Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1376-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-21
Bylos Nr.
2A-1376-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
UAB „Nemėžio komunalininkas“
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1376-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 42.9.; 42.10.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTAR T I S2010 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės, Marijono Greičiaus,sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,dalyvaujant atsakovei V. G. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nemėžio komunalininkas“ ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2009 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės V. G. 8102,98 Lt skolos už komunalines paslaugas, 580,81 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas teikė atsakovės butui (duomenys neskelbtini) komunalines paslaugas ir už laikotarpį nuo 2002-11-01 iki 2009-06-30 susidarė 8102,98 Lt dydžio įsiskolinimas. Atsakovė pretenzijų dėl ieškovo teikiamų paslaugų ar jų kokybės nėra pareiškusi. Atsakovė minėtą butą yra paveldėjusi ir nuo paveldėjimo neatsisakiusi, todėl privalo tinkamai vykdyti savo prievoles.

Atsiliepimas

Atsakovė V. G. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo nurodomu skolos dydžiu, kadangi 2008 m. liepos mėnesio mokamajame pranešime ieškovas nurodė, jog įsiskolinimas iki 2008-07-01 sudaro 6356,31 Lt. Ieškovas nesudarė su atsakove sutarties, todėl ji nėra įsipareigojusi ieškovui mokėti delspinigius už šilumos ir kitas paslaugas. Atsakovė prašė taikyti senaties terminą, kadangi nuo įsiskolinimo susidarymo iki ieškinio padavimo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės V. G. priteisė 8102,98 Lt įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2002-11-01 iki 2009-06-30 bei 248,85 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas teikia komunalines paslaugas butui (duomenys neskelbtini). Nors tarp ieškovo ir atsakovės ir/ar jos motinos J. G. sutartis nebuvo sudaryta, tačiau sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija, t.y. abiejų šalių valia realizuota konkliudentiniais veiksmais. Minėtą butą testamento pagrindu paveldėjo tik atsakovė, kitų šį turtą paveldėjusių įpėdinių nėra. Atsižvelgęs į tai, kad su nekilnojamuoju daiktu susijusios teisės ir prievolės eina paskui daiktą, teismas padarė išvadą, jog priėmusi palikimą (ginčo butą) testamento pagrindu atsakovė perėmė ir visas prievoles, susijusias su šiuo daiktu bei kilusias iš jo, dėl ko turi prievolę atsakyti ir už palikėjos (motinos) skolas, atsiradusias iki palikimo priėmimo. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo, kadangi ieškovas reikalauja apmokėti už komunalines paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2002-11-01, į teismą kreipėsi 2009-10-19, todėl nėra praleidęs bendro 10 metų ieškinio senaties termino. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neteisingai reikalauja sumokėti už buto šildymą pagal mokamuosius pranešimus skirtus kitam butui, nes atsakovės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas iki 2008-07-01 yra 6353,31 Lt už šildymą, 554,81 Lt už šaltą vandenį, 4574,37 Lt už kitas paslaugas. Ieškovas nuo 2008 metų gegužės mėn. nereiškė reikalavimo apmokėti už buto šildymą ir šiuo metu tokio reikalavimo nereiškia, kadangi nuo 2008 metų balandžio šildymo paslaugų neteikia. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos butas nebuvo šildomas ar buvo netinkamai šildomas, o iš 2009-03-23 UAB „Vilpra“ pateiktos (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų šildymo sistemų ir pastatų būklės analizės nėra pagrindo daryti tokią išvadą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ieškovo siunčiamas sąskaitas gaudavo, o nuo 2002 metų lapkričio iki ieškinio padavimo teismui tik penkis kartus sumokėjo už paslaugas, ir į tai, kad atsakovė yra gavusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2005-03-14, 2007-04-05 ir Šatrininkų seniūnijos 2008-06-17 pranešimus, kuriuose nurodyta, dėl kokių priežasčių jai neskiriama kompensacija, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo net dėl atsakovės gaunamų mažų pajamų visiškai ar iš dalies atleisti ją nuo prievolės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė V. G. prašo atmesti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad byloje neįrodyta, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, taip pat neaišku, kokiais būtent konkliudentiniais veiksmais tarp šalių buvo sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi ieškovas su atsakove sutartį sudaryti atsisakė, todėl atsakovė nėra įsipareigojusi ieškovui mokėti už komunalines paslaugas. Atsakovės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis dėl komunalinių paslaugų, taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Atsakovė mano, kad ieškovo mokamuosiuose pranešimuose nurodytas netikslus skolos dydis ir jie nėra patvirtinti parašu ar antspaudu. Įrodymų apie tai, kad jos butas nebuvo šildomas, pateikti negali. Tuo tarpu ieškovas turi pagrįsti skolą ir teismui pateikti buhalterinių dokumentų originalus. Prašo teismą atsižvelgti į tai, kad atsakovė yra vieniša, pensininkė, gaunanti mažas pajamas ir priteista suma jai yra labai didelė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Nemėžio komunalininkas“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas teikia komunalines paslaugas atsakovei priklausančiam butui (duomenys neskelbtini). Šalis sieja prievoliniai santykiai, kurie turi būti vykdomi sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Ieškovas jam priklausančias prievoles įvykdė tinkamai. Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Šatrininkų seniūnija pranešimais atsakovę informavo, dėl kokių priežasčių jai nebuvo skiriama kompensacija. Ieškovas neprieštaravo, kad teismas atsižvelgęs į atsakovės gaunamas mažas pajamas ir dėl objektyvių, nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių, nepriteistų delspinigių ieškovo naudai. Kadangi atsakovė naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis, ignoruodama teisės normas, nustatančias pareigą atsiradusiai prievolei įvykdyti ir įsiskolinimui padengti, nesilaikė prievolių įvykdymo būdo ir termino, todėl susidarė įsiskolinimas ieškovui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: 2003-11-21 turto arešto aktas, pažymos apie atsakovės gautas pajamas, pašalpas ir išmokas (b.l. 71-80) ir 2010-10-06 pažyma apie asmens gautas išmokas Nr.17-16-568.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės V. G. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo argumentais ir motyvais.

Tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, – pagal paprastai reiškiamus reikalavimus (CK 6.38 str.). Tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, todėl taikytinos CK energijos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.383-6.391 str.), numatančios, jog abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita; atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Teismas pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose ir pripažino, kad tarp nagrinėjamos bylos šalių, kadangi nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas - tiekėjo ir buto savininko-šilumos vartotojo. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodama tuo, kad nėra aišku, kokiais būtent konkliudentiniais veiksmais tarp šalių buvo sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi ieškovas su atsakove sutartį sudaryti atsisakė. Dėl to, apeliantės nuomone, ji nėra įsipareigojusi ieškovui mokėti už komunalines paslaugas. Sutikti su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas teikia komunalines paslaugas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei jame esančiam V. G. nuosavybės teise priklausančiam butui Nr.2. Rašytine forma sutartis dėl atsiskaitymo už šilumos energiją ar kitas paslaugas nebuvo sudaryta nei su atsakovės motina J. G. , nei su pačia atsakove po motinos mirties 2003 metais. Tačiau pats komunalinių paslaugų teikimo faktas nėra paneigtas, t.y. šalių konkliudentiniai veiksmai pasireiškia tuo, kad ieškovas tiekė šilumos energiją atsakovės butui, o atsakovė ją vartojo, todėl privalo už tai mokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt. straipsniai), Šilumos ūkio įstatymą, Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4–260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, yra ne kartą konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad tarp jos ir ieškovo nebuvo teisinių santykių dėl energijos pirkimo-pardavimo ir kad ji nėra įsipareigojusi ieškovui. Byloje nėra įrodymų ir apeliaciniame skunde atsakovė pripažįsta, jog įrodymų apie tai, kad jos butas nebuvo šildomas, ji pateikti negali, todėl ši aplinkybė pripažintina neįrodyta (CPK 178 str.). Iš 2009-03-23 UAB „Vilpra“ atliktos (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų šildymo sistemų ir pastatų būklės analizės (b.l. 32) taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent atsakovės butui neįmanoma (nebuvo įmanoma) tiekti šilumos energiją, kad bute nebuvo tinkamos temperatūros. Be to nurodyta analizė pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip bendro pobūdžio informacija, o ne kaip specialisto išvada, nes joje nurodytos ir kitos aplinkybės, kurios sąlygojo patiriamus nuostolius, tačiau nėra aiškios jų atsiradimo priežastys.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad ieškovo mokamuosiuose pranešimuose nurodytas netikslus skolos dydis ir jie nėra patvirtinti parašu ar antspaudu, kas, jos nuomone, atleidžia nuo pareigos mokėti įsiskolinimą. Tačiau sutikti su tokiu argumentu nėra pagrindo, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo skolos paskaičiavimas yra pagrįstas atitinkamais norminiais aktais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 6, 8-19). Atsakovė neginčija, kad ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pastoviai gyvena (gyveno dar iki motinos mirties), t.y. gyvena visą tą laikotarpį, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą. Be to pagal CK 5.52 straipsnį ji atsako ir už mirusios motinos skolas, kadangi ji yra vienintelė paveldėtoja po motinos mirties ir jai atiteko ginčo butas.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad dėl to, jog tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis dėl komunalinių paslaugų, taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Be to šio savo argumento atsakovė nepagrindė įstatymu. Tuo tarpu CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų, o ginčo šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su atsakovės pozicija, kad turėtų būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Ieškovas prašė priteisti už komunalines paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2002-11-01, į teismą kreipėsi 2009-10-19, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas praleido bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat visapusiškai ištyrė ir išanalizavo atsakovės socialinę ir turtinę padėtį bei į tai atsižvelgė: kadangi atsakovės gaunamos pajamos yra itin mažos (b.l. 32, 41-42, 48) dėl objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, pagrįstai netenkino ieškinio dalyje dėl 580,81 Lt delspinigių priteisimo (CK 1.5 str.). Naujai pateikti ir ištirti įrodymai (2003-11-21 turto arešto aktas, pažymos apie atsakovės gautas pajamas, pašalpas ir išmokas (b.l. 71-80) ir 2010-10-06 pažyma apie asmens gautas išmokas Nr.17-16-568) iš esmės neįrodo naujų aplinkybių, o tik patvirtina jau konstatuotas – kad atsakovės gaunamos pajamos yra itin mažos, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo įsiskolinimo sumokėjimo, atsižvelgiant į faktines aplinkybes: atsakovė, nors ieškovo siunčiamas sąskaitas ir gaudavo, bet nuo 2002 metų lapkričio mėnesio iki ieškovo kreipimosi į teismą tik penkis kartus sumokėjo už paslaugas (b.l. 37-38), žinojo, dėl kokių priežasčių jai neskiriama kompensacija (b.l. 32, 36), bet nesiėmė jokių priemonių padėčiai ištaisyti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės priteistina 5,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5 (penkis) litus 60 centų pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėMarijonas Greičius