Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-482-252-2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-964-2017 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui N. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Molėtų rajono savivaldybės administracijos VTAS dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, išlaikymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo N. M. priešieškinį ieškovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2003-02-15 įregistruotą santuoką tarp jos ir atsakovo dėl atsakovo kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus E. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove 3) nutraukus santuoką palikti tas pačias M. ir santuokinę M. pavardes; 4) ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį MERCEDES BENZ CLK 270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5) atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį FIAST ULYSSE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio priekabą NEPTUN N7-202, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Mulesta“ 100 procentų vardinių paprastųjų akcijų; 7) įpareigoti atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti įmonę UAB „Mulesta“ iš buto, esančio (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš atsakovo turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, tapo pavydus, atsirado nesutarimai, kartojosi psichologinis smurtas. Dėl atsakovo gyvenimo būdo su juo taikytis neįmanoma. Sūnus E. gyvena su ieškove, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Atsakovas kaip išlaikymą sūnui yra padovanojęs butą adresu (duomenys neskelbtini), todėl išlaikymo nereikalauja. Bendrauti su sūnumi nėra kliūčių ir ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi. Nurodė, kad santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Yra įgyti du automobiliai ir priekaba, kuriuos prašo padalinti kaip nurodyta ieškinyje. UAB „Mulesta“ akcijas prašo priteisti atsakovui ir įpareigoti jį išregistruoti įmonę iš buto adresu (duomenys neskelbtini). Įsipareigojimų kreditoriams ji neturi. Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) r. yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo abiems palikti santuokines pavardes; 3) nepilnamečio sūnaus E. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) pripažinti, kad išlaikymas vaikui suteiktas nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini) neatitinka vaiko interesų ir priimti dalinį sprendimą – panaikinti 2016-07-26 dovanojimo sutartį taikant restituciją, nustatyti ieškovei uzufrukto teisę naudotis gyvenamuoju būstu – butu (duomenys neskelbtini) iki sūnaus E. pilnametystės; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei priteisti automobilį MERCEDES BENZ CLK 270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur vertės, atsakovui priteisti automobilį FIAT ULYSSE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės ir automobilio priekabą NEPTUN N7-202, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės bei UAB „Mulesta“ 100 procentų akcijas 2500 Eur vertės; 7) pripažinti santuokoje įgytą sodo namelį 6000 Eur vertės bendra sutuoktinių nuosavybe ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir padalinti lygiomis dalimis priteisiant atsakovui 3000 Eur dydžio piniginę kompensaciją.Priešieškinyje nurodė, kad jis niekada nenaudojo jokio smurto ieškovės atžvilgiu, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Jis dirba savo įkurtoje įmonėje, daug metų dirbo užsienyje. 2015 metais grįžus gyventi į Lietuvą ieškovė liko nepatenkinta įmonės įsteigimu, atsirado įtampa, kivirčai, todėl jis išsikraustė gyventi pas motiną. Prasidėjus skyrybų procesui jis klysdamas padovanojo butą sūnui, nors šiuo metu akivaizdu, kad jokių teigiamų rezultatų tuo nebuvo pasiekta. Teisė vaikui į gyvenamąjį plotą galėtų būti pasiekta nustatant uzufruktą. Mano, kad vaiko interesai pažeidžiami, nes butą reikia išlaikyti, o ieškovės pajamos yra minimalios, todėl buto išlaikymas teks atsakovui, nors jis yra padovanotas. Jis suklydo dėl sandorio esmės, nes nepilnametis vaikas negali savarankiškai tokiu turtu naudotis ir todėl jis faktiškai lieka ieškovei. Tai akivaizdu, nes ieškovė reikalauja įmonę išregistruoti iš buto.Taip pat nurodo, kad gyvendami santuokoje ieškovei priklausančiame žemės sklype pastatė sodo pastatą, kuris turi būti dalinamas ir mano, kad jo vertė yra 6000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu ieškovės J. M. ieškinį ir atsakovo N. M. priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką tarp J. M. ir N. M., įregistruotą 2003 m. vasario 15 d. Molėtų rajono Civilinės būklės aktų įrašų biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – M., o atsakovui turėtą pavardę – M. Nustatė nepilnamečio E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina (ieškove). Padalino santuokinį turtą tokiu būdu: ieškovei J. