Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-07-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.1.-3776-540/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-23
Bylos Nr.
A2.1.-3776-540/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03099-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
H. L.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-3776-540/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03099-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 40.1.3.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. liepos 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. L., jo atstovui advokatui T. M., institucijos, surašiusios protokolą atstovui V. J., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje H. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 9 d. H. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., darbuotojui O. J. išmokėjo 3906,70 Lt neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio. Be to, H. L., laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., darbuotojai A. S. išmokėjo 470 Lt neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio. Šiais savo veiksmais H. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002-06-04 įsakymu Nr. IX-926, 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d.; 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 24 str. 1 d. reikalavimus. Tokie H. L. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytas pažeidimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo H. L. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jo vadovaujamoje įmonėje pinigai apskaitomi teisės aktų tvarka, atitinkamai pagal darbo sutartis mokamas sutartas darbo atlyginimas į banko sąskaitas. Grynaisiais pinigais darbo užmokestis neišmokamas. H. L. teigimu, šias aplinkybe patvirtina rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad 2014 m. gruodžio mėnesį VMI atliko du patikrinimus Kaune ir Vilniuje ir tuo metu jokių pažeidimų nebuvo rasta. A. S. parodymuose yra neatitikimų, prieštaravimų dėl faktinių aplinkybių - A. S. pradėjo dirbti 2014-08-25, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole neatitikimai fiksuojami tik nuo 2015 m. spalio mėn. A. S. nurodė, kad 2014 m. spalio mėn. ji gavo 463,59 Lt į banką, tačiau šie skaičiai išmokėti už rugsėjo valandas, todėl to pasekoje viskas tęsėsi ir surašyti skaičiai neatitinka valandų. O. J. teigė dirbantis 0,7 etato, bet sutartyje nurodyta, kad jis dirba ne mažiau nei 14 val. per savaitę. Darbo valandų žiniaraštyje yra apskaitytos valandos, kiek jis dirbo, ir pagal tas valandas buvo išmokamas atlyginimas. Yra teigiama, kad O. J. valandinis atlyginimas - 7 Lt, bet sutartyje yra nurodyta 7,5 Lt. O. J. teigia, kad 2014 m. spalio mėnesį atlyginimą gavo į banko sąskaitą ir papildomą tariamai gaunamą priedą, tačiau H. L. nurodė, kad O. J. buvo įdarbintas tik 2014-10-04 ir pirmą darbo užmokestį gavo tik 2014 m. lapkričio mėnesį.

Liudytojas O. J. parodė, kad jis dirbo nuo 2014 m. spalio 2 d. Keletą mėnesių atlyginimas buvo mokamas ir į banko sąskaitą, ir grynais. Nuo 2015 m. sausio mėnesio viskas pasikeitė ir darbo užmokestis buvo išmokamas tik į banko sąskaitą. Darbo sutartyje buvo nurodytas 7,5 Lt valandinis atlyginimas, tačiau prieš pradedant dirbi su H. L. buvo sutarta, kad bus mokamas 10 Lt valandinis atlygis. Atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Pirmasis atlyginimas išmokėtas 2014 m. lapkričio mėnesį. Darbo užmokestį pirmiausia pervesdavo į sąskaitą, o kitus pinigus išmokėdavo kitą dieną. Grynuosius pinigus išmokėdavo įmonės direktorė ar buhalterė, kurios vardas Edita. Už grynuosius pinigus O. J. nepasirašydavo. O. J. nurodė, kad visada užsirašydavo kiek valandų dirbdavo. Tuo metu preliminariai gaudavo apie 11 Lt į valandą. Pagal savo užrašus paskaičiavo kiek pinigų išmokėdavo ne per banko sąskaitą. Sumažėjus atlyginimui savo noru išėjo iš darbo. Konfliktu su H. L. nebuvo, O. J. neturi pagrindo jo apkalbėti. Visiems darbuotojams buvo išmokami pinigai „vokeliuose“.

Liudytoja A. S. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. vasario 27d. Iki 2015 m. sauso mėn. darbo užmokestis buvo mokamas į banko kortelę, o dalis buvo išmokama „vokeliuose“. Už darbo užmokesčio dalį, kuri buvo išmokama „vokeliuose“ niekur nepasirašydavo. Darbo užmokestis buvo mokamas pagal darbo valandas. Per mėnesį A. S. gaudavo apie 600-700 Lt. Grynais pinigais darbo užmokestį išmokėdavo Edita. Jie būdavo išmokami ir bendroje salėje ir pagalbinėse patalpose. Kai po 2015 m. sausio mėn. nebuvo išmokama „vokeliuose“, tai darbo užmokestis sumažėjo. Kiek tiksliai buvo išmokėta „vokeliuose“ nurodyti negali, nes niekur nesižymėjo.

