Rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 509 straipsnio 8 dalis).
CPK 494 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog globėją ar rūpintoją atleidus arba nušalinus nuo pareigų, kito globėjo ar rūpintojo paskyrimo klausimas sprendžiamas atitinkamai pagal šio skyriaus antrojo ar trečiojo skirsnių nuostatas. Pareiškimą dėl veiksniam asmeniui paskirto rūpintojo atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų taip pat gali paduoti rūpintinis (CPK 494 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, jog pareiškėja prašė rūpintoją atleisti nuo pareigų ir skirti konkretų asmenį, t.y. savo sūnų A. L. Jos pagrindiniai motyvai, kad sūnus gyvena kartu su ja, o dukra A. L., kuri jau yra paskirta rūpintoja, gyvena netoliese, tame pačiame mieste, augina du nepilnamečius vaikus (kaip paaiškino A. L. beveik 15 ir 17 metų), ji neprieštarauja, kad būtų atleista nuo rūpintojo pareigų. Jai geriau, kad sūnus A. būtų rūpintoju, nes jis bet kada naktį gali ją paguldyti į norimą padėtį, pakeisti patalynę, paduoti vaistus. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, jog suinteresuotas asmuo A. L. pagal sveikatos būklę gali vykdyti rūpintojo pareigas (b.l.10).
Nustatydamas rūpybą ir skirdamas rūpintoją veiksniam asmeniui, teismas turi išsiaiškinti ne tik tai, ar veiksnus asmuo nesugeba įgyvendinti savo teisių dėl sveikatos būklės (liga, senyvas amžius ar pan.), bet ir tai, ar asmuo, kurį prašoma skirti rūpintoju, pagal savo asmenines, moralines ir kitokias savybes, galės įgyvendinti rūpintojo funkcijas ir užtikrinti rūpintinio interesus (CK 3.242 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju jau teismo nutartimi yra nustatyta, kad pareiškėja dėl sveikatos būklės negali įgyvendinti savo teisių dėl sveikatos būklės ir pareiškėjos sveikata nepasikeitė. Pareiškėja J. Š. ir šiuo metu negali pati savimi pasirūpinti, savarankiškai įgyvendinti teisių, ginti savo interesų, vykdyti pareigų. Pareiškėja tik prašo pakeisti rūpintoją, kuris jau yra paskirtas teismo nutartimi, t.y. dukrą pakeisti rūpintoju-sūnumi A. L..
Spręsdamas ar asmuo, kurį prašoma skirti rūpintoju, savo asmeninėmis, moralinėmis savybėmis atitinka rūpintojui keliamus reikalavimus ir gali įgyvendinti rūpintojo funkcijas ir užtikrinti rūpintinio interesus, nustatyta, jog Rokiškio miesto seniūnija šio asmens nerekomenduoja skirti J. Š. rūpintoju, nes ji turi duomenų apie A. L. piktnaudžiavimą alkoholiu, yra gavusi nusiskundimų dėl jo elgesio ir vedamo gyvenimo būdo. Byloje taip pat yra pateikti duomenys iš registro apie administracinių nusižengimų padarymą būnant neblaiviam, be to nors ir A. L. teistumas yra išnykęs, o 2018 m. balandžio 18 d. priimtas nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str.1d. jis buvo nutrauktas pagal BPK 3str.1d.1p ir BPK 212 str.1p. kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau matyti, kad jam buvo skirta kardomoji priemonė neieškoti ryšių su pareiškėja J. Š. , nesilankyti jos gyvenamoje vietoje ir nesiartinti daugiau nei 50 metrų atstumu. (b.l.19-25). Pareiškėjos atstovas nurodė, jog kalbėjo su pareiškėja ir ji nurodė, kad jos niekas negrasino nužudyti, ar sužaloti, tačiau sūnus „užbaliavojo“ ir kai ji nieko negalėjo padaryti, nes yra gulinti, nepajėgė jo sutramdyti, galvojo, kad sudrausmins, todėl pranešė apie tai policijos pareigūnams, kad jį pabartų, sudrausmintų. Nors ir baudžiamoji byla buvo nutraukta, tačiau pati pareiškėja, anot jos atstovo, neneigė, jog sūnus turi problemų, nes kitur vartojo alkoholį. Suinteresuotas asmuo A. L. taip pat patvirtino, jog mama su broliu A. būna pasikalba griežčiau, nes jai nepatinka, kai jis būna išgėręs. A. L. nurodė, jog tuo metu buvo išėjęs pas draugą ir kai jis grįžo į namus, mama užuodė, kad jis buvo vartojęs alkoholio, mama iškvietė policiją, jis vėl išėjo iš namų, po to policija jį buvo uždariusi į areštinę dviem paroms. Gal ir pasakė mamai, kad norės ir gers, tačiau jai negrasino nužudyti, o mama norėjo jį sudrausminti, jie nebuvo susipykę.
