Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. 15 MGL (1950Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. G. nuteistas už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) rinktinės vadu nuo 2001-11-12 iki 2006-10-11, nenustatė rinktinės dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo 2004 m. gruodžio – 2006 m. rugsėjo mėn. naudotų automobilių kelionės lapų bei 2004 m. lapkričio mėn. – 2005 m. gruodžio mėn. automobilių kuro nurašymo apskaitos dokumentų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi nustatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir 2 d., kurioje nurodyta, kad, patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, bei nesilaikė Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-08-15 įsakymo priede Nr. 38 „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų. Be to, 2006 m. sausio – rugsėjo mėn. netvarkė sunaudotų degalų ataskaitų bei sunaudoto kuro nurašymo aktų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d., kuriame nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, bei nesilaikė 2005-12-20 įsakymu Nr. 192 patvirtintų „Autotransporto, eksploatacijos nuostatų“. Dėl minėtų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) rinktinės 2004 m. lapkričio – gruodžio mėn., 2005 m. ir 2006 m. sausio – rugsėjo mėn. turto.

Nuteistasis prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, jog nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d. Pažymi, jog jam buvo trukdoma dirbti, buvo persekiojamas, o baudžiamoji byla suklastota praėjus keturiems mėnesiams po jo neteisėto atleidimo iš darbo. Nurodo, kad visas šis persekiojimas vyksta jau trejus metus, dėl šios priežasties jam pablogėjo sveikata, sužlugdyta jo darbinė karjera. Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nebuvo laikomasi 2009-10-05 teismo nutarties, kuria buvo leista jam papildomai teikti įrodymus ir taip pagrįsti savo nekaltumą: nebuvo įvykdytas jo prašymas, jam pačiam dalyvaujant, štabe patikrinti materialines vertybes ir apskaitos dokumentus, neišreikalautas iš darbovietės 2005 m. spalio mėn. – 2006 m. lapkričio mėn. štabo darbuotojų darbo apskaitos tabelis, iš kurio būtų matyti, jog buhalteris ir pavaduotojas apie pusę metų nedirbo, todėl jis dirbo vienas. Pripažįsta, jog dėl per didelio darbo krūvio vėluodavo pateikti kelionės lapus ar kitus dokumentus, tačiau juos visada pildydavo ir segdavo į bylą. Mano, jog tą pusmetį, kai dirbo vienas, net teisiniu požiūriu negalėjo aktuoti kuro, materialinių vertybių nurašymo, tvarkyti kuro, materialinių vertybių judėjimo suvestinių bei ataskaitų. Nurodo, jog dėl didelio darbo krūvio, išsekimo, įtemptų darbo santykių su vadovybe jis susirgo ir gydymosi metu buvo atleistas iš darbo, pažeidžiant darbuotojų atleidimo tvarką, kadangi nebuvo atliktas materialinių vertybių ir dokumentacijos perdavimas. Pažymi, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas: pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2001 m. lapkričio 12 d. iki 2006 m. spalio 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini) rinktinės vadu, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. (duomenys neskelbtini) sąjungos vado 2003-03-13 įsakymu Nr. 37 patvirtintuose rinktinės vado pareiginiuose nuostatuose teigiama, kad vadas atsako už teisėtą ir tikslinį rinktinės lėšų ir turto paskirstymą bei panaudojimą.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas nuteistojo kaltumo pagal BK 223 str. klausimą rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės – finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2008-10-20 specialisto išvada, kurioje nurodyti pažeidimai, dėl kurių nebuvo galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio mėnesio iki 2006 m. rugsėjo mėnesio. Kaip minėta, tuo laikotarpiu rinktinės vado pareigas ėjo nuteistasis Z. G. . Remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu už buhalterinės apskaitos duomenų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad už aplaidų apskaitos tvarkymą privalėjo atsakyti nuteistasis. Kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų priežasčių nėra. Antra, nuosprendyje nurodytas kaltinimo (pripažinimo kaltu) turinys yra susijęs su bylos tyrimo metu nustatyta netvarka rinktinėje sprendžiant turtinius klausimus: be apskaitos eikvojamas kuras, iškraipyti nenaudojamo automobilio spidometro parodymai. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad netinkamas apskaitos tvarkymas buvo susijęs su jo sirgimu, netinkamu vadovybės elgesiu – į darbą nebuvo priimami jo rekomenduojami buhalteriai, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius teiginius pagrįstai atmetė remdamasis kitais byloje nustatytais duomenimis: iš liudytojų L. J. , E. S. parodymų matyti, kad ir dirbant buhalterėms nuteistasis tinkamu apskaitos tvarkymu nesirūpino, net priešingai, joms buvo nurodyta kuro apskaitos reikalų netvarkyti (į tuos reikalus ,,nesikišti“). Todėl niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad aplaidų apskaitos tvarkymą lėmė kažkokios neva svarbios objektyvios priežastys. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai pastebėta, kad nuteistasis, būdamas tam tikros organizacijos vadovu, privalėjo užtikrinti materialinių vertybių tvarkymą ir su tuo susijusį apskaitos tvarkymą. Neigdamas padarytos veikos subjektyviuosius požymius, nuteistasis nurodo daug aplinkybių, liečiančių jo santykius su buvusia vadovybe, tariamu tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumu, dideliu darbo apkrovimu ir pan. Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas kaltės klausimą, teisingai pažymėjo kaltės esmę – kokios būtų aplinkybės, asmuo, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, ją privalo tvarkyti tinkamai. Kita vertus, nuteistasis, teigdamas, jog dirbti buvę sudėtinga, sutiko dirbti ir užimti vadovaujamo pobūdžio pareigas, gauti už tai atlyginimą. Todėl negalima manyti, kad nuteistajam turėjo būti daromos kokios nors išimtys ir jam būtų leidžiama darbo pareigų neatlikti, dėl to nebūtų galima tinkama juridinio asmens turto apskaita.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Z. G. apeliacinį skundą atmesti.