Liudytoja E. O. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose. Įmonėje visiems darbuotojams mokamas priskaitytas valandinis darbo atlyginimas, kuris pervedamas į banko korteles. Jokie priedai nemokami.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokolas H. L. buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 3d., t.y. papildomo darbo užmokesčio mokėjimo. Tyrimo metu buvo apklausti esami ir buvę darbuotojai. Atvykę darbuotojai paaiškino, kad buvo mokamas papildomas darbo užmokestis. Vienas darbuotojas, kuris atvyko, sakė, kad papildomo darbo užmokesčio nebuvo. Atstovas mano, jog darbuotojų paaiškinimai yra teisingi. Pažeidimas yra įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-6), operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-3154 (b. l. 7-8), O. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje dirba apie pusantrų metų su pertrauka, dirbo barmeno pareigose. Pagal darbo sutartį buvo įdarbintas 0,75 etato. Realiai dirbdavo apie 200-220 valandų per mėnesį. Darbo sutartyje buvo nurodytas 7 Lt į valandą darbo užmokestis. Į banko sąskaitą gaudavo nuo 900-1100 Lt. Kita dalis atlyginimo buvo mokama grynais. Ofiso direktorė Edita išmokėdavo pinigus, kuria buvo sudėti į polietileninį maišelį. Už gautą papildomą atlyginimo dalį niekur nepasirašydavo. Priedai buvo mokami kitą dieną po atlyginimo pervedimo į banką. Darbo užmokesčio priedas buvo mokamas iki 2015 m. sausio mėnesio. Nuo vasario mėnesio darbo užmokestis mokamas tik per banko sąskaitą. Kai darbo užmokestis buvo mokamas su priedais, valandinis apmokėjimas buvo 11 Lt į valandą. Kai atlyginimas pradėtas mokėti be priedo, gavosi 8 Lt į valandą. Sumažintos ir darbo valandos. 2015 m. sausio mėnesį (už gruodį) O. J. gavo apie 2300 Lt, 2014 m. už spalio ir lapkričio išdirbtus mėnesiui gavo apie 2200 – 2400 Lt (b. l. 9), A. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, buvo įdarbinta 0,75 etatu. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis. Dirbo „Akropolio“ padalinyje. Darbo užmokestis buvo mokamas už atidirbtas valandas. Dalis darbo užmokesčio buvo mokama į jos banko sąskaitą, kita dalis buvo išmokama grynais pinigais į rankas. Pinigus išmokėdavo direktorė Edita. Už gautus grynuosius niekur nepasirašydavo. Už rugsėjo mėnesį į banko sąskaitą 15-17 d. buvo pervesta apie 400 Lt, po algos pervedimo į banką, grynaisiais pinigais gavo apie 170 Lt. Už spalį į banko sąskaitą gavo apie 500 Lt, papildomai grynais pinigais į rankas išmokėta 150 Lt. Už lapkritį į banko sąskaitą pervesta apie 500 Lt, į rankas apie 170 Lt, už gruodį į banko sąskaitą – apie 500 Lt, į rankas apie 150 Lt. Nuo 2015 m. sausio mėnesio darbo užmokestį gaudavo tik į banko sąskaitą, papildomų mokėjimų nebuvo. Dėl sumažėjusio darbo užmokesčio A. S. iš šios darbovietės išėjo (b. l. 10), T. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose. Darbo užmokestį gaudavo į savo banko sąskaitą. Papildomų mokėjimų grynais pinigais nebuvo (b. l. 11), darbo užmokesčio detalizacija, iš kurios matyti, kad O. J. 2014 m. spalio mėnesį dirbo 143 val., į banko sąskaitą jam pervesta 897,77 Lt, 2014 m. lapkričio mėnesį dirbo 160 val., į banko sąskaitą jam pervesta 989,70 Lt, 2014 m. gruodžio mėnesį dirbo 158 val., į banko sąskaitą jam pervesta 1047,83 Lt, 2015 m. sausio mėnesį dirbo 168 val., į banko sąskaitą jam pervesta 556,31 Eur, 2015 m. vasario mėnesį dirbo 114 val., į banko sąskaitą jam pervesta 472,11 Eur, 2015 m. kovo 3 d. dirbo 180,58 val., į banko sąskaitą jam pervesta 544,86 Eur (b. l. 18), darbo sutartis Nr. 1041, sudaryta 2014 m. spalio 2 d., iš kurios matyti, kad O. J. priimamas dirbti barmenu, nustatant 7,50 Lt valandinį tarifinį atlygį už faktiškai dirbtą laiką, išmokant du kartus per mėnesį (b. l. 19-21), darbo sutartis Nr. 1021, sudaryta 2014 m. rugpjūčio 22 d., iš kurios matyti, kad A. S. priimama dirbti padavėja, jai mokant LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį tarifinį atlygį už faktiškai dirbtą laiką, išmokant du kartus per mėnesį (b. l. 22-24), darbo užmokesčio detalizacija, iš kurios matyti, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį A. S. dirbo 40 val., į banko sąskaitą jai pervesta 220,58 Lt. 2014 m. rugsėjo mėnesį dirbo 65 val., į banko sąskaitą jai pervesta 393,90 Lt, 2014 m. spalio mėnesį dirbo 81 val., į banko sąskaitą jai pervesta 463,59 Lt. 2014 m. lapkričio mėnesį dirbo 82 val., į banko sąskaitą jai pervesta 497,87 Lt, 2014 m. gruodžio mėnesį dirbo 72 val., į