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį MERCEDES BENZ CLK 270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2750 Eur vertės; atsakovo N. M. asmeninėn nuosavybėn priteisė automobilį FIAT ULYSSE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 250 Eur vertės ir automobilio priekabą NEPTUN N7-202, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės, 100 vienetų UAB „Mulesta“ akcijų 2500 Eur vertės ir vasarnamį, esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Eur vertės. Įpareigojo atsakovą N. M. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti įmonę UAB „Mulesta“ iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo N. M. 630 Eur žyminio mokesčio, 350 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 9 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau taip pat yra pakankamai duomenų, kad jis rūpinosi šeima, uždarbiavo užsienyje, siuntė šeimai pinigus, kartu su žmona rūpinosi ir buitimi, įsigijo įmonę, siekė bendrauti su vaiku ir jį auklėti, kelis kartus kodavosi nuo alkoholizmo, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų vartojęs kokį tai smurtą ieškovės atžvilgiu. Todėl sprendė, kad nepakanka duomenų išvadai, jog santuoka tarp šalių nutrūko tik dėl atsakovo kaltės. Sprendė, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, dėmesingi ir rūpestingi, nedarė pakankamai nuolaidų ir nesiėmė pakankamai priemonių išsaugoti šeimą, todėl konstatavo, kad abu kalti dėl santuokos iširimo.Dėl nepilnamečio sūnaus E. gyvenamosios vietos ginčo tarp šalių nebuvo, todėl vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, o bendravimo su vaiku nenustatė, nes šalys neturi ginčų dėl bendravimo tvarkos. Atmetė atsakovo reikalavimą panaikinti 2016-07-26 dovanojimo sutartį. Atsakovas nurodė, kad buto padovanojimas sūnui neatitinka vaiko intersų, nes jis nepajėgus laisvai disponuoti šiuo turtu bei jį išlaikyti. Vaiko intersų neatitikimą pagrinde motyvuoja tuo, kad nepavyko išsaugoti santuokos. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog nepavyko išsaugoti santuokos yra šalių tarpusavio santykių pasekmė, tačiau nesudaro pagrindo panaikinti dovanojimo sutartį sūnui E., ypač dėl to, kad butą atsakovas padovanojo sūnui, o ne ieškovei. Vaikas gyvena padovanotame bute, todėl atsakovas pasiekė tikslą – realizavo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. Be to, dovanojimo sutartis sudaryta pas notarę, kuri išaiškino atsakovui sandorio esmę, jis ją suprato, jokia informacija sudarant sandorį nebuvo nuslėpta ir duomenų dėl atsakovo suklydimo byloje nėra. Atsakovo nuogastavimus dėl buto išlaikymo atmetė kaip nepagrįstus, nes išlaikymo sūnui ieškovė periodinėmis išmokomis nereikalauja, buto dovanojimą užskaito kaip išlaikymo teikimą. Be to, teismas pažymėjo, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią buvo sudarę šalys prijungtoje byloje, buvo nurodyta, kad butas lieka atsakovo asmeninė nuosavybė, o išlaikymą periodinėmis išmokomis jis mokės po 170 Eur, tačiau būtent atsakovo prašymu išlaikymas vaikui buvo pakeistas nekilnojamuoju turtu. Teismas atmetė tiek atsakovo, tiek Vaikų teisių apsaugos skyriaus teiginius, kad ieškovės pajamos yra mažos ir ji neužtikrins sūnaus poreikių. Šalys kartu nebegyvena daugiau nei pusė metų, atsakovas vaikui išlaikymo periodinėmis išmokomis neteikia, išskyrus duodamus kišenpinigius. Duomenų, kad vaiko poreikiai būtų nepatenkinti Vaikų teisių apsaugos skyrius nepateikė, o priešingai patvirtino, kad vaiko gyvenimo sąlygos labai geros, skolų už komunalinius patarnavimus ir buto šildymą nėra. Todėl nėra jokių duomenų, kad ieškovė neišgali išlaikyti savo sūnaus ir jo buto. Atsižvelgiant į tai, kad buto savininkas yra E. M., o ieškovei reikalaujant, kaip jo atstovei, išregistruoti įmonę iš buto, tenkino šį reikalavimą pilna apimtimi.Teismas nustatė, kad rašytiniais įrodymais patvirtinama, jog šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Tačiau šalys neginčijo, kad žemės sklype, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, yra pastatytas vasarnamis, kuris nėra registruotas VĮ Registrų centre, nes tai yra laikinas statinys. Šalys neginčijo statinio vertės, jis įvertintas 5000 Eur. Ieškovei nereiškiant jokio reikalavimo dėl šio statinio, teismas vasarnamį priteisė atsakovui, nes manė, kad jis turi galimybę jį išardyti ir pasiimti. Teismas nustatė, kad vienintelis UAB „Mulesta“ akcininkas ir vadovas yra atsakovas. Šalys akcijų vertės neginčijo, ji yra 2500 Eur., ieškovė nepageidavo įmonės akcijų, todėl įmonės akcijas priteisė atsakovui. Automobilius padalino taip kaip prašė abi šalys, tik jų vertę nustatė taikant vidurkį tarp abiejų šalių nurodytų verčių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atsakovas N. