Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovei A. M. D. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas P. D. 1995-02-07 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ML15-680 ir 2018-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4-198 pagrindu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2018-01-31 Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei nuosavybės teisės liudijimu šis butas priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovui P. D.. Ieškovas raštišku 2018-06-04 reikalavimo išsikelti iš gyvenamųjų patalpų ir išdeklaruoti gyvenamąją vietą pagrindu atsakovei A. M. D. nustatė 10 kalendorinių dienų terminą, per kurį atsakovė per 10 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos geranoriškai išsikraustytų iš ieškovui priklausančio buto ir panaikintų deklaracijos duomenis. Elektroninis laiškas atsakovei išsiųstas 2018-06-19. 2017-12-27 pažyma gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiui) patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir A. M. D. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos 2018-03-29 raštas dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo patvirtina, kad ieškovas kreipėsi dėl atsakovės A. M. D. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, tačiau atsakovei A. M. D. per įstatymo nustatytą terminą pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijai prieštaravimą dėl tokių duomenų panaikinimo, buvo netenkintas ieškovo prašymas panaikinti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Duomenų, kad atsakovė būtų atlaisvinusi aukščiau nurodytą ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, byloje nėra (CPK 178 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Minėtos gyvenamosios patalpos savininkas – ieškovas, gindama savo teises naudotis gyvenamąja patalpa, ją valdyti ir disponuoti, turi teisę reikalauti per teismą pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovę. Remiantis CK 4.39 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tokiu būdu įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas, pareiškiant negatorinį ieškinį. Negatorinio ieškinio pagrindas yra aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo kaip savininko teisę naudotis turtu, o taip pat patvirtinimas, kad kito asmens veiksmai kliudo normaliam naudojimuisi savo nuosavybe. Savo esme negatorinio ieškinio patenkinimas – pašalinimas kliūčių naudotis savo nuosavybės teise – nepriklausomai nuo kliudančio asmens kaltės. Asmuo, kurio teisė naudotis nuosavybe yra apribota, turi įrodyti patį kliudymo faktą, nurodyti asmenį, kurio elgesys trukdo naudotis nuosavybe ir turi teisę reikalauti pašalinti tokį trukdymą. Taigi CK 4.98 str. pagrindu savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti anūkę, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamos gyvenamos patalpos atlaisvinimas. Be to, atsakovė bute naudojasi elektra, vandeniu, kanalizacija, nemokėdama ieškovui ir jokia dalimi neprisidėdama už teikiamas komunalines paslaugas, todėl ieškovui tenka mokėti ir už atsakovės pragyvenimą jam priklausiančiame bute.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui P. D.. Atsakovė, nesant tam teisinio pagrindo, nėra išsikėlusi iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Tokie atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovo, kaip aukščiau nurodyto turto savininko, teises ir teisėtus interesus savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Duomenų, kad atsakovė būtų atlaisvinusi ginčo butą, byloje nėra, todėl konstatuotina, kad ieškovo teisė naudotis jam nuosavybės teisė priklausančiu butu atsakovo veiksmais yra apribota ir ieškovas turi teisę reikalauti pašalinti šį trukdymą, t. y. reikalauti iškeldinti atsakovę iš užimamo buto (CK 4.98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovę panaikinti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tenkintinas. (CPK 178, 185 str.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis ir 300,00 Eur teisinių paslaugų išlaidos, t.y. iš viso 375,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę A. M. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovui P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovę A. M. D., gim. (duomenys neskelbtini), panaikinti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ieškovui P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. M. D., gim. (duomenys neskelbtini), 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. M. D., gim. (duomenys neskelbtini), 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.