Įvertintina ir institucijos teikiančios išvadą byloje pateikta išvada, kurioje jie nerekomenduoja suinteresuoto asmens A. L. skirti pareiškėjos rūpintoju. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmuo, nesutinkantis su globos ir rūpybos instancijos išvada (rekomendacija) dėl jo netinkamumo tapti pretendentu į globėjus ar rūpintojus, tokią išvadą gali skųsti teismui, vadovaudamasis bendraisiais civilinių teisių ir teisėtų interesų gynimo nuo pažeidimų principais (CK 1.138 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Kadangi išvados dėl asmens tinkamumo būti globėju (rūpintoju) apskundimo įstatymas nereglamentuoja, o tinkamumo tapti globėju ar rūpintoju patikrinimo teisiniai santykiai yra panašūs į asmens pasirengimo įvaikinti patikrinimą, reglamentuojamą CPK 490 straipsnyje, tai šio straipsnio nuostatos pagal analogiją gali būti taikomos sprendžiant išvados dėl asmens tinkamumo būti globėju (rūpintoju) apskundimo klausimą.
Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog rūpintoja, kurią prašo pakeisti kitu, A. L. tinkamai atliko ir toliau atlieka rūpintojos pareigas, ji ir anksčiau prižiūrėjo ir rūpinosi mama nuo jos paskyrimo rūpintoja , be to net kelis pastaruosius mėnesius gyveno kartu su pareiškėja ir savo broliu ir visą parą rūpinosi , slaugė mamą jos gyvenamoje vietoje. Tik šį mėnesį ji jau gyvena netoliese esančiame bute, kaip ir anksčiau, tačiau broliui padeda ir toliau rūpintis mama. Ji nurodė, kad neprieštarauja mamos prašymui, tačiau kaip matyti, pareiškėjos prašymas daugiau grindžiamas ne jos, rūpintinės, bet rūpintojų , jos vaikų interesais. Tuo labiau įvertintina, ar ir rūpintojo pakeitimo klausimą daugiau inicijavo ne pati pareiškėja, o jos vaikai/ ar vienas iš jų, nes sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra priimtas 2022 m. sausio 28 d., kai pasak suinteresuotų asmenų paaiškinimų, jų mamos būklė buvo labai bloga, ji sunkiai sirgo, kelis kartus gulėjo ir ligoninėje , bet ir po to namuose sveikata buvo bloga ir jai pasidarė geriau tik gegužės pradžioje. A. L. nurodė, jog yra registruotas Užimtumo tarnyboje darbo biržoje, pajamų negauna, gyvena pareiškėjai priklausančiame bute. Tapus motinos rūpintoju, jam būtų skaičiuojamas socialinio draudimo stažas (Socialinio draudimo įstatymo 6 str. 3 d.), bet savarankiškų pajamų jis neturėtų. Institucijos teikiančios išvadą atstovė steigimu pareiškėjos sūnus A. L. pristatęs pažymą galėtų gauti socialinę pašalpą, būdamas registruotas Užimtumo tarnyboje.
Teismas surinktų įrodymų pagrindu ir institucijai nerekomenduojant skirti rūpintoju A. L. negali konstatuoti, jog jis dėl savo moralinių savybių tapęs motinos rūpintoju, visada veiks išimtinai motinos interesais, jai tinkamai padės įgyvendinti jos teises ir pareigas.
Šiuo atveju teismo nuomone, A. L. dėl savo moralinių savybių negali būti skiriamas motinos rūpintoju ir nėra pagrindo keisti jau paskirtą pareiškėjos rūpintoją A. L. kitu rūpintoju ar ją atleisti nuo pareigų. Iš bylos aplinkybių žinoma, kad ji ir toliau rūpinasi mama, aplinkybių, dėl ko ji toliau nebegali būti rūpintoja nėra pateikta. Pareiškėjai J. Š. manant, kad jau paskirta rūpintoja netinkamai atlieka rūpintojos pareigas, ar yra kitų aplinkybių, svarbių priežasčių, kodėl paskirta rūpintoja nebegali atlikti pareigų, pareiškėjai siūlytina rūpintoju pasirinkti kitą asmenį ir baigti kilusios problemos sprendimą.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, jog pareiškėjos J. Š. rūpintoja buvo paskirta dukra A. L., tai neužkerta galimybės suinteresuotam asmeniui, pareiškėjos sūnui A. L. pagelbėti savo seseriai rūpintis mama J. Š.. Šis sprendimas taip pat neužkerta galimybės nustačius, kad jos sesuo dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali tinkamai pasirūpinti mama, inicijuoti rūpintojo atleidimo nuo pareigų klausimą (CK 3.246 str.). Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir šeimos gyvenimas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str. 1 d.). Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą (Konstitucijos 38 str. 7 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos pareiškimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 494, 509 straipsniais teismas
nutaria:
Pareiškėjos J. Š. pareiškimo dėl rūpintojo atleidimo nuo pareigų ir kito rūpintojo paskyrimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.