Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendžio, kuriuo Ž. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. nuteistas už tai, kad 2010-11-12, būdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Naujojoje Akmenėje, L. P. a. 3, iš neužrakintos stiklinės vitrinos slapta pagrobė svetimą turtą – D. G. individualiai įmonei priklausantį 999 Lt vertės kompiuterį „NB ACER N450“, tuo padarydamas D. G. individualiai įmonei 999 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Ž. G. ir jo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas, kad Ž. G. padarė vagystę įsibrovęs į vitriną, todėl pagrįstai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d.

Ž. G., prašydamas perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką į švelnesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 178 str. 1 d.), apeliuoja į tai, kad kompiuterį pavogė iš neužrakintos vitrinos ir todėl jis mano, kad į saugyklą įsibrovęs nebuvo. Iš tikrųjų, Ž. G. buvo kaltinamas kompiuterį pagrobęs iš užrakintos stiklinės vitrinos (b. l. 117), tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad Ž. G. kompiuterį būtų pavogęs iš užrakintos stiklinės vitrinos. Apylinkės teismas šią faktinę aplinkybę įvertino ir todėl nuteisė apeliantą už tai, kad jis iš neužrakintos stiklinės vitrinos slapta pagrobė svetimą turtą. Vis dėlto tenka pažymėti, kad įsibrovimas pagal BK 178 str. 2 d., kaip vagystę kvalifikuojantis požymis (įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją), galimas tiek įveikiant kliūtis (pvz. išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir pan.), tiek neteisėtai patenkant į patalpą, saugyklą ar teritoriją be kliūčių (pvz. kai objektai palikti saugykloje neužrakinti). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Ž. G., pastebėjęs parduotuvėje neužrakintą vitriną, pastarąją atsidarė ir iš jos pagrobė kompiuterį. Konkrečiu atveju apeliantas, kaip parduotuvės klientas, neturėjo teisės jokiais būdais (fiziškai ar panaudojant kokias nors priemones) patekti į parduotuvės vitriną, specialiai įrengtą prekėms saugoti. Taigi nuteistasis neteisėtai pateko į parduotuvės vitriną, o tai reiškia, kad jis įsibrovė į saugyklą ir pagrobė svetimą turtą, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad Ž. G. padarė paprastą vagystę ir kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 1 d., kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė būdamas ne sykį teistas, neišnykus teistumui (b. l. 48), nepraėjus nei pusei metų po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 str. 2 d., 260 str. 1 d.), ir pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nes, kolegijos nuomone, paskyrus jam švelnesnę bausmę, bausmės tikslų pasiekti nepavyktų (BK 41 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgė į nustatytą vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ir į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Neteisus apeliantas teigdamas, kad nusikaltimu padaryta žala buvo atlyginta. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.) gali būti traktuojamas tada, kai jis pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina nuostolius ar pašalina žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrobtas kompiuteris buvo surastas kratos metu (b. l. 29-30) dar prieš pirmąją Ž. G. apklausą, kada jis išvis atsisakė duoti parodymus (b. l. 106). Taigi ne dėl apelianto geros valios buvo surastas pagrobtas turtas, kuris grąžintas savininkui (b. l. 19-20). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad žala buvo atlyginta, grąžinus pagrobtą daiktą ir tai iš esmės lengvina Ž. G. teisinę padėtį, tačiau dėl to pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. .

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais už padarytas nusikalstamas veikas, tarp jų už kvalifikuotas vagystes, skiriamos bausmės, o už administracinės teisės pažeidimus skiriamos nuobaudos (b. l. 90-98) Ž. G. pozityvaus poveikio nedaro – ilgai netrukęs jis vėl pažeidinėja įstatymus (jam pareikšti įtarimai dar dviejose baudžiamosiose bylose dėl tyčinių nusikaltimų (b. l. 99-100)) ir tai rodo, jog apelianto padaryta nusikalstama veika, inkriminuota skundžiamu nuosprendžiu, nėra atsitiktinis neigiamas poelgis – tai dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusio visuotinai nepriimtino požiūrio į visuomenę ir įstatymais saugomas vertybes, todėl kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę.

Taigi skiriant Ž. G. bausmę buvo atsižvelgta į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir į tas, kurias nuteistasis paminėjo savo skunde. Kitų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas nenurodė.

Visuma aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių rodo, kad apelianto nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota, jam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti apeliacinį skundą, jame išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Tokiu būdu nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą atmesti.