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą dalyje dėl pripažinimo jam nuosavybės teisės į vasarnamį, esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) rajone, kurio vertė 5000 Eur. Ir padalinti jį lygiomis dalimis priteisiant ieškovei vasarnamį natūroje, o jam 2500 Eur kompensaciją. Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo dalį dėl jo įpareigojimo per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti įmonę UAB „Mulesta“ iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir ieškovės šį reikalavimą atmesti. Pakeitus ir panaikinus sprendimo dalis paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nurodė, kad vasarnamis, kuris jam yra priteistas stovi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl jis juo naudotis po santuokos nutraukimo negali. Bet koks naudojimasis vasarnamiu sukeltų ginčus, nes patekti į ieškovės nuosavybę jis negalės. Todėl realiai sprendimas bus neįvykdomas.Teismo motyvas, kad jis vasarnamį turėtų nusikelti yra sąlyginis ir tai prieštarauja įstatymui. Teismo motyvas, kad namelis gali būti išardytas nepagrįstas, nes bet kurį statinį galima išardyti ar nugriauti. Tačiau teismas privalo santuokoje įgytą turtą padalinti, o ne įpareigoti jį nugriauti. Teismo motyvas, kad iš nuotraukos matyti, jog vasarnamį galima išardyti, nepakanka nuspręsti, ar statinio išardymas tikslu nusikelti yra galimas nepadarius jam esminės žalos. Būtent todėl atsakovas paaiškino teismui, kad tokios konstrukcijos pastatą išardžius, faktiškai pastatas bus sunaikintas, nes jo iš naujo nebesurinksi.Apeliantas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas išregistruoti įmonę iš buto, kuris priklauso jų sūnui nepagrįstas. Atsakovas kito gyvenamojo būsto neturi, todėl jis neturi galimybių įregistruoti įmonę kitoje gyvenamoje patalpoje. Mano, kad nepakanka vien vaiko įstatyminės atstovės reikalavimo registracijai panaikinti, nes jis taip pat yra įstatyminis vaiko atstovas. Teismas nenurodė, kokiomis įstatymo normomis ir kokias vaiko teises gindamas, nustatė tokį įpareigojimą atsakovui.Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti. Nurodo, kad vasarnamis yra pastatytas jos žemėje. Ji juo nesinaudojo ir ateityje neketina naudotis, jis nėra įrengtas, tik išoriškai apkaltas lentelėmis, uždėtas stogas ir sudėti langai bei durys. Todėl ieškovė jokių pretenzijų dėl vasarnamio nereiškė nagrinėjant bylą, net nereikalavo kompensacijos. Pats apeliantas posėdžio metu paaiškino, kad vasarnamis yra karkasinis, viduje niekas neįrengta, tik iš išorės apkaltas lentelėmis. Atsakovas yra statybininkas ir sugebės išardyti vasarnamį taip, kad nebūtų padaryta žala. Mano, kad esmė yra pinigai, o ne pats turtas. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Mulesta“ įregistravimas bute pažeidžia nepilnamečio sūnaus interesus. Įmonės adresu yra siunčiama įvairi korespondencija, kurią priėmęs sūnus privalės perduoti atsakovui, taip pat įmonės buveinės adresu galimi ir kitokie ryšiai. Bute gyvenantys asmenys nėra ir negali būti įpareigoti priiminėti įmonei skirtus dokumentus. Todėl toks reikalavimas – išregistruoti įmonę atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsakovas savo interesus iškelia aukščiau nepilnamečio sūnaus interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei J. M. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso 773/5278 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) raj. (b.l. 132-133). Šiame sklype yra pastatytas medinės konstrukcijos statinys (b.l. 85). Atsakovas nurodo, kad naudojimasis statiniu yra apsunkintas, nes jis pastatytas ieškovei priklausančiame žemės sklype, o šio statinio nusikėlimas reikštų faktinį jo nugriovimą, dėl ko, mano, yra pagrindas vasarnamį ieškovei priteisti natūra, jam teisę gauti 2500 Eur kompensaciją, t.y. ½ šio turto vertės. Šiam statiniui teisinė registracija nėra atlikta, atsakovas neneigia, kad statinys pastatytas jo iniciatyva ir pastangomis, o ieškovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad šis objektas jos nuosavybės teisėmis valdomoje sklypo dalyje yra nereikalingas ir pageidauja, kad jis atitektų atsakovui, kuris, atsižvelgiant į vykdomą veiklą, tiesiogiai susijusią su statybomis, turi visas galimybes statinį iš sklypo pašalinti – jį nusikeliant. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši teisės norma reiškia, kad žemės sklypas, visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu, yra pagrindinis daiktas (Civilinio kodekso 4.12 straipsnis), o statiniai ir kiti objektai esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t.y. žemės sklypo priklausiniai (Civilinio kodekso 4.13 straipsnis). Todėl įvertinus tai, kad ieškovė geranoriškai atsisakė jos sklype esančio statinio atsakovo naudai, o iš teismui pateiktos vaizdinės medžiagos matyti, kad pats statinys nėra pamatais ar komunaliniais/vietiniais inžineriniais tinklais susietas su ieškovės žemės sklypu ir skirtingai nei tvirtina atsakovas, jo nukėlimas nuo polių konstrukcijos akivaizdžiai yra galimas be žymesnės žalos šiam turtui, todėl pritaria apylinkės teismo išvadai, kad pagrindo jį priteisti ieškovei, atsakovui išmokant kompensaciją, nėra. Apeliantas nesutinka ir su įpareigojimu per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti jo vadovaujamą UAB „Mulesta“ iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b.l. 7-8) priklauso E. M., t.y. ieškovės ir atsakovo nepilnamečiam sūnui. Šiuo adresu yra registruota UAB „Mulesta“ (b.l. 36), kurios vadovas yra atsakovas N. M., buveinė. Akivaizdu, kad UAB „Mulesta“ su buto, kurio adresu yra įregistruota jos buveinė savininku nėra susijusi. Kaip paaiškino ieškovė, bendrovės teisinė registracija jos nepilnamečiam sūnui priklausančiame bute, kurį ji, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė išlaiko, sukelia tam tikrų nepatogumų, t.y. nuolat siunčiama korespondencija, adresuota bendrovei dėl ko tenka kontaktuoti su atsakovu. Kolegija sutinka su ieškovės pozicija ir pažymi, kad tokie iš esmės tikrovės neatitinkantys vieši buveinės įregistravimo duomenys neabejotinai įtakoja ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas šiame bute negyvena, šalių santykiai yra konfliktiški ir kiekvienas bendrovei skirtos korespondencijos perdavimas atsakovui kelia nepatogumus. Kitą vertus, atsakovo vadovaujama bendrovė teikia statybos darbų paslaugas, todėl akivaizdu, kad pagal viešai skelbiamą buveinės adresą gali kreiptis ir kitų paslaugų teikėjai, tiek paslaugų gavėjai. Apelianto argumentai, kad jis šiai dienai neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, todėl negali perregistruoti bendrovės kitu adresu atmestini kaip nepagrįsti. Teismas vengimą pakeisti duomenis apie bendrovės buveinės įregistravimą vertina kaip bendrovės vadovo pasyvumą ir neveikimą. Juolab, kad jis pats pripažįsta, kad realiai bendrovė su (duomenys neskelbtini) adresu nieko bendro neturi. Atsižvelgiant į 26 punkte išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad atsakovas, kaip juridinio asmens atstovas yra atsakingas už teisingų viešojo registro duomenų pateikimą, kuris nevaržytų tiek buto savininko, tiek kartu gyvenančios jo įstatyminės atstovės teises netrukdomai savo nuožiūra ir pilna apimti valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas dėl įmonės išregistravimo yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas vieną, o likusius penkis ieškinio materialinio pobūdžio reikalavimus tenkindamas pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai už ieškovei suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas priteisė 350 Eur, jas sumažindamas 20,56 Eur. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad kitos šalies bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos pilna apimtimi, neatsižvelgiant į tenkintinų ir atmestų reikalavimų santykį ir dėl to buvo neteisingai išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kolegijos vertinimu, bylinėjimosi ir kitų proceso išlaidų klausimas pirmosios instancijos sprendime detaliai ir išsamiai argumentuotas, todėl pagrindo išvadai, kad šis klausimas išspręstas pažeidžiant CPK reikalavimus, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšminti ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl jie nevertinami. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto N. M. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to apeliacinis skundas dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo atmestinas.Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. 2017 m. gegužės 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybė dėl ieškovei J. M. teiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų apeliacinėje instancijoje, patyrė 92,64 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymoje taip pat nurodyta, kad išlaidas valstybė patyrė dėl advokato padėjėjo atlikto darbo, t.y. apeliacinio skundo surašymo. Pagal Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 34 straipsnio nuostatas advokato padėjėjas gali dalyvauti byloje tik pirmos instancijos teisme, o nuo apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo prasideda apeliacinis procesas, todėl valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.