banko sąskaitą jai pervesta 499,34 val., 2015 m. sausio mėnesį dirbo 75 val., į banko sąskaitą jai pervesta 133,16 Eur, 2015 m. vasario mėnesį dirbo 79 val., į banko sąskaitą jai pervesta 215,28 Eur (b. l. 25), pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą O. J. darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 26), pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą A. S. darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 27), O. J. prašymas atlyginimą mokėti vieną kartą per mėnesį (b. l. 28), A. S. prašymas atlyginimą mokėti vieną kartą per mėnesį (b. l. 29), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas dėl premijų skyrimo pagal pridedamą sąrašą, iš kurio matyti, kad už 2015 m. sausio mėnesį O. J. buvo skirtas 339,32 Eur priedas prie atlyginimo (b. l. 30-31), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas dėl premijų skyrimo pagal pridedamą sąrašą, iš kurio matyti, kad už 2015 m. vasario mėnesį O. J. buvo skirtas 338,62 Eur priedas prie atlyginimo (b. l. 32-33), 2014 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad buvo tikrinta kasos darbo organizavimo tvarka ir darbuotojų legalumas (b. l. 34-36), kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas (b. l. 37-38; 39-40; 41-43), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 44-46; 47-48), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 49-51), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 52-54), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinė sutartis (b. l. 55-69).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1043-3154 matyti, kad 2015 m. balandžio 2 d. pradėtas operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvę darbuotojai. Buvęs darbuotojas O. J. įmonėje dirbo nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2015 m. kovo 30 d. O. J. nurodė, kad faktiškai 2014 m. spalio mėnesį dirbo 204 val., lapkričio mėnesį dirbo 212 val., gruodžio mėnesį dirbo 206 val., 2015 m. spalio mėnesį dirbo 216 val., vasario mėnesį dirbo 184 val., kovo mėnesį dirbo 178 val. Pateiktose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad O. J. 2014 m. spalio mėnesį dirbo 143 val., lapkričio mėnesį – 160 val., gruodžio mėnesį – 158 val., 2015 m. sausio mėnesį – 168 val., vasario mėnesį – 114 val. Pagal darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraštį O. J. 2014 m. spalio mėnesį gavo 897,77 Lt (į banko sąskaitą), faktiškai gautas darbo užmokestis 2244 Lt (11 Lt. X 204 val.), 2014 m. lapkričio mėnesį gavo 989,70 Lt (į banko sąskaitą), faktiškai gautas darbo užmokestis 2332 Lt (11 Lt X 212 val.), 2014 m. gruodžio mėnesį gavo 1047,83 Lt (į banko sąskaitą), faktiškai gautas darbo užmokestis 2266 Lt (11 Lt. X 206 val.), 2015 m. sausio mėnesį gavo 556,31 Eur (į banko sąskaitą), papildomų mokėjimų nebuvo, vasario mėnesį gavo 472-11 Eur (į banko sąskaitą), papildomų mokėjimų nebuvo. Per visą O. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdirbtą darbo laiką, viso buvo išmokėta 3906,70 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio suma ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusi darbuotoja A. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įmonėje per mėnesį realiai dirbdavo apie 120 val., darbo užmokestis buvo mokamas už išdirbtas valandas. A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014-08-25 iki 2015-02-27. Pateiktuose laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad A. S. 2014 m. spalio mėnesį dirbo 81 val., lapkričio mėnesį – 82 val., gruodžio mėnesį – 72 val., 2015 m. sausio mėnesį – 75 val., vasario mėnesį – 79 val. Pagal darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraštį A. S. 2014 m. spalio mėnesį gavo 463,59 Lt (į banko sąskaitą), faktiškai gautas darbo užmokestis 613,59 Lt, 2014 m. lapkričio mėnesį gavo 497,87 Lt (į banko sąskaitą), faktiškai gautas darbo užmokestis 667,87 Lt, 2014 m. gruodžio mėnesį gavo 499,34 Lt (į banko sąskaitą), faktiškai gautas darbo užmokestis 649,34 Lt, 2015 m. sausio mėnesį gavo 133,16 Eur (į banko sąskaitą), papildomų mokėjimų nebuvo, vasario mėnesį gavo 215,28 Eur (į banko sąskaitą), papildomų mokėjimų nebuvo. Per UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdirbtą laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio A. S. viso buvo išmokėta 470 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio suma ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai (b. l. 7-8).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numato, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (nutartis byloje Nr. N575-1449/2010). Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008, 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007, 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinimas H. L. grindžiamas tik liudytojų O. J. ir A. S. parodymais bei šių asmenų paaiškinimais mokesčių inspekcijos pareigūnams. Analizuojant tiek A. S., tiek O. J. parodymus matyti, kad jie yra nenuoseklūs. Teismo posėdžio metu O. J. parodė, kad visada užsirašydavo kiek laiko dirbdavo įmonėje, tačiau nurodyti tikslios sumos, kurią jis gaudavo grynaisiais pinigais, negali. O. J. paaiškino, kad su H. L. susitarė dėl 10 Lt į valandą darbo užmokesčio, tačiau pagal jo paskaičiavimus gaunamas atlyginimas svyruodavo nuo 11 Lt į valandą iki 11,5 Lt į valandą. Liudytoja A. S. parodė, kad nuo jos darbo pradžios iki 2015 m. sausio mėn. buvo išmokamas atlyginimas tiek į banko sąskaitą, tiek ir „vokeliuose, tačiau kiek tiksliai buvo išmokėta „vokeliuose“, negali nurodyti, nes minėtų gaunamų pinigų niekur nesižymėjo. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog darbuotojai nuo savo darbo pradžios tiksliai fiksavo mokamus jiems atlyginimus. Iš protokolą surašiusios institucijos atstovo V. J. paaiškinimų matyti, kad patikrinimo metu buvo apklausti ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau kiti darbuotojai paneigė faktą, kad darbo užmokestis buvo mokamas „vokeliuose“. Iš 2015-04-09 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad patikrinimo metu neatitikimų tarp nuimtos EKA dienos „X“ ataskaitos ir suskaičiuotų grynųjų pinigų, esančių EKA stalčiuose neatitikimų nenustatyta. Taigi patikrinimo metu nepaskaitytų pinigų nebuvo rasta. Iš H. L. paaiškinimo matyti, kad analogiškas patikrinimas buvo atliktas ir 2014 m. gruodžio mėn., tačiau tuomet jokių pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta. Galima turėti tam tikrų abejonių dėl H. L. kaltės, taip pat galima daryti prielaidą, kad bendrovėje galimai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tačiau kaip ne kartą pasisakyta teismų praktikoje, bet kokios kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) ir galinčių neabejotinai patvirtinti direktoriaus H. L. kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, nėra. Pats H. L. neigė padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą (mokėjęs su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus), paaiškino, kad tarp įmonės ir abiejų darbuotojų buvo kilę konfliktai, buvę darbuotojai turėjo tikslą apkalbėti įmonę. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Taigi konstatuojama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens H. L. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., padarymo, todėl pradėta teisena nutrauktina nesant H. L. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. sudėties.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. LVAT, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant analogiškus pažeidimus, yra ne kartą yra pabrėžęs, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus(LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. N575- 1196/2011; 2007-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-965/2007). Darytina išvada, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas (LVAT 2012-02-24 nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-308/2012). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 3 d., šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal LVAT suformuotą praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti(LVAT 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010). Iš bylos duomenų matyti, kad protokole darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nurodytas: O. J. 2014 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn. ir 2015 m. sausio 15 d. ( b. l. 86), A. S. 2014 m. spalio –gruodžio mėn. Byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas H. L. nebuvo pratęstas. Nepaskyrus nuobaudos per Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. nustatytą 6 mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Taigi nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, H. L. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 7p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str.1 p., 7p., 287 str. 2 d., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną H. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė